Iki balandžio 1 d. Klaipėdos savivaldybėje turėjo būti baigta administracinė reforma.

Departamentų direktorių pareigybės turėjo būti panaikintos, o visiems buvusiems direktoriams pasiūlytos vyriausiųjų patarėjų vietos.

Vasarį, nesulaukęs reformos pabaigos, į pensiją išėjo tuometis Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Balandžio pradžioje nusprendė pasitraukti ir departamento vadovė N.Laužikienė, kuri laimėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio J.Šliūpo memorialinės sodybos vadovo konkursą ir nuo šiol darbuosis Palangoje.

N.Laužikienė pripažino, kad atlyginimas, palyginti su gauta alga Klaipėdos savivaldybėje, bus gerokai mažesnis, tačiau esą permainų reikėjo.

Dienraščio duomenimis, kitąmet N.Laužikienei sukaktų pensinis amžius, tada, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, vadovaujamų pareigų savivaldybėje ji užimti nebegalėtų.

Reformuojant savivaldybės administraciją, su naujai siūlomomis pareigomis nesutiko ir buvusi Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V.Venckutė-Palaitienė, kurios paskutinė darbo diena savivaldybėje buvo kovo 31-oji.

"Šiuo metu trūksta dviejų vyriausiųjų patarėjų. Kol karantinas, nelabai ką galime daryti. Lauksime, kada jis baigsis, tuomet skelbsime konkursus. O kam nors iš esamų darbuotojų pasiūlyti šias pozicijas tikrai nematau galimybių. Planuojame vykdyti konkurso procedūras", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

N.Laužikienė patvirtino, jog jos pasitraukimas iš Klaipėdos savivaldybės yra ne balandžio pirmosios pokštas.

Moteris teigė, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio J.Šliūpo memorialinės sodybos vadovo konkurse ji dalyvavo dar kovo 6 d. Vėliau jai buvo pranešta, jog ji tą konkursą laimėjo.

N.Laužikienė pripažino, jog atlyginimas, palyginus su gauta alga Klaipėdos savivaldybėje, bus gerokai mažesnis, tačiau esą permainų reikėjo.

Iki balandžio 1 d. Klaipėdos savivaldybėje turėjo būti baigta administracinė reforma. Departamentų direktorių pareigybės turėjo būti panaikintos, o visiems buvusiems direktoriams pasiūlytos vyriausiųjų patarėjų vietos.

N.Laužikienė su pasiūlymu nesutiko ir nusprendė pasitraukti.

N.Laužikienė yra baigusi istorijos mokslus. Kažkada trejus metus dirbo Turizmo biuro ekskursijų vadove, vėliau – Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje.

Paskui, kai kultūros ministru buvo Arūnas Gelūnas, dabartinis Lietuvos dailės muziejaus direktorius, N.Laužikienė buvo jo pavaduotoja.

Kaip viceministrė ji kuravo regioninės kultūros, paveldo, informacinių sistemų, susijusių su muziejais ir bibliotekomis, sritis.

Pastaraisiais metais N.Laužikienė dirbo Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktore.

Turėjo teisę nutraukti sutartį

Nacionalinio švietimo centro įsteigta įmonė "Mano dienynas" turėjo įdiegti bendrą elektroninio mokinio pažymėjimo sistemą Klaipėdoje iki šių mokslo metų pradžios, tačiau iki galo to nepadarė, sistema tinkamai neveikia net įpusėjus mokslo metams.

Dar prieš 3 mėnesius savivaldybė prakalbo apie sutarties nutraukimą, tačiau išsiaiškino, esą "tam nėra juridinių galimybių".

Anot Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, šita sutartis apima ne vieną etapą, dabar baigiamas yra trečiasis, tačiau ne visi jo darbai yra padaryti.

Esą reikia perimti bibliotekų apskaitos, įėjimo į mokyklą, lankomumo sistemas, kad jomis galėtų disponuoti ir kad jas galėtų valdyti savivaldybė. Be to, sutartyje trejiems metams numatyta ir jau įdiegtų sistemų priežiūra.

Vis dėlto 2015 m. liepos 20 d. sutartyje numatyta, kad savivaldybė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš tiekėjo atlyginti patirtus nuostolius, jeigu rangovas "per pagrįstai nustatytą laikotarpį neįvykdo perkančiosios organizacijos nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus arba neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus", jei "tiekėjas daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti sutartyje numatytas paslaugas išskyrus, kai vėluojama ne dėl tiekėjo kaltės".

Padėtis – nepavydėtina

Įrodymų daugiau nei pakanka, priekaištai dėl stringančios sistemos ir kitos painiavos "Mano dienynui" nesiliovė mažiausiai pusmetį.

Nuo darbų įgyvendinimo pradžios rangovui buvo surašyta per 20 aktų. Įmonės steigėjai pripažino, kad jų neskundė ir sutiko su baudomis.

"Tiekėjo buvo paprašyta įsipareigojimus įvykdyti iki 2017 metų pabaigos, jie iš dalies juos įvykdė. Šiemet savivaldybės projekto priežiūros įgyvendinimo darbo grupė fiksavo, kokia yra situacija ir kokie darbai padaryti bei kas nepadaryta", – pabrėžė N.Laužikienė.

Pašnekovė vardijo, jog "Žemynos" gimnazijoje ne visiškai veikia durų įėjimo ir išėjimo kontrolės sistema, taip pat lankomumo rezultatai matomi tik administratoriui, jų nemato mokytojai. Tai fiksuota kaip trūkumas.

"Žemynos" gimnazijoje neveikia ir nemokamo maitinimo sistema. Problemų aptikta ir "Verdenės" mokykloje.

Savivaldybės komisija konstatavo, jog parengta neformaliojo vaikų švietimo sistema taip pat neatitinka techninių reikalavimų.

"Už tuos darbus rangovui mes nebemokėsime ir nenorėtume, kad jie darbus toliau vykdytų, nes ten labai daug nepadarytų darbų. Mes matome, kad beprasmiška jiems toliau tęsti šituos darbus", – tikino N.Laužikienė.

Anot pašnekovės, ligi šiol pagaminti ne visi mokinio pažymėjimai.

Savivaldybė turi duomenis iš visų mokyklų, kada informacija rangovui buvo išsiųsta, nors rangovai iki tol tikino jų negavę.

Kovoja raštais ir baudomis

Savivaldybė teigia, jog dar prašys pagaminti pažymėjimus, nurodydami konkrečius terminus.

Esą nutraukus sutartį su rangovais, mokyklos elektroninių mokinio pažymėjimų ir nesulauks. O nepagaminus pažymėjimų iki nustatyto termino už darbus taip pat nebus sumokėta.

"Savivaldybė ruošia raštą rangovui ir prašys dar kartą trūkumus pašalinti. Terminas duotas iki kovo 12 d. Nepašalinus jų, bus nemokama už darbus. Kyla klausimas, kodėl tęsiamas terminas? Tai daroma bendru sutarimu, nes neįvykdyti darbai yra labai nedideli. Savivaldybė siekia, kad darbai būtų užbaigti ir kad mes galėtume naudotis sistema", – tikino N.Laužikienė.

Ji patvirtino, kad jau perima licencijas už sukurtas sistemas ir tik tada galės iš naujo pirkti darbus, kurie nėra padaryti.

Pagal susitarimą, tiekėjas antrąjį darbų etapą turėjo užbaigti iki 2017 m. liepos mėnesio. Tačiau "sutartis galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau nei 36 mėnesius".

Visi darbai su visų licencijų atidavimu ir sistemos užtikrintu bei tinkamu funkcionavimu turi būti baigti 2018 m. liepos 19 d.

Tikrai negalėtume teigti, kad sistema veikia kokybiškai.

"Taip, net po raštiško mūsų įspėjimo ne visos paslaugos buvo atliktos kokybiškai. Be to, tiekėjas atlieka ir visos sistemos priežiūrą, kuri neveikia kokybiškai. Yra daug įvairiausių trukdžių. Vieną dieną neveikia vienos komponentės, kitą dieną – kitos. Arba jos veikia nenuosekliai. Tikrai negalėtume teigti, kad sistema veikia kokybiškai", – patvirtino N.Laužikienė.

Papildys nepatikimųjų sąrašą?

Susidariusi situacija dėl sutarties vykdymo vėlavimo dėl tiekėjo klaidų, neužtikrintų paslaugų kokybės ir delsimo nutraukti sutartį su rangovais stebino teisės konsultantus, kurių manymu, tokie didelio masto, tendencingi ir besikartojantys pažeidimai ir darbų atlikimo trūkumai, nuolatinis vėlavimas yra "laikytini esminiais sutarties pažeidimais ir sudaro teisinį pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį".

"Sunku pasakyti, ko bijojo savivaldybė, delsdama nutraukti sutartį su prastai darbus atliekančiu rangovu. Galbūt baiminosi, kad rangovas neperduos jiems sukurtų sistemų, jei prasidėtų teisinės procedūros. Tačiau tai būtų neteisėta, pagal sutartį jie privalo perduoti sistemas. Manyčiau, tai nėra pagrindas nenutraukti sutarties ir toliau švaistyti miesto lėšas nekokybiškai paslaugai", – dėstė teisės konsultantas Egidijus Vilkas.

E.Vilko manymu, savivaldybė, nutraukusi sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, turėtų įtraukti tokį tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Į nepatikimų tiekėjų sąrašą (arba "juodąjį tiekėjų sąrašą") netinkamai pirkimo sutartį įvykdę ar jos neįvykdę rangovai įtraukiami 3 metams.

Nacionalinio švietimo centro įsteigta įmonė "Mano dienynas" turėjo įdiegti bendrą elektroninio mokinio pažymėjimo sistemą Klaipėdoje iki šių mokslo metų pradžios, tačiau iki galo to nepadarė, sistema tinkamai neveikia net įpusėjus mokslo metams. Todėl apie sutarties nutraukimą savivaldybė prakalbo dar prieš tris mėnesius.

Priekaištai "Mano dienynui" nesiliovė mažiausiai pusmetį. Nuo darbų įgyvendinimo pradžios rangovui buvo surašyta daugiau nei 20 aktų. Įmonės steigėjai pripažino, kad jų neapskundė ir sutiko su baudomis.

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė ne kartą minėjo, kad miestas svarsto galimybę nutraukti sutartį su Nacionaliniu švietimo centru, kuris diegia elektroninio mokinio pažymėjimo sistemą.

"Mes jiems davėme terminą iki praėjusių metų pabaigos ir veikiausiai sutarties su jais nepratęsime. Dabar reikia suskaičiuoti darbus, kurie padaryti ir kurie nepadaryti. Sausio 31-ąją jie kaip tik atsiuntė atliktų darbų sąmatas. Tolesnius klausimus spręsime derybomis, atsiskaitysime už nuveiktus darbus, o kitiems darbams ieškosime kito paslaugos teikėjo, tačiau, kokiu būdu, dar neturime galutinio atsakymo, bet šį klausimą spręsime neatidėliodami dar šią savaitę", – dienraščiui teigė N.Laužikienė.

Ilgas laukimas nepadėjo

Liko kelios dienos iki priėmimo į mokyklas naujiems mokslo metams pabaigos.

Nuo pirmadienio vyks registracija tik į likusias laisvas vietas.

"Visi vaikai pateks į mokyklas ir visi bus mokomi. Tikrai nepaliksime nė vieno be vietos", – ramino Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Tėvai galėjo pateikti prašymus tik atvykę į konkrečią ugdymo įstaigą arba registruotu laišku.

Todėl sausio pradžioje prasidėjus registracijai, prie kai kurių uostamiesčio mokyklų durų nusidriekė milžiniškos eilės.

Suvaldyti srautus sunkiausiai sekėsi šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse.

Nors prašymai buvo priimami nuo 8 val., tėvai prie įstaigų durų pradėjo laukti nuo pusės keturių ryto.

Vis dėlto ne visi budėjusieji gavo išsvajotą vietą. Mat pagal naują tvarką vaikai į mokyklas priimami atsižvelgus nebe į deklaruotą, o į faktinę gyvenamąją vietą.

Taip buvo siekiama užtikrinti, kad į įstaigas patektų tie, kurie iš tiesų šalia jos gyvena.

"Situacija valdoma"

"Šiemet apsispręsta, kad tėveliai turi nurodyti savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Anksčiau prašydavome deklaruojamos vietos, kuria lengva manipuliuoti. Patikrinti, ar ji yra reali, tapo tikru iššūkiu visoms mokykloms. Tai kainavo daug laiko ir žmogiškųjų resursų. Galiausiai padėtis suvaldyta", – lengviau atsikvėpė N.Laužikienė.

Esą sudėtingiausia situacija buvo S.Dacho, "Verdenės" ir "Versmės" progimnazijose. Šioms mokykloms miesto taryba nustatė konkrečias aptarnavimo gatves.

Prašymų jose mokytis buvo daugiau nei turimų vietų.

Tėvai įvairiais būdais stengėsi apeiti naująją tvarką, net pateikdavo melagingą informaciją apie savo gyvenamąją vietą.

Kilus įtarimų, buvo tikrinama, ar duomenys sutampa su esančiais Gyventojų, Mokinių registruose, bendrauta su namų bendrijų pirmininkais, prašyta papildomų dokumentų, patys pedagogai lankėsi prašymuose nurodytais adresais.

S.Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė pripažino, kad nebuvo lengva susidoroti su papildomu darbo krūviu.

"Sulaukėme 213 prašymų, 40 iš jų iškart buvo atmesta todėl, kad tai nebuvo mūsų gyvenamojo rajono mokiniai. Tuomet ir prasidėjo visi sunkumai – po darbo valandų ėjome į butus ir tikrinome. Pasitaikė ir tokių variantų, kai nurodytų namų iš viso neradome", – stebėjosi direktorė.

Išsiaiškinus, kad vaikas negyvena nurodytoje vietoje, jis nebuvo priimtas į ugdymo įstaigą. Tokių atvejų vien tik S.Dacho progimnazijoje  pasitaikė net 43.

Tėvai vaikosi madų?

Birželio 10-ąją prasidėjęs antrasis priėmimo etapas vis dar vyksta.

Pirmumo teisė suteikta asmenims, pageidavusiems tęsti mokymąsi toje pačioje klasėje, našlaičiams, vaikams, turintiems didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir tiems, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje mokykloje.

"Priimtų vaikų skaičius paaiškės tik pasirašius mokymo sutartį su mokyklos vadovu. Tačiau jau dabar matyti, kad nė vienas nemokytas neliks, nes dar yra laisvų vietų", – akcentavo Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Jos manymu, kartais dėl visai nepagrįstų priežasčių sureikšminamos vienos ar kitos mokyklos. Esą visos yra geros ir madų vaikytis neverta.

Laukia naujovės

Pripažįstama, kad šiaurinėje miesto dalyje verkiant reikia dar vienos ugdymo įstaigos.

Klaipėdos savivaldybė planuoja iki 2019–2020 mokslo metų pastatyti naują mokyklą 1–8 klasių mokiniams.

Joje būtų sudaroma galimybė mokytis Tauralaukio, Dragūnų, Labrenciškių, Luizės ir kitų šiaurinės miesto dalies rajonų gyventojų vaikams.

Šiuo metu vyksta įstaigos projektavimo darbai.

Taip pat planuojama priėmimą į mokyklas vykdyti naudojantis informacine sistema. Jau pradėtas jos kūrimas.

"Galbūt jau kitąmet tėvams nebeteks statytis palapinių nuo ankstyvo ryto, nes perkame elektroninę registravimo sistemą. Sprendžiame klausimą – pirmus bandymus pradėti nuo pirmokų ar penktokų", – kalbėjo Ugdymo ir kultūros departamento direktorė N.Laužikienė.

Iš viso šiemet uostamiesčio mokyklas pradės lankyti apie 2 tūkst. pirmokų.

Maža to, remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, Lietuvoje vaikai turi vienus trumpiausių mokslo metų Europoje ir daugiausia atostogų.

Šis valdininkų sumanymas papiktino mokinius, jų tėvus ir pačius švietimiečius. Besipriešinančiųjų sukurtą elektroninę peticiją jau pasirašė beveik 31 tūkst. šalies gyventojų. Nepritariantieji naujovėms tikisi, kad dėmesį į tai atkreips Seimas, Švietimo ir mokslo ministerija.

Vieni teigia, kad, patvirtinus naujovę, mokiniai pradės masiškai bėgti iš pamokų, nes mokymosi krūvis – ir taip didelis. Todėl vaikai privalo poilsiauti visą vasarą. Kiti tokius pareiškimus laiko absurdiškais ir džiaugtųsi, jei atostogos mokiniams būtų trumpesnės. Mat kelis vaikus auginantiems tėvams vasarą tenka gerai pasukti galvą, kur padėti savo atžalas, kad šie nesitrintų gatvėse, o prasmingai leistų laisvalaikį.

Už

Jurgita Pocienė, penkių vaikų mama, daugiavaikių šeimų asociacijos "Mes" vadovė:

– Pirmiausia, tai nėra drastiškas mokslo metų ilginimas, kad būtų prasminga jam priešintis. Be to, trys mėnesiai nieko neveikimo mokiniams nėra gerai. Daugelyje Vakarų Europos valstybių vaikai neturi tokių ilgų vasaros atostogų, kaip Lietuvoje. Juk tėvams užimti savo atžalas tris mėnesius tampa tikru galvos skausmu. Pati esu ne kartą girdėjusi dejones, esą mokiniams trūksta poilsio, bet ką tuo metu daryti dirbantiems tėvams? Dažniausiai mažamečiai tiesiog trinasi gatvėje. Juk vasaros stovyklos Lietuvoje – brangios. Mano galva, vaikas turi būti kuo daugiau užimtas, kitu atveju jis nueis klystkeliais ir turėsime dar daugiau problemų. O kalbos apie tai, kad mokiniai ims bėgti iš pamokų, yra absurdiškos. Viskas priklauso nuo požiūrio ir tėvų auklėjimo. Jeigu tėvai protingi, paaiškins atžaloms, kad kitaip nebus, ir vaikai tai priims kaip taisyklę. Dažniausiai taip yra, kad, palaiminus iniciatyvą, atsiranda grupė žmonių, kurie jai prieštarauja ir kuria visokias peticijas. Sveiko proto neturėjimas – Lietuvos bruožas. Mamytės dalyvauja laidoje "Prieštarauk", kad tik viską darytų kitaip. Joms visada bus blogai.

Prieš

Nijolė Laužikienė, Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė:

– Pastaruoju metu viešojoje erdvėje šia tema vyksta arši diskusija. Ne kartą girdėjau, jog reikėtų ilginti mokslo metus ir tuo pat metu mažinti kasdieninį moksleiviams tenkantį krūvį. Mano nuomone, vargu ar tai ką nors iš esmės pakeistų, juolab – mokslo kokybę ar mokinių rezultatus. Asmeniškai esu už tai, kad būtų peržiūrėtas pats ugdymo turinys, požiūris į vaiką. O tos dvi savaitės ilgesnio mokslo esminių pokyčių tikrai nenulems. Man atrodo, tokie paviršutiniški sprendimai labiau veikimo ir kažko darymo imitacija, negu norėjimas spręsti problemas iš esmės. Dabartinė Lietuvos švietimo sistema, ypač ugdymo turinio ir požiūrio į vaiką atžvilgiu, turi daugiau problemų nei ilgesnės ar trumpesnės vasaros atostogos. Kaip jau minėjau, tai labai panašu į imitacinį veikimą. Sunku pasakyti, ar mokslo metų ilginimui pritartų Seimas, bet, neabejoju, patys pedagogai tam tikrai prieštaraus. Priešinsis ir moksleiviai. Šios visuomenės grupės yra gana aktyvios ir, manau, tikrai už save pakovos. Taigi, veikiausiai šįsyk ilgesni mokslo metai Lietuvoje liks tik siūlymu. Aš, savo ruožtu, ir nelinkėčiau ilgesnių mokslo metų.

Klaipėdos koncertų salės patalpos nemokamai gali būti suteikiamos įvairiems tarptautiniams, ambasadų organizuojamiems arba miestui svarbiems renginiams.

Kiekvieną šventę, kurią norima organizuoti Koncertų salėje, tačiau nemokėti už jos patalpas, svarsto specialiai sudaryta komisija.

Šią savaitę posėdžiavę jos nariai gvildeno du prašymus. Nemokamai suteikti patalpas prašė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas ir Klaipėdos Vydūno gimnazija.

Aukštoji mokykla pageidavo, jog jai būtų leista čia surengti absolventų diplomų įteikimo šventę, o Vydūno gimnazija teigė čia norinti organizuoti 25-mečio renginį.

Komisija nusprendė, kad nemokamai Klaipėdos koncertų salės patalpomis bus leista pasinaudoti tik gimnazijai.

"Manome, kad diplomų įteikimas yra kasmetinis renginys ir tokius organizuoti gali norėti labai daug įstaigų – ir vidurinių mokyklų, ir aukštųjų mokyklų, ir kolegijų. Mes neturėtume galimybės suteikti patalpų visoms kitoms ir tai būtų nelygios galimybės", – akcentavo Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Vydūno gimnazijai patalpas nemokamai nuspręsta skirti atsižvelgus į tai, jog ši ugdymo įstaiga užsiima menine ir kultūrine edukacija, be to, ji Kultūros metais švenčia veiklos jubiliejų.

"Taip nusprendėme atsižvelgdami į tai, kad šiemet yra Kultūros metai, o Klaipėdos Vydūno gimnazija puoselėja muzikos ir dailės kryptis. Manome, kad būtų prasminga, jog toks renginys vyktų plačiau, o ne tik mokyklos salėje", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Pasigedo asmenybių ir talentų

Uostamiestį galimybių ir įkvėpimo vieta kūrėjams siekiantys paversti entuziastai parengė naują kultūros strategiją iki 2030 m.

Prie ambicingų planų kūrimo prisidėjo ne tik kultūrininkai, bet ir verslo, mokslo, švietimo bendruomenių atstovai.

Esą Klaipėda, net ir būdama išskirtinai svarbiu Lietuvos ekonomikos centru ir vieninteliu šalies uostamiesčiu, susiduria su rimtomis demografinėmis problemomis.

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės žodžiais, būtent kultūra ir menas galėtų grąžinti miestui gyvybę, paskatintų spartesnę socialinę ir ekonominę raidą, verslumą, taip pat prisidėtų kuriant patrauklesnę aplinką gyventojams.

"Uostamiesčio politikai jau yra apsisprendę padvigubinti finansavimą kultūrai. Juolab kad Klaipėdai suteiktas 2017 metų kultūros sostinės titulas bei siekiame tapti 2022 metų Europos kultūros sostine. Visa tai paskatino ieškoti ambicingesnių kultūros strategijos scenarijų. Kultūros gaivinimas aktualus ne tik kultūrininkams, bet mums visiems. Reikia ieškoti naujų krypčių ir idėjų, kaip galėtume pagerinti esamą situaciją", – įsitikinusi N. Laužikienė.

Reikia ieškoti naujų krypčių ir idėjų.

Direktorė įvardijo pagrindines Klaipėdos kultūros problemas, išryškėjusias atlikus situacijos ir galimybių analizę. Tai yra mažėjantis gyventojų skaičius, miesto bendruomenės uždarumas, kritinio mąstymo ir aktyvesnio dalyvavimo renginiuose trūkumas.

Ne ką geresnė ir pačių kūrybininkų situacija. Čia pastebimai senstanti menininkų bendruomenė, stinga išskirtinių asmenybių ir talentų.

Ruošė 150 gyventojų

Kultūros strategiją iš viso rengė beveik pusantro šimto žmonių, kurių veikla tiesiogiai susijusi su menais, turizmu, švietimu, jaunimu ir ugdymu, verslu bei kitomis sritimis. Taip pat buvo įtraukti ekspertai iš užsienio.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad kultūra koncentruojasi tik centrinėje miesto dalyje. Tuo metu gyvenamųjų kvartalų kultūros projektai beveik nepasiekia.

Buvo analizuojama ir aukštojo mokslo problematika mieste.

"Kultūrinę bendruomenę nepaprastai jaudina Klaipėdos universiteto ir, žinoma, Menų akademijos likimas, mažėjantis studentų skaičius joje. Taip pat dėl kalbų nemokėjimo, uždaro būdo nesame atviri kitoms kultūroms", – pastebėjo N. Laužikienė.

Todėl parengtoje strategijoje numatyta užtikrinti įvairų socialinių grupių ir kultūrinio sektoriaus partnerystę, kad kiekvienas klaipėdietis turėtų vienodas sąlygas dalyvauti kultūriniame gyvenime, nepriklausomai nuo jo tautybės, religijos, išsilavinimo. Taip pat numatyta skirti didesnį dėmesį jaunimui.

Atsiras išskirtinės erdvės?

Svarstoma apie naujų erdvių, skirtų reziduojantiems menininkams, steigimą ir esamos infrastruktūros gerinimą.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis užsiminė apie planus statyti pirmąjį tokį Baltijos regione urbanistikos muziejų po atviru dangumi.

"Norime kultūros ir meno raiškos priemones integruoti gyvenamuosiuose kvartaluose, kultūrai "įveiklinti" miesto rekreacines, pramonines ir uosto erdves. Planuojama įkurti ir pirmąjį Baltijos regione atvirą urbanistikos muziejų, panaudojant tam tikras informacines technologijas. Muziejumi taptų visas miestas, o jo būstinė įsikurtų piliavietėje", – atskleidė N. Lendraitis.

Dar viena ambicija – uostamiestyje sudaryti menininkams geriausias sąlygas kūrybiniams verslams vystyti. Tam ketinama kurti svetingumo paslaugų paketą rezidentams, tai yra parengti kultūros projektų finansavimo modelį su rėmimo fondu ir galimybe gauti stipendijas kūrybai. Kitaip tariant, skatinti menininkus atvykti į Klaipėdą, čia kurti ir pasilikti.

Prakalbta ir apie naujo daugiafunkcio centro vizualiems ir kino menams statybas. Mat šiuo metu esantys Klaipėdoje neatitinka europinių standartų ir poreikių.

Strategija pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos svarstymui.

Speciali darbo grupė, kurį laiką sprendusi mokesčio už darželius klausimą, antradienį padėjo tašką. Nuo šiol tėvams teks atseikėti tik už vaikų maitinimo paslaugą, o pats mokestis bus suskirstytas į dvi dalis.

Anot Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, nekintamoji mokesčio dalis bus skiriama virtuvės aplinkos išlaikymui, įskaitant ir darbuotojų darbo užmokestį. Šis mokestis sieks 15 eurų per mėnesį vienam vaikui.

Tačiau neatmetama, kad ateityje prie šio klausimo dar gali būti sugrįžta. Tėvų atstovai pripažino, kad ši mokesčio dalis dar kelia klausimų.

Kintamoji dalis – atlyginimas už maisto produktus. Jis siektų apie 75 proc. viso mokesčio.

„Manome, kad tėveliai galėtų apsispręsti dėl maitinimo būdo. Jeigu nepatinka maitinimas, kuris yra organizuojamas pačioje įstaigoje, tėvai galėtų apsispręsti pirkti maistą ir kad jis būtų atvežamas“, – pastebėjo N.Laužikienė.

Paskutinio darbo grupės posėdžio metu diskutuota ir apie tai, kad tėvai nepasitiki kai kuriomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. Esą viešieji pirkimai, įsigyjant maisto produktus, gali būti ne visai skaidrūs, kartais klausimų kelia ir maitinimo organizavimas.

Todėl sutarta, kad savivaldybėje bus suformuota dar viena darbo grupė, kuri atliks šių procesų stebėseną ir spręs kylančias problemas.

Ugdymo įstaigų pateisinamo ir nepateisinamo lankomumo klausimai, anot departamento direktorės, bus išspręsti kiek vėliau.

„Principas yra toks – kol ikimokyklinio ugdymo įstaigose vietų trūksta, lankomumas turi būti gana griežtas“, – pastebėjo N.Laužikienė.

Departamento direktorė pripažino, kad, skaičiuojant pagal naują tvarką, vaikui į darželį kulniuojant visas dienas tėvams mokestis bus kiek didesnis nei iki šiol. Skaičiuojama, kad jis išaugs apie 1,25 euro.

Nauja tvarka dabar bus teikiama svarstyti viešai. Su mokesčio modeliu bus supažindinti mažųjų klaipėdiečių tėvai, ugdymo įstaigų vadovai ir darbuotojai. Jie galės teikti siūlymus ar pastabas, kurios vėliau vėl bus aptartos darbo grupėje.

Planuojama, kad tvarka įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Po viešų svarstymų, balandį, minėtiems pokyčiams dar turės pritarti Klaipėdos miesto taryba.

Klaipėdos miesto bei rajono mokytojai prisidėjo prie įspėjamojo streiko, kurio tikslas – didesni atlyginimai. Nors Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikina, kad šiemet ir taip numatyta didinti pedagogų algas, mokytojų norai dešimt kartų viršija Vyriausybės galimybes.

Žinutė tėveliams

Klaipėdoje iš 28 mokyklų prie įspėjamojo mokytojų streiko prisijungė 25 ugdymo įstaigos.

Tad daugumą tėvų elektroniniame dienyne pasiekė štai tokio turinio laiškas: "Gerb. tėveliai, gruodžio 8 d. nuo 8 val. iki 10 val. mokykloje vyks mokytojų streikas. Ugdomasis procesas prasidės 10 val. Mokinių, atvykusių į mokyklą nuo 8 val., saugumas ir priežiūra bus užtikrinta. Mokyklos administracija".

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė patvirtino, kad dar praėjusią savaitę susitiko su streiko organizatoriais ir aptarė vaikų užimtumą bei saugumą pedagogų protesto akcijos metu.

"Kai pasaulyje vyksta mokytojų streikai, ten niekas nesirūpina, kas turi užtikrinti mažamečių užimtumą. Mūsų streiko komitetas pasielgė labai humaniškai ir pagalvojo, kaip užimti pradinukus mokykloje streiko metu. Galbūt dėl to tie mūsų streikai ir yra neveiksmingi", – pabrėžė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė.

"Sunku vertinti šiuos pedagogų veiksmus, bet, manau, kiekvienas žmogus demokratinėje visuomenėje turi teisę kovoti už normalias darbo sąlygas. Kol kas streikas apims tik dvi pirmas pamokas, buvo svarbu išsiaiškinti ir kuri dalis pedagogų streikuos, nes ne visi prisideda prie protesto akcijos", – paaiškino N.Laužikienė.

Siekia pertvarkų?

L.Juknienė dienraščiui teigė, kad streiku siekiama kardinalios visos švietimo sistemos pertvarkos. Esą reikia gerinti ugdymo kokybę, kad neatsiliktume nuo kitų Vakarų Europos šalių.

"O ugdymo kokybė priklauso nuo mokytojų paruošimo lygio, pažiūrėkime, kas stoja mokytis į Edukologijos universitetą. Juk dabartiniu metu stojančiųjų vidurkis labai žemas, ir tai menkina šios profesijos prestižą", – dėstė L.Juknienė.

Vis dėlto Klaipėdos pedagogų profsąjungos lyderė pripažino, kad ir nuo gaunamo mokytojų atlyginimo priklauso profesijos autoritetas.

Tad įspėjamasis streikas iš esmės surengtas dėl pinigų, nes, pasak L.Juknienės, 2009 m. buvo sumažintos mokinio krepšelio lėšos, sumažintas kai kurių pamokų skaičius ir tai lig šiol neatstatyta į buvusį lygį.

"Pats pagrindinis reikalavimas yra iki 2017 m. atstatyti mokinio krepšelio lėšas. Tiesa, mokinio krepšelis per tuos metus buvo kažkiek didinamas ir dabar siekia 980 eurų, tačiau 2009-aisiais jis buvo 1 093 eurai. Visiems biudžetininkams buvo sumažintos algos, be to, apkarpytas ugdymo planas, todėl mokytojams mažėjo krūvis, o dėl to ir atlyginimai", – aiškino L.Juknienė.

Vidutinė paprasto mokytojo alga per mėnesį esą siekia 500 eurų neatskaičiavus mokesčių. Pernai Klaipėdoje, pasak L.Juknienės, vidutinė mokytojo alga siekė 400 eurų neatskaičiavus mokesčių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Švietimo, profesinio ugdymo ir studijų komiteto pirmininkas Raimundas Balčiūnaitis įsitikinęs, kad pinigų, skirtų švietimui, yra pakankamai, bet trūksta efektyvaus jų panaudojimo. Esą "kol kas daugiau investuojama ne į žmogų, bet į pastatų šildymą".

Kito kelio nebuvo?

Pasak pedagogų profsąjungos atstovės, kito kelio, tik – streikas, nebeliko.

Pastarasis mokytojų streikas vyko 2012 m., dar dirbant buvusiam švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui. Ir tada norimų tikslų pasiekti nepavyko, nes tai taip pat buvo tik įspėjamasis streikas.

Tačiau rezultatą esą davė ilgalaikiai streikai, vykę 2008 m., kai Žemaitijos mokytojai streikavo 17 dienų. To kol kas imtis neketinama.

"Ir tada, ir dabar su valdžia vyko daug derybų, bet paskutinis kantrybės lašas perpildytas. Vasario mėnesį pas premjerą pusę metų veikusi darbo grupė nustatė, ką reikėtų keisti švietimo sistemoje, ir terminai buvo sudaryti, tačiau baigiasi šios Vyriausybės kadencija, o programa nėra įgyvendinama, nors buvo pažadėta", – piktinosi L.Juknienė.

Esą žadėta nuo šių metų vasario 5 proc. pakelti mokytojų atlyginimus, taip pat ir ikimokyklinių įstaigų pedagogams.

"Be to, Konstitucinis Teismas pripažino, kad pedagogų darbo apmokėjimo tvarka neteisinga ir ją reikia keisti. Šiandien aukščiausią kvalifikaciją ir maksimalų darbo stažą turintis pedagogas uždirba apie 900 eurų neatskaičiavus mokesčių. Tai – mokytojai ekspertai, bet tokių yra labai mažai", – tikino L.Juknienė.

Stiprybės semiasi iš latvių

Pagal įstatymą už streiko valandas atlyginimas nemokamas. Tačiau esą ugdymo spragos bus likviduojamos su mokiniais dirbant papildomai.

Todėl tariamasi dėl apmokėjimo. Suderėta, kad už tas streiko valandas mokytojams bus sumokėta ir žinios mokiniams bus kompensuotos.

"Suprantu, jog atrodo, kad dėl streiko labiausiai nukentės vaikai, tačiau šis mokytojų streikas nukreiptas ne prieš vaikus. Mes identifikuojame švietimo problemas ir smeigiame į skaudžiausią vietą. Manau, jei sustreikuotų darželiai ir nebebūtų kur palikti savo atžalų, tėvai pakeltų triukšmą, gal ir pavyktų ką laimėti derybose su Vyriausybe", – svarstė L.Juknienė.

Jei į šį dviejų valandų pedagogų įspėjimą valdžia nesureaguos, galvojama apie kitas protesto akcijas ir galbūt net neterminuotus streikus.

"Prieš gerą savaitę streikavo Latvijos mokytojai. Ten prie protesto akcijos prisijungė 25 tūkstančių pedagogų, 800 švietimo įstaigų nedirbo. Pas mus šį kartą protestuoja tik dalis šalies mokyklų", – pabrėžė L.Juknienė.

Norai kertasi su realybe

Pedagogų streikų reikalus kuruojanti švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė pripažino, kad mokytojai dirba labai atsakingą darbą.

"Jeigu būtų lėšų, ministerija duotų tiek, kiek mokytojams reikia: ir atlyginimams pakelti, ir darbo sąlygoms pagerinti. Bet yra taip kaip yra. Labiausiai džiugu, kad šiemet pirmą kartą po šešerių metų mokytojams keliamos algos. Priešmokyklinių įstaigų darbuotojams šiemet padidinta 10 proc., dar planuojama didinti 7 proc., be to, algos 5 proc. bus keliamos ir pradedantiems mokytojams. Visiems kitiems pedagogams planuojama padidinti 3 proc.", – dėstė viceministrė G.Krasauskienė, nors profsąjungų atstovė tikino priešingai.

Pasak viceministrės, valdžia daro realius žingsnius, tačiau kasmet mokinių skaičius mažėja, o mokytojų mažėja ne taip sparčiai.

Šiuo metu Lietuvoje yra 330 tūkst. moksleivių ir maždaug 33 tūkst. mokytojų. Moksleivių nuo 2012 m. sumažėjo 14 proc., o mokytojų iš profesinės veiklos per tą laiką pasitraukė kur kas mažesnė dalis.

"Mūsų žiniomis, streikuos apie 14 proc. šalies pedagogų. Ir nesvarbu, kad algas didiname, bet profsąjunga turbūt viską mato kitaip. Ministerija jų reikalavimų įgyvendinimui skyrė 10 mln. litų, tačiau mokytojų reikalavimams įvykdyti metams reikėtų 103 mln. eurų. Manau, tai nėra realu. Mokytojai turėtų įsiklausyti į valstybės galimybes", – teigė G.Krasauskienė.