GALIOS ŽAIDIMAI

Protekcionistinės politikos elementai JAV politikoje kelia kitų pasaulio galių nepasitenkinimą, visų pirma Vakarų Europos šalių. Ar transatlantinėje bendruomenėje bręsta naujas konfliktas?

Nors prekybos karai tarp JAV ir Europos – ne naujiena, pastaruoju metu tiek Vašingtonas, tiek Briuselis svaidosi labai rimtais įspėjimais. ES grasina, kad jeigu Amerika muitais gins savo gamintojus ir rinką, tai ji esą atsakys tuo pačiu. Maža to, Briuselis, atrodo, planuoja bausti tas valstijas, kurios palaikė D.Trumpą rinkimuose.

Beje, tai ne pirmas kartas, kai ES ir JAV interesai susikerta. Pavyzdžiui, dėl Irano europiečiai laikosi nuosaikios pozicijos, jie nelinkę palaikyti režimo kaitos politikos. Amerikiečių tonas – griežtesnis. Tai galima paaiškinti žvelgiant per ekonominę prizmę: Europos gamintojai, persisotinus Rytų Europos rinkai, siekia prieigos prie naujų rinkų, tokių kaip Irano. Be kita ko, gamybai plėtoti reikia energetinių išteklių. JAV būtų linkusios Irane matyti gerokai palankesnį sau režimą, idealiausiu atveju – marionetinį. Maždaug tokį, koks buvo Irane iki Islamo revoliucijos. Tai ne tik leistų Vašingtonui įtvirtinti įtaką išteklių turtingame Vidurio Rytų regione, taigi ir globalioje erdvėje, bet ir riboti Kinijos ekonominį bei technologinį augimą. (Iranas – vienas iš pagrindinių energetinių išteklių tiekėjų Kinijai). Beje, analogiška situacija yra ir su Rusija: tol, kol Maskva aprūpina ES dujomis ir nafta, tol ji patirs Vašingtono spaudimą.

Nesiplėtojant, kaip ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą, taip ir dabar didžiosios pasaulio galios varžosi dėl įtakos Trečiojo pasaulio šalyse. Žinoma, ši jų kova nesibaigs tiesioginiu kariniu susidūrimu, nes atominę bombą turinčios šalys nekariauja tarpusavyje. Vis dėlto periferijoje – Vidurio Azijoje, Vidurio Rytuose, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje – neramumų bus daug.