KALBĄ – ANT ROGUČIŲ IR Į MIŠKĄ?

Pernai iškilmingai paminėję valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-metį, šiemet jau skelbiame pavojų: lietuvių kalba išduodama, menkinama, naikinama, valstybinės kalbos nebereikia... Tokias grėsmes kelia Seime įregistruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas, kuris, jei bus palaimintas, įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

Lietuvių kalbos instituto darbo grupė, išanalizavusi įstatymo projektą, paskelbė kategoriškas išvadas: projektas neįtvirtina Konstitucijos 14 straipsniu įteisinto lietuvių kalbos kaip valstybinės statuso, susiaurina jos funkcijas ir aprėptį numatydamas lygiavertę dvikalbystę, negarantuoja valstybinės kalbos apsaugos, neužtikrina jos tvarumo, stiprėjimo ir plėtros, taigi neatitinka konstituciniams įstatymams numatytos paskirties.

Mes juk tokie modernūs – kur papučia, ten svyrame. Papildėme savo abėcėlę x, w ir q, dabar ir moteriškas pavardes pasirengę niveliuoti. Juk nauji vėjai!

Priėmus 1922-ųjų Konstituciją, pirmą kartą Lietuvos istorijoje gimtoji, o ne svetima kalba tapo valstybinė. Tą dieną iškėlėme kalbą iki konstitucinės vertybės statuso. Šiandieną patys ardome taip sunkiai per amžius sudėtus pamatus. Mes juk tokie modernūs – kur papučia, ten svyrame. Papildėme savo abėcėlę x, w ir q, dabar ir moteriškas pavardes pasirengę niveliuoti. Juk nauji vėjai! Nesvarbu, kad lietuvių kalba unikali moteriškų pavardžių daryba, mes juk madingi – belyčiai. Net ir žmogomis pasirengę būti – kad tik ne lietuviais. O valstybinę kalbą, kaip toje pasakoje pasenusį tėvą, ant rogučių – ir į mišką.

Latvija nei ketino, nei ketina savo piliečių ne latvių asmenvardžių rašyti jokiomis kitomis nei latvių abėcėlėje esančiomis raidėmis, latvių politikai jokiam kitos šalies vadovui nėra daliję pažadų keisti asmenvardžių rašybą. Latvijos Seimo nario priesaikoje yra žodžiai: „Prisiekiu stiprinti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą.“ Lietuvos Seimo nariai įsipareigoja saugoti Lietuvos Respublikos žemių vientisumą. Tik kokia kalba mes tose žemėse kalbėsime? Ką savo vaikaičiams paliksime? Ir kaip pasiaiškinsime, kad mūsų kalbą naikino, į mūsų valstybingumą kėsinosi ne okupantai – savi.