KITOKIA PROGNOZĖ

Praėjusią savaitę vieno renginio metu viešai nuskambėjo data, kada (pagal ekonominį išsivystymą) pasivysime Vakarų Europą. Garsių Lietuvos ekonomistų nuomone, toji data – 2030 m. Žinoma, būtų puiku, kad ši prognozė išsipildytų, vis dėlto lieka neaišku, kokiais skaičiavimais remiantis ši data nustatyta.

Skaičiuojant galima atsižvelgti į du ekonominius rodiklius: 1. Valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą; 2. BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui. Tada, remiantis šiais duomenimis, palyginti Lietuvą su, pavyzdžiui, Danija – Vakarų Europos valstybe, kurią, mūsų ekonomistų teigimu, "išlaikydami esamą pagreitį" pasivysime po kiek daugiau nei dešimtmečio.

Lietuvos BVP pernai ūgtelėjo 3,9 proc., Danijos – apie 2 proc.; Lietuvoje BVP vienam gyventojui siekė maždaug 15 tūkst., skaičiuojant JAV doleriais, Danijoje – apie 50 tūkst. JAV dolerių. Uždavinio sąlyga tokia: kiek laiko (metų) prireiks Lietuvai (darant prielaidą, kad Lietuvos ekonomika kils tokiu tempu, kaip ir 2017 m., tad viršys Danijos ekonomikos augimą), kad, pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, mes pasivytume danus?

Atlikus nesudėtingą matematinį skaičiavimą, kurį galėtų pakartoti kiekvienas dienraščio skaitytojas, gauname, kad Lietuva, žvelgiant į BVP dalį vienam gyventojui, Danijos lygį pasieks ne po kiek daugiau nei dešimtmečio, o tik po kelių. Ir tai, kaip teisingai pastebėjo minėti ekonomistai, tik tuo atveju, jeigu Lietuvos ekonomika augs panašiu tempu kaip 2017 m., t.y. sparčiau už Danijos. Akivaizdu, kad jei Lietuvos BVP kils lėčiau už Danijos, mes tik tolsime nuo tos šalies. (Beje, panašūs rezultatai gaunami palyginus ir kitas Vakarų Europos šalis su Lietuva.)

Deja, nei lietuvių ekonomistai, nei atsakingos valstybės institucijos neprognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet ar kitąmet augs sparčiau nei pernai. Ką jau kalbėti apie 2020 m., kai pamažu ims mažėti ES pinigų srautas.

Tad išvada būtų tokia: optimistiškos kalbos – gerai, tačiau vienintelis mokslinis argumentas – matematika.