MERGELĖ BUFETAVA

Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai buvo girtas, pilietis Z. Z. iškišo tą vėliavą pro langą. Ir gavo baudą. Tada nuėjo į priedangą – pasislėpė rūsyje ir laukė geresnių laikų.

Vienumoje dažnai prisimindavo pateptąją Bufeto altoriaus mergelę Bufetavą. Nors tą deivė ir skiesdavo konjaką, pati būdavo neatskiesta – tikras moters koncentratas iš didžiųjų raidžių visose įmanomose vietose. O dabar moterys, dūsaudavo Z. Z., praskiestos įstatymų žiniomis, visokiomis teisėmis, ambicijomis, lyderystėmis. Kur tas lipšnus moteriškumas? Vaikščiojančios moterų teisių brošiūros... Prieš bendraudamas turi pavartyti Baudžiamąjį kodeksą, kad ant posūkio neužneštų už raudonų (rožinių) linijų. O prieidamas prie tokios Brošiūros arčiau, turi užsidėti antrankius, nes jei duosi rankoms valią, tokį širšyną pažadinsi... Z. Z. nulindo dar giliau į rūsį.

Kaip žinoma iš TV trilerių, rūsiuose daug baisybių – visada gali rasti suplėšytų rūbų, įtartina spalva apsivėlusį peilį, vienišą batą, moliu aplipusį kastuvą, iškarpų su keistais tekstais, Stalino portretą, komunisto bilietą.

Z. Z. bufeto stalčiuose ieškojo paslaptingų ženklų ir simbolių. Ir jam pavyko. Tai buvo mergelės Bufetavos palikimas – šventasis raštas (tikėjimo meniu): degtinės „Stoličnaja“ butelis (3 rubliai), kvaso stiklinė (degtinei užsigerti) (3 kapeikos), pomidorų sulčių stiklinė (11 kapeikų}, cigarečių „Kosmos“ pakelis (70 kapeikų), „Žigulinis“ alus (30 kapeikų), kilogramas pieniškų dešrelių (2 rubliai), rauginti agurkai (prie dešrelių ir degtinės) (10 kapeikų už kilogramą), litras kefyro pagirioms (30 kapeikų).

Įkvėptas mergelės Bufetavos tikėjimo nuostatų Z. Z. išskleidė savo vėliavą ir drąsiai iškišo pro langą. Pažvelgė į Rytus. Gal virš Nemuno kitas aušta jau rytas? Nė velnio. Ir vėl gavo baudą.