POLITINIO IDIOTIZMO ATLAIDAI

Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą.

Tai ne idiotizmas, o veikiau chroniška silpnaprotystė, kuri virto antra dekoratyvinės politikos mada po nuvainikuotos "Zapad" isterijos. Visi pagaliau pamatė, kad metus trukęs gąsdinimas rusų invazija į Lietuvą tebuvo masalas patikliems durneliams. Dabar patys valstybės vadai jau apvertė plokštelę ir staiga ėmė aiškinti, kad tas "Zapad" nieko čia baisaus – baugintis visai nereikėjo, nors tik ką patys pleškino iš kulkosvaidžių ir už žmonių pinigus pirko haubicas.

Kuo dar pagąsdinti rinkėjus, kai smegenų turinys tepajėgia tik varganai imituoti didžiąją politiką? Liko Astravas.

Taigi dabar imtasi vienyti jėgas lemtingam mūšiui prieš baltarusius, nes šie nori susprogdinti Vilnių, o jame tarpstančias nacionalines vertybes susargdinti spinduline liga. Ir iš viso nepirksime mes tos jų elektros.

Tik kaip nepirksime, jei iki šiol Lietuvos elektros srautai vis dar reguliuojami iš dispečerinės Maskvoje? Ir taip yra 27-aisiais nepriklausomybės metais!

Kyla ir kitų klausimų dėl politinių herojų, šauniai valdžiusių šalį. Kodėl iki S.Skvernelio vizito į Varšuvą nė karto rimčiau nebuvo su lenkais kalbėta apie elektros jungtį? Juk Vakarai turi energijos perteklių, o mes iki šiol ją perkame iš Rusijos.

Kodėl niekas nė karto nevyko į Minską ir nevedė derybų su A.Lukašenka apie kitą vietą atominei elektrinei? "Ne fasonas" kalbėti su paskutiniu diktatoriumi? Kodėl dar ir dabar niekas nevažiuoja į Baltarusiją, o skuba verkšlenti į Briuselį? Gal dėl to, kad ten komandiruotpinigiai didesni?

O gal komisaras vis dėlto buvo teisus, teigdamas, jog mūsų politiką generuoja idiotai.