Žmonės mėgsta skaičiuoti. Kai kurie – mintyse avis prieš miegą, kai kurie – pinigus net miegodami. Dažniausiai – svetimus.

Skaičiavimas nėra lengvas, tiesa, kartais malonus užsiėmimas. Štai, pavyzdžiui, pernai vienas didžiausių šalies bankų uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno – pustrečio karto daugiau nei užpernai.

Paprastiems mirtingiesiems sunkiai suvokiami skaičiai, kaip daugeliui paties Dievo samprata, kuri tarsi sfera su centru visur ir kartu – niekur.

Lengviau skaičiuoti laiką nei pinigus. Štai šiandien sukanka 701 metai Vilniaus miestui.

Sutapimas ar ne, bet šiandien yra ir 701-oji Kremliaus „žaibo karo“ diena Ukrainoje. Išvakarėse ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ta proga pažėrė statistikos, kurios skaičiai įkvepia, motyvuoja ir suteikia jėgų pergalei.

Tai – ne Platono akademija, tarnavimo gėriui prasmės ten ieškoti neverta.

Pranešta, kad per tuos 23 karo mėnesius sunaikinta 378 660 rusų okupantų, dar per 6 tūkst. priešo tankų, 11,5 tūkst. šarvuotųjų kovos mašinų, beveik 7 tūkst. bepiločių orlaivių, 331 karo lėktuvas, 324 sraigtasparniai, 24 karo laivai ir daug kito blogio.

Dar, kalbant apie skaičius, dokumentinis filmas „20 dienų Mariupolyje“, apie pirmąsias rusų įsiveržimo į Ukrainos teritoriją dienas, nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias dokumentinis filmas.

O štai vilties kandidatas į Rusijos prezidentus B. Nadeždinas („nadežda“ – lietuviškai „viltis“), atvirai besilaikantis antikarinės pozicijos, jau surinko per 100 tūkst. rėmėjų parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.

Tiesa, jam labai toli iki V. Putino, kurio rinkimų štabas paskelbė apie daugiau kaip 2 mln. lojalistų palaikymą.

Panašu, jog Kremlius – tokia vieta, kur, kaip buvo sakoma Antikoje, „ne geometras neįeis“. Tai – ne Platono akademija, tarnavimo gėriui prasmės ten ieškoti neverta.