Skaičiavimas nėra lengvas, tiesa, kartais malonus užsiėmimas. Štai, pavyzdžiui, pernai vienas didžiausių šalies bankų uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno – pustrečio karto daugiau nei užpernai.

Paprastiems mirtingiesiems sunkiai suvokiami skaičiai, kaip daugeliui paties Dievo samprata, kuri tarsi sfera su centru visur ir kartu – niekur.

Lengviau skaičiuoti laiką nei pinigus. Štai šiandien sukanka 701 metai Vilniaus miestui.

Sutapimas ar ne, bet šiandien yra ir 701-oji Kremliaus „žaibo karo“ diena Ukrainoje. Išvakarėse ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ta proga pažėrė statistikos, kurios skaičiai įkvepia, motyvuoja ir suteikia jėgų pergalei.

Tai – ne Platono akademija, tarnavimo gėriui prasmės ten ieškoti neverta.

Pranešta, kad per tuos 23 karo mėnesius sunaikinta 378 660 rusų okupantų, dar per 6 tūkst. priešo tankų, 11,5 tūkst. šarvuotųjų kovos mašinų, beveik 7 tūkst. bepiločių orlaivių, 331 karo lėktuvas, 324 sraigtasparniai, 24 karo laivai ir daug kito blogio.

Dar, kalbant apie skaičius, dokumentinis filmas „20 dienų Mariupolyje“, apie pirmąsias rusų įsiveržimo į Ukrainos teritoriją dienas, nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias dokumentinis filmas.

O štai vilties kandidatas į Rusijos prezidentus B. Nadeždinas („nadežda“ – lietuviškai „viltis“), atvirai besilaikantis antikarinės pozicijos, jau surinko per 100 tūkst. rėmėjų parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.

Tiesa, jam labai toli iki V. Putino, kurio rinkimų štabas paskelbė apie daugiau kaip 2 mln. lojalistų palaikymą.

Panašu, jog Kremlius – tokia vieta, kur, kaip buvo sakoma Antikoje, „ne geometras neįeis“. Tai – ne Platono akademija, tarnavimo gėriui prasmės ten ieškoti neverta.

Greičiausiems jos padovanojo sklidiną džiaugsmo pergalės taurę ir glėbį nepakartojamų emocijų, kitiems atnešė šiek tiek apmaudo dėl neišsipildžiusių lūkesčių, kurie skatins ir suteiks gerą dozę ryžto reabilituotis kitąmet, kitose čia vyksiančiose lenktynėse.

Tikimės, jog šis skaičių ir faktų rinkinys padės geriau suprasti ir pajusti, kuo alsavo 2022 metų „Aurum 1006 km lenktynės“.

Dalyviai, šalys, automobiliai

· 2022 m. liepos 13–16 d. Palangoje vyko 23-osios automobilių ilgų nuotolių lenktynės, kurias nuo pat pirmųjų rengia VšĮ „Promo Events“.

· „Aurum 1006 km lenktynių“ atidaryme lenktynininkus ir žiūrovus įspūdingu skrydžiu sveikino akrobatinio skraidymo „Iron Wolf Aerobatics“ komandos pilotas Igoris Lobanovas, kurio pilotuojamas akrobatinis lėktuvas „Xtremeair XA42“ virš trasos atliko susirinkusius sužavėjusią 10 min. programą.

· „Aurum“ vardą 1006 km tarptautinės lenktynės turėjo jau penktą kartą, o jose varžėsi 31 ekipa iš Lietuvos, Estijos ir Nyderlandų.

· Komandų sudėtyje – 110 sportininkų ir 31 komandos vadovas iš penkių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Nyderlandų ir Suomijos.

· „Aurum 1006 km lenktynių“ festivalyje („Olybet 108 km moterų iššūkis“, Drag‘o, „Seni kibirai“, „Memel Motor Fest“ lenktynės, „Technitis“ žiūrovų slalomas, db drag‘as ir kt.) dalyvavo dar per 2000 žmonių.

· Absoliuti lenktynininkų dauguma – 108 vyrai ir tik 2 moterys: Aistė Antanaitytė Matukaitė („Team by Finansinių sprendimų agentūra“) ir debiutantė Emilija Ulvydaitė („Kauno technologijos kolegija – KTK Racing“).

· Komandoms vadovavo 4 moterys : Ernesta Globytė („Payray Rowered by EP Bar“), Katažina Šeinauskienė („Team by Finansinių sprendimų agentūra“), estė Gunilla Lindqvist („KSB Racing by Jõujaam“) ir Inga Kačinskienė („Chemtransa by Circle K Racing“).

· Vyriausias lenktynių dalyvis – 63-jų suomis, „KSB Racing by Jõujaam“ komandos atstovas Markkus Blomqvistas, šiomis varžybomis debiutavęs Lietuvoje.

· Jauniausias – 18-metis estas Paulas Aronas, debiutavęs Lietuvoje ir „Circle K Miles Plus Racing Team“ ekipoje.

· Populiariausias lenktynių automobilis – BMW – 11.

· „Porsche“ lenktyniavo 7 automobiliai (daugiausia per visus 23 metus).

· 3 komandos rinkosi „Audi“, iš kurių lenktynėse debiutavo dvi „Audi R8 LMS“, po dvi ekipas – „Lamborghini Huracan Super Trofeo“ ir „Ford“ (Mastang) ir („Shelby GT 350“), po vieną – „Mercedes AMG GT EVO“, „Honda Civic“, „Seat Cupra“, „Volkswagen Scirocco“, „Hyundai i30“ ir „Lada 2104“.

· Šeštus metus paeiliui visos komandos naudojo vienodas „Hankook“ padangas, kurias joms pateikė gamintojai.

· Pirmą kartą lenktynių istorijoje sportininkų laikus matavo tarptautinė kompanija „Time Service BV – The Netherlands“, aptarnaujanti didžiąją dalį Europos ir pasaulio svarbiausių sporto renginių.

· Pirmą kartą varžybų direktoriumi dirbo užsienietis – Martinas van de Pavertas iš Nyderlandų.

· TV transliacijose vaizdus „gaudė“ 22 kamerų operatoriai.

· Varžybų teisėjai, priimdami sprendimus, galėjo remtis visų 22 TV kamerų vaizdais, o papildomai tik teisėjams trasoje filmavo 14 kamerų, kai kurios iš jų su nuotoliniu valdymu. Vaizdus buvo galima peržiūrėti tiek kartų, kiek reikėjo priimant teisingą sprendimą.

Rekordai ir rekordininkai

· 2022 m. „Aurum 1006 km lenktynių“ treniruotėse, kvalifikacinėse varžybose ir pačiose lenktynėse trasos rekordai gerinti net 7 kartus. To iki tol dar nėra buvę ir itin retai nutinka bet kurioje pasaulio lenktynių arenoje.

· Pirmojoje treniruotėje tai padarė „Circle K – Lesta Racing Team“ komandos atstovas Julius Adomavičius, vieną 2682 metrų ilgio ratą su „Audi R8 LMS“ apsukęs per 1 min. 08.039 sek. Jis pagerino ekipos draugo Ralfo Arono prieš metus pasiektą 1 min. 08,396 sek. rekordą.

· Po kelių minučių iš J. Adomavičiaus rekordą paveržė tokią pat „Audi“ vairavęs „Circle K MylesPlus Racing Team“ sportininkas R. Aronas – 1 min. 07,492 sek.

· TOP10 atrankos pradžioje Lietuvai rekordą su „Lamborghini Huracan Super Trofeo“ sugrąžina „Gera dovana-Šiauliai By RD Sings“ sportininkas Paulius Paškevičius – 1 min. 06,428 sek.

· Trečias liepos 15 dienos rekordas išsilaiko vos minutę – jau kitame rate P. Paškevičius dar greitesnis – 1 min. 06,409 sek.

· TOP 10 pabaigoje greičio rekordą su „Audi R8 LMS“ vėl susigrąžina R. Aronas“ – 1 min. 06,148 sek. (vidutinis greitis – 145,96 km/val.)

· 273 lenktynių ratą J. Adomavičius nuvažiuoja rekordiniu 1 min. 7,126 sek. laiku ir pagerina prieš metus buvusio ekipos draugo Jono Gelžinio 1 min. 09,108 sek. pasiekimą.

· Nugalėtoja „Circle K – Lesta Racing Team“ komanda (J. Adomavičius, Marijus Mazuckas, Eimantas Navikauskas ir Ignas Gelžinis) 373 ratus, sudarančius 1006 km, įveikė per 8 val. 20 min. 1,762 sek. Tai naujas lenktynių trukmės rekordas (ankstesnis, pasiektas 2019 m. „Circle K Miles Plus Racing Team“, buvo 8 val. 37 min. 26,121 sek.

· Lenktynių nugalėtojai visą 1006 km distanciją įveikė 119,86 km/val. vidutiniu greičiu.

· I. Gelžiniui tai buvo jau šeštoji, J. Adomavičiui – ketvirtoji, o M. Mazuchui ir E. Navikauskui – pirmosios pergalės „Aurum 1006 km lenktynėse“.

· Visus 373 ratus nuvažiavo 3 komandos – lenktynių nugalėtojai bei antrosios („Circle K Miles Plus Racing Team“) ir trečiosios (LG Oled PVCase by „Porsche“ club“) vietų laimėtojai.

· Rekordiniais laikytinas atsilikimas, antruosius prizininkus skyręs nuo pirmųjų (26,726 sek.) ir ypač trečiuosius nuo antrųjų (0,211 sek.)

· Tai buvo tik antroji „Audi“ markės automobilį vairavusiųjų pergalė. Pirmąją su „Audi RS4“ 2004 m. iškovojo Vygandas Simuntis, Linas Karlavičius, Vytautas Venckūnas ir Aivaras Pyragius.

· Mažiausia ratų – 64 arba 171,65 km – nuvažiavo „System Kan-Therm by Ringaudų servisas“ komanda.

Klasių čempionai

· GT3 klasėje nugalėjo absoliučios įskaitos laimėtoja „Circle K – Lesta Racing Team“ komanda.

· GT Open klasėje pergalę pelnė „LG Oled PVCase by „Porsche“ club“.

· SP3 klasėje nugalėjo „GBY by JR Motrosport“ komanda – R. Baciuška, J. Jonušis ir V. Kibildis, vairavę „BMW M4 Silhoutte“ ir užėmę aštuntąją bendrosios įskaitos vietą.

· Dyzelių klasėje laimėjo „Antėja Racing Team“ sportininkai Rimas Cesiulis, Vidas Gedutis ir Audrius Gricius, vairavę „BMW 135D“.

· SP4 klasėje su „BMW M3“ triumfavo „Anjesė – KTG by TOPsport“ Aurimas Mištautas, Izidorius Paukštys ir Julius Kiršis.

· GT4 klasėje su „BMW M4 GT4“ laimėjo „Trevio Next Level Customs Brokers“ atstovai Jurgis Adomavičius, Tomas Urbonavičius ir Edvinas Žadeikis.

· TCR klasės nugalėtojai – „Aromama by Čapkauskas Autocentras“ Ramūnas ir Titas Čapkauskai, Andrius Maniušis ir Tomas Jatkevičius („Seat Cupra“).

· TC3 – „RR Team by Finansinių sprendimų agentūra“ Renaldas Šeinauskas, Aistė Antanaitytė Matukaitė, Dovydas Ketvirtis ir Tadas Aganauskas („BMW E90“)

· TC4 – „222 by Autopark“ Igoris ir Martynas Sidunovai, Adomas Petrovas ir Tomas Berzinis („VW Scirocco“).

· TC 5 – „Tarzanija Racing“ komanda Karolis Blėdis, Evaldas Baciuška ir Tomas Isiūnas („Audi S4“).

Duomenis apie vaikų žūtis paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra. Taip pat paaiškėjo, kad sužeistų vaikų skaičius išaugo iki 336. Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai ir yra tikslinami aktyvių karinių veiksmų zonoje, laikinai okupuotose ir išlaisvintose vietovėse.

Tuo metu Ukrainos karinių pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad nuo invazijos pradžios žuvo jau 19 300 Rusijos kareivių.

Ukraina taip pat skelbia sunaikinusi 722 Rusijos tankus, 1 911 šarvuočių, 342 artilerijos pabūklus, 108 salvinės raketų ugnies sistemas, 55 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 1384 automobilius, 152 lėktuvus, 137 sraigtasparnius, 7 laivus ar katerius, 112 bepiločių orlaivių, 76 autocisternas, 25 specialiosios technikos vienetus ir 4 operatyvinius-taktinius raketų kompleksus „Točka“.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad Slobožansko rajone rusai ir toliau iš dalies blokuoja Charkivą, o miestą bombarduoja artilerija, minosvaidžiai ir salvinės raketų ugnies sistemos. Rusija taip pat siunčia daugiau karių į Iziumo miestą, siekdama ten sustiprinti savo pozicijas.

Rusijos pajėgos ir toliau bombarduoja gyvenvietes Donecko srityje ir bando užimti Mariupolį, kur vykdo oro antskrydžius.

Ukrainos kariuomenė taip pat paskelbė, kad patyrusios didelių praradimų Rusijos pajėgos įkūrė ligonines ir technikos remonto centrus laikinai okupuotose vietovėse Charkivo, Zaporižės ir Chersono srityse. Teigiama, kad dėl nuolat augančio sužeistųjų skaičiaus rusams trūksta kvalifikuotų medikų, taip pat susiduriama su problemomis dėl senkančių medikamentų atsargų, kurių beveik neįmanoma papildyti.

Melitopolio rajone Rusijos kariai veržiasi pas žmones į namus, ieškodami transporto priemonių ir maisto, o gyventojai tardomi, siekiant nustatyti buvusius teisėsaugininkus ir karius.

Naujojoje Kachovkoje rusų okupantai išnaudoja vietines spaustuves, kur spausdina plakatus, lankstinukus ir biuletenius fiktyviam „referendumui dėl Chersono liaudies respublikos įkūrimo“.

Be to, laikinai okupuotame Luhansko regione intensyvėja bandymai prievarta mobilizuoti gyventojus į Rusijos kariuomenę.

Donecko ir Luhansko srityse Ukrainos kariuomenė atrėmė aštuonias priešo atakas, sunaikindama 4 tankus, 8 šarvuočius ir 7 sunkvežimius.

Dominavo dvidešimtukai

"Tokia skaičių seka gali apversti žmonių gyvenimus. Kas ir įvyko. Kalbu apie Didžiąją Britaniją ir pokyčius, nulemtus pranešimų apie koronaviruso mutavimą. Kai kurie žmonės gal jau važiavo namo, keliavo, kad išskristų iš Londono. O kada buvo priimtas sprendimas drausti skrydžius? 20.40 val. Vėl skaičių seka, kurioje dominuoja dvidešimtukai", – tikino numerologė Galina Šmidt.

Rašydama gruodžio mėnesio prognozę, G.Šmidt jos pradžioje paminėjo mistinę datą.

"Trijų dvidešimtukų dieną gali nutikti įvykių, kurie kardinaliai pakeis jūsų gyvenimą. Visą mėnesį galite jausti nervinę įtampą, nepaaiškinamą vidinę agresiją, nerimą arba savo bejėgiškumą. Tai nestabilus laikotarpis, būtina saugoti savo jėgas, sveikatą, nervinę energiją. Galimi įvairūs praradimai, nemalonūs netikėtumai. Būtina draugauti su emocijomis, vengti euforijos, bet ir stengtis nepulti į depresiją", – rašė G.Šmidt.

Trijų dvidešimtukų dieną gali nutikti įvykių, kurie kardinaliai pakeis jūsų gyvenimą.

Pirmadienio data, pasak numerologės, taip pat buvo įdomi.

"Datoje 2020 12 21, sudėjus visus dėmenis, išeina 10, o tai yra Fortūnos skaičius. Bet šiandien prasideda Vandenio era. Įeiname į naują erą. Minima žiemos saulėgrįža, tačiau šiemet ji yra viena diena anksčiau nei pernai", – vakar kalbėjo G.Šmidt.

Prognozavo didelius pokyčius

O štai pernai, teikdama prognozes 2020 m., numerologė išsakė tokias įžvalgas.

"Aš pernai gruodį rašiau, kad 2020 m. bus kupini pokyčių, kurie palies visus žmones. 20 yra Dievo skaičius, kuris gali pakeisti bet kokią energiją. Šis skaičius rodo, kad kažkas turi išnykti, bet atsiranda naujų dalykų. Metai kvies veiksmams, sudarys sąlygas vystytis žmonių dvasingumui. Tai bus laikas, kai žmonės turės galimybę kitaip suprasti stabilumą ir keisti požiūrį į komfortą ir materialius dalykus", – pernykštę prognozę šiems metams priminė numerologė.

Ir kitiems metams G.Šmidt numato pokyčių.

"Pokyčiai tęsiasi, tik pamokos bus kitokios. 2021 m. kitaip turėsime suprasti laisvės sąvoką, kitaip pažvelgsime į savo individualumą, mėginsime išmokti veikti kartu. Materialiame pasaulyje chaosas silpnės. 2021 m. raktas – galvokime, ką darome", – pasakojo G.Šmidt.

Dvejetukų deriniai

2021 m. taip pat bus kelios dienos, kurių skaičių seka – įdomi.

2021 12 21, 2021 12 12, 2021 02 12 ir kitos panašios datos.

"Numerologui įdomi data yra 2021 m. vasario 12 d., tik į ją žvelgiant atvirkščiai – 12 02 2021. Šią datą skaitant nuo pabaigos išeina lygiai tas pats skaičius. Tai yra veidrodinė data. Tokia pat data bus 2021 m. gruodžio 2 d. Tokių datų visų skaičių suma sudaro dešimtukus. Šios datos bus reikšmingos žmonių gyvenimams", – prognozavo G.Šmidt.

Galina Šmidt / Redakcijos archyvo nuotr.

Numerologė patikino, kad dažniausiai tokios datos nėra tinkamos vestuvėms, nors patys jaunavedžiai itin mėgsta gražius skaičių derinius.

G.Šmidt pataria geriau rinktis vieno iš sutuoktinių vardo dieną arba vestuves kelti tą savaitę, kuri eina po vardo dienos.

Jungtinės Karalystės vyriausybės duomenimis, apie užsikrėtimo atvejus pranešta viename iš aštuonių šalies globos namų.

Tačiau operatorės „HC-One“ pirmininkas Davidas Behanas (Deividas Behanas) pareiškė, kad infekuotųjų nustatyta 232 – dviejuose trečdaliuose – įmonės valdomų objektų. Pasak D. Behano, mirė 311 gyventojas, kuriam patvirtinta ar įtariama COVID-19.

Ros Altmann (Ros Altman), buvusi vyriausybės ministrė, agituojanti už solidarumą su vyresnio amžiaus žmonėmis, pareiškė, jog pandemijos metu silpnos sveikatos senyvų gyventojų poreikiai ignoruojami. Ji paragino „nepamiršti, kad civilizuotos visuomenės lygį turi atspindėti tai, kaip ji rūpinasi savo pažeidžiamiausiais ir seniausiais piliečiais“.

Britanijoje į kasdien skelbiamus aukų skaičius neįtraukia ne ligoninėse mirštančių pacientų. Apie kitomis aplinkybėmis mirštančius užsikrėtusius asmenis pranešama atskirai kartą per savaitę. Vėliausi duomenys turėtų būti paviešinti vėliau antradienį.

Lig šiol šalyje pranešta apie daugiau nei 11 tūkst. COVID-19 aukų.

Pateikiame naujausius koronaviruso krizės skaičius ir įvykius.

Paveiktos daugiau kaip 45 šalys

Visame pasaulyje užsikrėtė 82 297 žmonės, o 2 791 mirė, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.

Ši Jungtinių Tautų organizacija nurodo, kad už Kinijos pagrindinės teritorijos dalies ribų užsikrėtė daugiau kaip 2,9 tūkst., o mirė daugiau kaip 40 žmonių.

Įtraukus naujausius atvejus iš tam tikrų šalių, kurie dar neatspindėti PSO ataskaitoje, aukų skaičius viršija 60.

Naujų mirties atvejų Kinijoje, kur virusas atsirado praėjusių metų pabaigoje, mažėja: per pastarąsias 24 valandas jų buvo 29 – mažiausiai per beveik mėnesį.

Tačiau per parą pasaulyje užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičius vis dar yra didesnis nei Kinijoje, nurodo PSO.

Koronavirusas užfiksuotas dar devyniose valstybėse: Brazilijoje, Danijoje, Estijoje, Sakartvele, Graikijoje, Norvegijoje, Šiaurės Makedonijoje, Pakistane ir Rumunijoje. Bendras paveiktų valstybių skaičius viršija 45.

Pietų Korėja pranešė apie maždaug 1,6 tūkst. užsikrėtimo atvejų – kol kas tai didžiausias skaičius už Kinijos ribų – ir apie 12 mirties atvejų.

Užsikrėtimo atvejų Italijoje – labiausiai paveiktoje Europos valstybėje – skaičius vėlai trečiadienį padidėjo iki 400. Mirties atvejų užregistruota 12.

Iranas paskelbė apie 26 mirties ir daugiau kaip 245 užsikrėtimo atvejus.

Prancūzijoje mirė du žmonės, o užsikrėtė 18. Naujausia auka yra vėlai trečiadienį miręs 60 metų prancūzas.

Lotynų Amerikoje užregistruotas pirmasis užsikrėtimo atvejis: susirgo brazilas, sugrįžęs namo iš Italijos.

Atšaukiamos piligriminės kelionės, karinės pratybos

Kilus nuogąstavimams dėl koronaviruso, Saudo Arabija žengė beprecedentį žingsnį ir laikinai nebeišduoda vizų vykti į piligriminę kelionę į švenčiausias islamo vietas.

Irano pareigūnai savo ruožtu paskelbė vidaus kelionių suvaržymus žmonėms, kuriems patvirtintas ar įtariamas užsikrėtimas naujuoju virusu.

JAV ir Pietų Korėjos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad atideda planuotas bendras karines pratybas.

JAV pasirengusios

JAV užregistruota beveik 60 užsikrėtimo atvejų. Vis dėlto prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) bando sklaidyti nuogąstavimus, kad padėtis Amerikoje gali pablogėti, ir sako, kad „niekas nėra neišvengiama“.

Uždaromos mokyklos

Japonija nuo pirmadienio kelioms savaitėms uždaro mokyklas, o Šiaurės Korėja, kuri nepranešė apie jokius užsikrėtimo atvejus, atideda moksleivių sugrįžimą į mokyklas po atostogų.

Irako pareigūnai iki kovo 7-osios uždaro mokyklas ir universitetus, kino teatrus ir kavines.

Sutriko sporto kalendorius, prekyba biržose

Pasaulio kalnų slidinėjimo taurės finalas, kitą mėnesį turintis vykti Italijoje, vyks be žiūrovų šlaituose.

„Šešių nacijų“ regbio turnyro rungtynės tarp Airijos ir Italijos, planuotos Dubline kovo 7 dieną, atidėtos vėlesniam laikui.

Kalbant apie ekonomiką, daugėjant užsikrėtimo koronavirusu atvejų Europos ir Tokijo biržose vėl stebimas smukimas.

Prancūzijos oro linijų bendrovė „Air France“ paskelbė, kad imsis išlaidų mažinimo priemonių ir dalinai įšaldys naujų darbuotojų samdymą.

Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 192,9 mln. eurų – 0,4 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės.

Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis bus atitinkamai 19,7 mln. ir 662,6 mln. eurų – atitinkamai beveik nulinis ir 1,4 proc. BVP. Centrinės valdžios balansas išliks neigiamas – deficitas sieks 489,3 mln. eurų, arba 1 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus visos pajamos sieks 17,221  mlrd. eurų – 36,6 proc. BVP (2018 metais – 36 proc.), iš jų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų siektų 14,54 mlrd. eurų, arba 30,9 proc. BVP (šiemet – 30,6 proc.).

Pajamų iš mokesčių planuojama gauta apie 9,644 mlrd. eurų (20,5 proc. BVP), o tik keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – pajamos turėtų siekti 9,373 mln. eurų.

Socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 4,897 mlrd. eurų (10,4 proc. BVP), pajamos iš turto – 266,5 mln. eurų (0,6 proc. BVP), kitos pajamos – 2,414 mln. eurų (5,4 proc. BVP).

Valdžios sektoriaus išlaidos sieks 17,028 mlrd. eurų, arba 36,2 proc. BVP (2018 metais – 35,7 proc.).

Socialinėms išmokoms skirta 6,597 mlrd. eurų (14 proc. BVP), darbuotojų atlyginimams ir tarpiniam vartojimui – 6,79 mlrd. eurų (14,4 proc. BVP), investicijoms – 1,818 mlrd. eurų (3,9 proc. BVP).

Minimali mėnesio alga (MMA) didėja 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo bus 555 eurai. Vaiko pinigai didinami 20 eurų iki 50 eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didėja 8 proc. (26,5 euro) iki 358,3 euro.

Lietuva vykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2,01 proc.  BVP – tai sudarys 948 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, kitąmet didės 16,7 proc. iki 10,587 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos kitąmet didės 5,6 proc. iki 2,937 mlrd. eurų.

Vyriausybė planuoja skolintis apie 3,16 mlrd. eurų, iš jų apie 1,61 mlrd. eurų – vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), o 1,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 0,3 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų.

Skolai grąžinti bus skirta apie 0,87 mlrd. eurų, 1,33 mlrd. eurų ketinama sukaupti euroobligacijoms 2020 metų vasarį išpirkti.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje bus apie 17,8 mlrd. eurų, arba 37,8 proc. BVP.

Numatoma, kad 2019-ųjų pabaigoje viešųjų finansų rezervai bus 1,5 mlrd. eurų.

Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 240,7 mln. eurų - 0,6 proc. BVP. Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės.

Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis sudarys atitinkamai 109 mln. ir 310,2 mln. eurų - 0,3 proc. ir 0,7 proc. BVP. Centrinės valdžios balansas išliks neigiamas - deficitas sieks 222,7 mln. eurų - 0,5 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus visos pajamos sieks 16,082 mlrd. eurų - 37 proc. BVP (2017 metais - 35,8 proc.), iš jų pajamos iš mokesčių siektų 7,83 mlrd. eurų - 18 proc. BVP (17,6 proc.).

Iš keturių pagrindinių mokesčių - pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno - bus gauta apie 6,012 mlrd eurų pajamų - 6,6 proc. daugiau nei 2017 metais.

Socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 5,823 mlrd. eurų (13,4 proc. BVP), pajamos iš turto - 254,6 mln. eurų (0,6 proc. BVP), kitos pajamos - 2,174 mln. eurų (5 proc. BVP).

Valdžios sektoriaus išlaidos sieks 15,839 mlrd. eurų, arba 36,4 proc. BVP (2017 metais - 35,7 proc.).

Socialinėms išmokoms būtų skirta 6,394 mlrd. eurų (14,7 proc. BVP), investicijoms - 1,468 mlrd. eurų (3,4 proc. BVP).

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesio alga (MMA) - 20 eurų iki 400 eurų.

Atsisakoma papildomo NPD auginantiems vaiku, vietoje jo bus skiriama 30 eurų išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų.

Pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Kitąmet vidutinė senatvės pensija bus 331,75 euro - 40,68 euro (14 proc.) didesnė nei šiemet.

Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc.  BVP. Išlaidos krašto apsaugai padidės 149,2 mln. eurų iki 873 mln. eurų. Šalies gynybai ir saugumui kitąmet iš viso bus skiriama 963 mln. eurų.

164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms.

Savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., arba 255,8 mln. eurų. Bendra savivaldybių biudžeto suma sieks 2,761 mlrd. eurų.

Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,46 mlrd. eurų, iš jų apie 1,1 mlrd. eurų - vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Apie 360 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansinių institucijų.

Skolai grąžinti bus skirta apie 2,22 mlrd. eurų, iš jų 1,57 mlrd. eurų - užsieniui, 2018 metų pradžioje išperkant 1,33 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2018 metų pabaigoje bus apie 16,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. BVP.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas teigia, kad žmogus turi įgimtą norą viską kontroliuoti, to siekiama tiek matematikoje, tiek numerologijoje.

Sunkiau manipuliuoti

Kai kurie žmonės, labiau nei kiti, linkę tikėti skaičiais ir statistika, sako Alfredas Chmieliauskas. Kaip teigia jis, skaičiai leidžia objektyvizuoti kai kurias savybes ir reiškinius: „Remiantis skaičiais, ne taip lengva kažkam priskirti profaniška nuomone pagrįstą ypatybę. Skaičiai padeda įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kalbant apie tam tikros gyventojų grupės galimybes integruotis į visuomenę, tikrą ar tariamą veiklą.“

Skaičių, kaip poveikio technikos, naudojimas, yra labai įtaigus dalykas.

Antanas Kairys tikina, kad žmonės linkę tikėti skaičiais, prie jų prisirišti ar net sudievinti, ypač jei skaičiai pateikiami tinkamoje situacijoje. „Mūsų visuomenė – pernelyg objektyvizuota, tikinti skaičiais. Tačiau tiesa, kad, kai kuriuos reiškinius pavertus skaičiais, jais sunkiau manipuliuoti. Tai – dalis ekonominių dalykų“, – aiškina pašnekovas.

Pasak A. Kairio, tas pats skaičius, priklausomai nuo jo pateikimo būdo ir konteksto, gali tapti labai įtikinamas ir galingas: „Skaičių, kaip poveikio technikos, naudojimas, yra labai įtaigus dalykas. Gerai viską sudėliojus, tai turės įtakos visiems žmonėms.“

A. Kairio teigimu, Douglasas Adamsas savo knygoje „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“ rašo, kad skaičius 42 yra atsakymas į gyvenimo ir visos Visatos klausimą. „Jis tik nepasakė, koks tai klausimas. Tą uždavinį pradėjo spręsti daug kas, atsirado visa plejada mėgėjų, ieškojusių, su kuo susijęs skaičius 42“, – sako pašnekovas.

Suteikia kontrolės iliuziją

A. Chmieliauskas, paklaustas apie numerologiją, sako, kad neteko girdėti ar skaityti įrodymų, kad ji veiktų: „Numerologija, kaip ir, pavyzdžiui, astrologija, turi iliuzinį veikimą. Apskritai, žmonės turi norą viską kontroliuoti ir paaiškinti. Tai – įgimtas noras nuo tada, kai žmogus išlipo iš medžio. Numerologija ir matematika taip pat yra bandymai kontroliuoti pasaulį, paaiškinti tai, kas iki galo nepaaiškinama.“

Anot A. Chmieliausko, kai kažkas įvardijama kaip skaičių seka, tai pasidaro aišku, ją neva galima kontroliuoti. „Tai supaprastinimas, bet kartu – kontrolės iliuzija, žmogaus ypatumas. Siečiau tai net su ankstyvaisiais variantais – šamanizmu, astrologija ir pan. Visa tai yra bandymas kontroliuoti“, – tikina pašnekovas.

A. Kairys tvirtina, kad žmonės naudoja skaičius siekdami įrodyti, kad jų nuomonė – pagrįsta: „Galima remtis daugybe pavyzdžių. Pavyzdžiui, politiniuose debatuose visi stengiasi naudoti kuo daugiau skaičių, nes tai suteikia patikimumo. Tai rodo, kad žmogus ne tik turi nuomonę, bet ir atliko tyrimą, kontroliuoja situaciją. Tačiau manau, kad skaičių naudojimas pokalbiuose – figūra, kuria mėgstame ką nors pagražinti, pasakyti kitaip.“

Manipuliacija kainose

Anot A. Kairio, žmogus turi ribotą gebėjimą apdoroti informaciją. „Negalime apdoroti visko, kas yra. Kalbant apie kainas parduotuvėse, mes visada orientuojamės į pirmąjį skaičių. Tačiau kainų triukai vakarietiškoje visuomenėje veikia vis mažiau, žmonės pradeda matyti ir skaičius, esančius po kablelio“, – tikina pašnekovas.

Kaip tvirtina A. Chmieliauskas, žmonės linkę žiūrėti į skaičius, tarsi jie slėptų magišką paslaptį: „2000-ieji žmonėms sukėlė nerimo, skaičius su trimis nuliais baugino. Įdomus dalykas yra tam tikra paslėpta gyvenimo pusė, kurią skaičiai gali padėti atskleisti. Apie tai nemažai kalbėta ir rašyta, pavyzdžiui, knygoje „Keistonomika“. Du ekonomistai joje, pasitelkdami skaičius, sugriovė kelis nusistovėjusius mitus.