VYRIŠKUMO PAIEŠKOS

Nors daugiau nei prieš dešimtmetį būta bandymų daiginti Nacionalinės vyrų dienos tradiciją, nei ji, nei juolab šiandien, lapkričio 19-ąją, minima Tarptautinė vyrų diena neprigijo. Gal apnuodijo sovietmečiu primesta vasario 23-ioji, kai kolektyvuose moterys apdalydavo sako kolegas raudonais gvazdikais. O gal tokios šventės iš esmės svetimos vyriškumo prigimčiai – na, nedera tie sveikinimų purslai ir šventinės euforijos mezginiai... Galiausiai ir vyriškumo samprata pakito. Anksčiau vyriškosiomis savybėmis laikoma jėga, ryžtas, lyderystė. Dabar pasigirdo svarstymų, kad vyrui norėti būti normaliu vyru – nesveika, nes vyraujanti vyriškumo norma – nenormali.

Kad ir kokias teorijas keltų lygių galimybių gynėjai ar vyrų psichikos sveikatos saugotojai, niekas nepakeis prigimtinės vyrų teisės būti gynėjais, saugotojais.

Ir tam nebūtina eiti į karą. Šiomis dienomis pamatėme, kiek vyriškumo ar net didvyriškumo gali pareikalauti net ir kasdienis darbas.

Savo dviejų vaikų auginti ir ginti Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties Naujosios Vilnios pastotės darbuotojas Dmitrijus Alimovas nebegalės – žuvo gelbėdamas traukinio vagonu-cisterna vaikščiojusį, elektros kabelį nutraukusį ir elektros nupurtytą paauglį.

Du vyrai – du poelgiai: vienas – žmogiško dugno ir gyvuliško smurto, kitas – vyriškumo ir pasiaukojimo. Nes vyriškumas – dar ir gebėjimas priimti tinkamą sprendimą.

Kitas GMP darbuotojas nukentėjo teikdamas pagalbą ant šaligatvio parkritusiam vyrui. Tiesa, vyru pastarąjį sunku pavadinti: prasiblaivęs paleido į darbą kumščius ir kojas – iki sąmonės netekimo sumušė ir suspardė jam pagalbon atskubėjusį greitosios vairuotoją.

Du vyrai – du poelgiai: vienas – žmogiško dugno ir gyvuliško smurto, kitas – vyriškumo ir pasiaukojimo. Nes vyriškumas – dar ir gebėjimas priimti tinkamą sprendimą, atsakyti už savo veiksmus. Ir už žodžius. To, deja, šiandieniame viešajame lauke itin pasigendame.

Toks vyriškas elgesys, kaip Latvijos Seimo nario Ivaro Zarinšo, pas mus neturi atitikmenų. Šio politiko vienas svarbiausių gyvenimo principų – laikytis duoto žodžio.

Viešai pasakęs, kad Rusija su niekuo nekariaus, o karui vis dėlto kilus – jis atsiprašė ir pasitraukė iš Seimo nario pareigų. Mūsų politikai pažadus taip pat lengvai užmiršta, kaip ir dalija.

Jiems priimtiniausia nuostata: pažadėjai – patiešijai, netesėjai – negriešijai...