Atšiaurus ir atokus Žemės kampelis – taip būtų galima apibūdinti Aziją ir Šiaurės Ameriką skiriantį Beringo sąsiaurį. Vis dėlto dėmesio šiam geografiniam objektui netrūksta. Juo domisi ne tik keliautojai ir nuotykių ieškotojai, bet ir verslininkai. Šių teigimu, sausumos kelias iš Azijos į Šiaurės Ameriką gerokai atpigintų krovinių gabenimą.

Transporto koridorius

Beringo sąsiauris, esantis tarp Aliaskos ir Sibiro, jungia Beringo jūrą su Čiukčių jūra. Beringo jūra bei sąsiauris yra pavadinti Danijoje gimusio Rusijos tyrinėtojo Vituso Beringo, kuris pasiekė sąsiaurį 1728 m., vardu.

Kai kurių mokslininkų tvirtinimu, prieš 12 tūkst. metų Beringo sąsiaurio vietoje galbūt egzistavo sausumos tiltas. Juo pasinaudoję iš Azijos žmonės pasiekė Šiaurės Ameriką.

Tiesa, yra ir ginčijančių šią hipotezę. Anot kritikų,  pirmieji žmonės į Ameriką atsikėlė jūrų keliu jau prieš 30 tūkst. metų.

Šiandien apie Beringo sąsiaurį dažniau kalbama kaip apie reikšmingą transporto koridorių.

Viena vertus, sąsiauris jungia Arkties ir Ramųjį vandenynus, t.y. iš šiaurės į pietus. Nors anksčiau Arkties vandenynas buvo sunkiai įžengiamas, ledynai pamažu tirpsta, o glūdintys Arktyje ištekliai vilioja daugelį.

Tad laikui bėgant šis vandens kelias neabejotinai taps labai svarbus.

Kitas transporto koridorius driekiasi vakarų – rytų kryptimi. Kitaip sakant, iš Aliaskos į Rusiją, arba atvirkščiai. Šiuo atveju jau kalbama apie sausumos transporto kelią.

Buvęs Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas kažkada Rusijos mokslų akademijoje pristatė ambicingą planą, pagal kurį iš Europos į Šiaurės Ameriką būtų nutiestas kelias, skirtas automobiliams, traukiniams bei energetiniams ištekliams (dujoms ir naftai) transportuoti.

"Tai tarpvalstybinis, tarpcivilizacinis projektas, – tada aiškino V.Jakuninas. – Šis projektas gali tapti pasaulinio lygio ateities projektu, jis turi būti pagrįstas naujausiomis technologijomis."

Tiesa, kol kas daugelis panašių idėjų skamba tarsi būtų iš fantastikos srities. Be to, ir V.Jakuninas – nebe Rusijos geležinkelių vadovas.

Važiuojant traukiniu arba automobiliu iš Europos į Šiaurės Ameriką reikėtų sukarti apie 20 tūkst. km, taigi kelionė truktų daugiau nei dvi savaites. Palyginkime: lėktuvu – nuo 6 iki 7 val.

Išskyrus nuotykių ieškotojus, mažai kas norėtų tiek laiko praleisti automobilyje arba traukinyje.

Antra, projektas, kurį pristatė V.Jakuninas, kainuotų labai daug – keliolika šimtų milijardų JAV dolerių. Kas jį finansuotų?

Naudingas prekiauti

Kita vertus, pasaulinė prekyba intensyvėja. Pavyzdžiui, Kinija siekia gabenti kuo daugiau krovinių sausuma, o ne jūromis ar vandenynais.

Kinų kroviniai jau dabar gabenami per Aziją į Europą geležinkeliais. Kadangi Pekinas daug eksportuoja į JAV, sausumos kelias per Beringo sąsiaurį – viliojantis.

Kasmet per Beringo sąsiaurį galėtų būti pervežama po 100 mln. tonų krovinių. Be to, atsirastų galimybė pastatyti ir elektros magistralę, kuri aprūpintų Aliaską bei Kanadą pigia elektros energija.

Inžinieriai tvirtina, kad nutiesti tunelį po Beringo sąsiauriu nėra neįgyvendinamas sumanymas.

Didžiausia problema – atšiaurios oro sąlygos. Oro sąlygos ties sąsiauriu – ekstremalios: temperatūra svyruoja nuo 20 iki 50 laipsnių šalčio, o šaltuoju sezonu vandens paviršių dengia net dviejų metrų storio ledas.

Inžinieriai sako, kad dirbti sąsiauryje įmanoma tik penkis mėnesius per metus, tad projekto įgyvendinimas užtruktų.

Pagaliau milžiniški šalčiai regione sukelia tam tikrų problemų ir metalinėms tunelio konstrukcijoms.

Istorinis tikslas

Idėja sujungti Šiaurės Ameriką, Aziją ir Europą – ne naujiena.

Rusijos ir Amerikos telegrafo kompanija XIX a. pab. puoselėjo planus sujungti Šiaurės Ameriką ir Europą telegrafo linija, kuri driektųsi per Sibirą. Tiesa, plano buvo atsisakyta, mat pavyko sėkmingai panaudoti kabelį, nutiestą Atlanto vandenyno dugnu.

Kita inciatyva buvo tunelio ir tilto projektas, kurį pasiūlė prancūzų inžinierius Baronas Loicqas de Lobelas. Šį planą 1906 m. palaimino Rusijos caras Nikolajus II.

Vis dėlto tas projektas, už kurio įgyvendinimą buvo atsakingas Amerikos ir Prancūzijos verslo sindikatas, taip ir nepajudėjo iš mirties taško.

Pagaliau Rusija 2011 m. oficialiai uždegė žalią šviesą transporto koridoriui per sąsiaurį.

Maskva įgyvendino labai svarbų projektą – jau pastatyta geležinkelio magistralė nuo Transsibiro geležinkelio iki Jakutsko miesto. Šis 900 mln. dolerių projektas buvo baigtas 2013 m. Planuojama, kad iki 2030 m. geležinkelių tinklas Tolimuosiuose Rytuose bus toliau plėtojamas, žinoma, jeigu leis Rusijos ekonominė padėtis.

Projektu, kaip minėta, domisi ir Kinija. Ji siūlo plėtoti "Kinijos-Kanados-Rusijos-Amerikos" projektą, į kurį įeitų net 200 km tunelis per Beringo sąsiaurį.

Sudėtinga, bet įmanoma

Pastatyti tunelį po Beringo sąsiauriu reikėtų maždaug penkiolikos metų. Povandeninis kelias būtų net du kartus ilgesnis nei Eurotunelis, esantis po Didžiąją Britaniją ir Prancūziją skiriančiu Lamanšo sąsiauriu.

Eurotunelio ilgis siekia 50,5 km, o Beringo tunelis būtų dvigubai ilgesnis – 104,6 km ilgio.

Preliminari tokio projekto kaina – 65 mlrd. JAV dolerių. Nors, pasak kai kurių ekspertų, ši kaina – tikrai ne galutinė. Investuotojai sako, kad vien tunelio kaina viršytų 100 mlrd. dolerių.

Dar beveik tiek pat reikėtų keliams nutiesti iki Beringo sąsiaurio. Mat šiuo metu iki sąsiaurio neveda joks geležinkelis ar automobilių kelias.

Artimiausias didmiestis – beveik už tūkstančio kilometrų Aliaskoje esantis Ferbanksas. Čia prasideda vadinamieji Aliaskos greitkeliai, jungiantys šią JAV valstiją su Kanada ir likusia šalies teritorija.

Rusijoje geležinkeliu galima atvykti tik iki Vladivostoko arba Čitos miestų. Vėliau geležinkelis suka į pietus – t.y.  Mongolijos ir Kinijos link.

Pavojinga misija

Tai, koks pavojingas gali būti Beringo sąsiauris, šių metų kovą savo kailiu patyrė du britų keliautojai. Juos išgelbėjo Amerikos pakrančių apsaugos pareigūnai.

Neilas Laughtonas ir Jamesas Binghamas nutarė pėsčiomis per ledą kirsti sąsiaurį ir pasiekti jo viduryje esančias Diomedų salas. Tačiau ledas buvo per plonas, tad keliautojams neliko nieko kita, tik kviestis pagalbą.

Išgelbėti keliautojai dėl ledo trūkių kaltino klimato atšilimą.

"Akivaizdu, kad tai – atšilimo padarinys. Ledas nesiformuoja. Mūsų ekspedicija tapo neįmanoma", – konstatavo J.Binghamas. Vis dėlto keliautojas pažadėjo, kad tęs kelionę kitais metais.

Beringo sąsiauris: svarbiausi faktai

– Ilgis – 85 km, gylis – nuo 30 iki 50 metrų.

– Sąsiauris jungia Beringo jūrą (Ramiojo vandenyno dalis) su Čiukčių jūra (Arkties vandenyno dalis).

– Beringo sąsiaurio viduryje yra Diomedų salos.

– Šaltojo karo metais sąsiauris, skyręs JAV ir SSRS, buvo visiškai užvertas. Vietiniams gyventojams leista keliauti tik atšilimo metais.

– Teritorija greta sąsiaurio tebėra griežtai saugoma Rusijos kariškių. Patekti į ją galima tik gavus specialų leidimą. Neturėdamas jo, gali būti sulaikytas.