KIM JONG UNO SESUO: ŠIAURĖS KORĖJA ATMES BET KOKIUS KONTAKTUS SU JAPONIJA

Įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) sesuo antradienį sakė, kad Pchenjanas atmes bet kokius kontaktus ar derybas su Japonija.

Santykiai tarp šių šalių istoriškai yra įtempti, taip pat ir dėl seno ginčo, susijusio su Japonijos piliečių grobimu, bei uždraustų Šiaurės Korėjos ginklų programų, tačiau Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) neseniai išreiškė norą gerinti ryšius, o Pchenjanas užsiminė, kad tam galbūt neprieštarautų.

Pernai F. Kishida sakė, kad nori susitikti su Kim Jong Unu „be jokių sąlygų“ ir kad Tokijas nori išspręsti visus klausimus, įskaitant Šiaurės Korėjos agentų praėjusio amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose vykdytą Japonijos piliečių grobimą. Ši tema Japonijoje iki šiol yra labai skaudi.

Pirmadienį Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), kuri yra viena svarbiausių režimo atstovų, pareiškė, kad F. Kishida paprašė susitikimo su jos broliu.

Tačiau jau kitą dieną ji paskelbė, kad Pchenjanas atmes bet kokius kontaktus su Japonija, nurodydama, kad Tokijui esą trūksta drąsos dėl „naujų“ Šiaurės Korėjos ir Japonijos santykių, įskaitant piliečių grobimo ir Šiaurės Korėjos karinių programų klausimus.

Šiaurės Korėjos ir Japonijos viršūnių susitikimas mūsų nedomina.

„Mūsų vyriausybė dar kartą aiškiai suprato Japonijos požiūrį ir išvada yra ta, kad mes nekreipsime dėmesio ir atsisakysime bet kokių kontaktų ar derybų su japonais“, – antradienį sakė Kim Yo Jong.

Jos žodžius citavo Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Šiaurės Korėjos ir Japonijos viršūnių susitikimas mūsų nedomina“, – pridūrė Kim Yo Jong.

F. Kishida pirmadienį sakė nežinojęs apie ankstesnį KCNA pranešimą ir tiesiogiai nekomentavo jo turinio, bet aukščiausio lygio derybas su Šiaurės Korėja pavadino svarbiu dalyku.

„Japonijos ir Šiaurės Korėjos santykiams aukščiausio lygio derybos yra svarbios siekiant išspręsti tokius klausimus kaip [piliečių] grobimas“, – parlamente kalbėjo F. Kishida.

Kim Yo Jong anksčiau įspėjo, kad jei Japonija ir toliau akcentuos grobimo klausimą, esą neturintį tolimesnio sprendinio, F. Kishidos viltys dėl geresnių santykių nevirs tikrove.

Šiaurės Korėja 2002 metais pripažino, kad 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose siuntė agentus pagrobti trylika japonų ir kad pagrobtieji buvo pasitelkti mokant šnipus japonų kalbos bei papročių.

Šis klausimas vis dar kelia dideles emocijas Japonijoje, kur įtariama, kad iš tikrųjų buvo pagrobta daug daugiau žmonių nei oficialiai pripažįstama.