Santykiai tarp šių šalių istoriškai yra įtempti, taip pat ir dėl seno ginčo, susijusio su Japonijos piliečių grobimu, bei uždraustų Šiaurės Korėjos ginklų programų, tačiau Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) neseniai išreiškė norą gerinti ryšius, o Pchenjanas užsiminė, kad tam galbūt neprieštarautų.

Pernai F. Kishida sakė, kad nori susitikti su Kim Jong Unu „be jokių sąlygų“ ir kad Tokijas nori išspręsti visus klausimus, įskaitant Šiaurės Korėjos agentų praėjusio amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose vykdytą Japonijos piliečių grobimą. Ši tema Japonijoje iki šiol yra labai skaudi.

Pirmadienį Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), kuri yra viena svarbiausių režimo atstovų, pareiškė, kad F. Kishida paprašė susitikimo su jos broliu.

Tačiau jau kitą dieną ji paskelbė, kad Pchenjanas atmes bet kokius kontaktus su Japonija, nurodydama, kad Tokijui esą trūksta drąsos dėl „naujų“ Šiaurės Korėjos ir Japonijos santykių, įskaitant piliečių grobimo ir Šiaurės Korėjos karinių programų klausimus.

Šiaurės Korėjos ir Japonijos viršūnių susitikimas mūsų nedomina.

„Mūsų vyriausybė dar kartą aiškiai suprato Japonijos požiūrį ir išvada yra ta, kad mes nekreipsime dėmesio ir atsisakysime bet kokių kontaktų ar derybų su japonais“, – antradienį sakė Kim Yo Jong.

Jos žodžius citavo Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Šiaurės Korėjos ir Japonijos viršūnių susitikimas mūsų nedomina“, – pridūrė Kim Yo Jong.

F. Kishida pirmadienį sakė nežinojęs apie ankstesnį KCNA pranešimą ir tiesiogiai nekomentavo jo turinio, bet aukščiausio lygio derybas su Šiaurės Korėja pavadino svarbiu dalyku.

„Japonijos ir Šiaurės Korėjos santykiams aukščiausio lygio derybos yra svarbios siekiant išspręsti tokius klausimus kaip [piliečių] grobimas“, – parlamente kalbėjo F. Kishida.

Kim Yo Jong anksčiau įspėjo, kad jei Japonija ir toliau akcentuos grobimo klausimą, esą neturintį tolimesnio sprendinio, F. Kishidos viltys dėl geresnių santykių nevirs tikrove.

Šiaurės Korėja 2002 metais pripažino, kad 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose siuntė agentus pagrobti trylika japonų ir kad pagrobtieji buvo pasitelkti mokant šnipus japonų kalbos bei papročių.

Šis klausimas vis dar kelia dideles emocijas Japonijoje, kur įtariama, kad iš tikrųjų buvo pagrobta daug daugiau žmonių nei oficialiai pripažįstama.

Šiaurės Korėja anksčiau yra sakiusi, kad „svetimkūniai“ netoli sienos su Pietų Korėja sukėlė COVID-19 protrūkį šioje izoliuotoje šalyje, o Seulas šį teiginį atmetė.

Nepaisant 2021 metais įsigaliojusio draudimo, Pietų Korėjos aktyvistai jau daugelį metų per sieną skraidina balionus su propagandiniais lankstinukais ir JAV doleriais. Pchenjanas seniai prieš tai protestuoja.

Ketvirtadienį Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) pareiškė, kad dėl šios veiklos jos šalyje kilo COVID-19 protrūkis, pavadindama tai „nusikaltimu žmonijai“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Ji sakė, kad daugelis šalių ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino „infekcinės ligos plitimo per sąlytį su užkrėstais daiktais pavojų“, teigiama pranešime.

„Didelį nerimą kelia tai, kad Pietų Korėja į mūsų regioną siunčia lankstinukus, pinigus, nešvarias brošiūras ir daiktus“, – tvirtino Kim Yo Jong.

Ji perspėjo, kad Pchenjanas svarsto „griežtą keršto atsaką“, ir pridūrė, kad jei balionai ir toliau bus skraidinami, „atsakysime sunaikindami ne tik virusą, bet ir Pietų Korėjos valdžios institucijas“.

Praėjusį mėnesį Seulas pareiškė, kad „oficialiai patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 per paštą ar medžiagas atvejų nebuvo“.

Pietų Korėjos susivienijimo ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja kartoja „nepagrįstą teiginį“, ir išreiškė apgailestavimą dėl to, kad Pchenjanas skelbia „nemandagias ir grasinančias pastabas“.

„Istorinis įvykis“

Kim Yo Jong komentarai nuskambėjo jos broliui paskelbus pergalę kovoje su COVID-19.

Per susitikimą su sveikatos apsaugos darbuotojais ir mokslininkais Kim Jong Unas paskelbė apie „pergalę... kare prieš piktybinę pandeminę ligą“, pranešė KCNA.

Izoliuotos šalies, kuri nuo pandemijos pradžios yra uždariusi savo sienas, sostinėje Pchenjane gegužę buvo patvirtintas COVID-19 omikron varianto protrūkis ir aktyvuota „didžiausios skubos epidemijos prevencijos sistema“.

Šiaurės Korėja savo pranešimuose užsikrėtusiuosius vadina „karštligės pacientais“, o ne „COVID pacientais“ – veikiausiai dėl nepakankamų testavimo pajėgumų.

Pasak KCNA, Šiaurės Korėjoje nuo balandžio pabaigos buvo užregistruota beveik 4,8 mln. užsikrėtimo atvejų ir 74 mirtys, o oficialus mirtingumo rodiklis sudaro 0,002 procento. Apie naujus atvejus nepranešama nuo liepos 29-osios.

Kim Jong Unas pandemijos įveikimą pavadino „stebuklu, neturinčiu precedento pasaulio visuomenės sveikatos istorijoje“.

„Mūsų žmonių pasiekta pergalė yra istorinis įvykis“, – pridūrė šalies lyderis.

Smarkiai pakilusi temperatūra

Oficialioji televizija KCTV dar niekada anksčiau nebuvo transliavusi „pirmosios sesers“ Kim Yo Jong kalbos. Remiantis jos komentarais, net pats Kim Jong Unas, matyt, sirgo COVID-19.

Kim Jong Unui „šio karantino karo dienomis buvo smarkiai pakilusi temperatūra, tačiau jis negalėjo nė akimirkai prigulti, nes galvojo apie žmones, už kuriuos yra atsakingas“, sakė jo sesuo.

Tai pirmas kartas, kai Šiaurės Korėja užsiminė, kad jos lyderis, kurio sveikatą analitikai stebi itin atidžiai, buvo užsikrėtęs koronavirusu.

Kai Kim Yo Jong kalbėjo apie savo brolio sveikatą, kamera filmavo auditorijoje sėdinčius uniformuotus pareigūnus, kurie šluostėsi ašaras arba raudojo.

Analitikai teigė, kad pergalės prieš pandemiją paskelbimas rodo, jog Šiaurės Korėja siekia pereiti prie kitų prioritetų.

Seule veikiančio universiteto „Ewha“ profesoriaus Leifo-Erico Easley (Leifo Eriko Izlio) teigimu, tai gali būti siekis „skatinti ekonomiką arba atlikti branduolinį bandymą“.

„Kim Yo Jong karinga retorika kelia nerimą, nes ji ne tik bandys kaltinti Pietų Korėją dėl bet kokio COVID-19 atsinaujinimo, bet ir siekia pateisinti kitą Šiaurės Korėjos karinę provokaciją“, – pridūrė jis.

Gegužės pabaigoje Pchenjanas pareiškė matąs „pažangą“ siekiant suvaldyti protrūkį, tačiau daugelis ekspertų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos pareigūnus, nekart išsakė abejonių dėl šio teiginio.

Manoma, kad Šiaurės Korėja nėra paskiepijusi nė vieno iš maždaug 25 mln. savo gyventojų. Pchenjanas atmetė pasiūlymus aprūpinti šalį vakcinomis iš Kinijos arba pagal Pasaulio sveikatos organizacijos COVAX mechanizmą.

Seule įsikūrusi specializuota svetainė „NK News“ pranešė, kad birželį Šiaurės Korėja iš Kinijos importavo 3 554 invaziniu būdu veikiančius dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus – gerokai daugiau nei balandžio mėnesį, nors apskritai dvišalė prekyba sumažėjo.

Šiaurės Korėjos sveikatos priežiūros sistema yra viena prasčiausių pasaulyje: šalies ligoninės yra prastai aprūpintos, jose trūksta intensyviosios terapijos skyrių, be to, šalis neturi vaistų COVID-19 gydyti ir vakcinų nuo koronaviruso, sako ekspertai.

Pietų Korėjoje, kur sveikatos priežiūros sistema labai pažangi ir labai daug gyventojų yra pasiskiepiję nuo COVID-19, mirtingumo rodiklis sudaro 0,12 procento, rodo oficialūs duomenys.