Politologas, socialinių mokslų dr. Vadimas Volovojus mano, kad Ukrainos valdžia, derėdamasi su opozicijos atstovais, tiesiog, vilkina laiką. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuo tarpu pažadėjo, kad Rusija laikysis 15 mlrd. dolerių paskolos Ukrainai teikimo sąlygų, o Ukrainos opozicija nori dar daugiau nuolaidų.

Politologas, dr. Vadimas Volovojus mano, kad Ukrainos valdžia, derėdamasi su opozicijos atstovais, tiesiog, vilkina laiką.

– Jūsų galva, kas trukdo Ukrainoje įvesti tvarką? Objektyviai žiūrint, protestai tęsis ir tęsis, jei niekas nieko nedarys, o šalies finansinė ir ekonominė padėtis, švelniai tariant, sudėtinga.

– Atvirai sakant, viskas Ukrainoje vyksta panašiai kaip pagal "spalvotąją" (kalbu apie "spalvotąsias" revoliucijas) schemą. Galbūt kas nors panašaus buvo rengiama prezidento rinkimams, bet sutapo taip, kad prasidėjo dabar.

Valdžia turi du scenarijus. Pirmas: reikėjo protestus stabdyti pačioje pradžioje. Paskui viskas ėmė slysti iš po kojų... Tas momentas buvo praleistas. Antras: pradėti klampinantį derybų procesą su opozicija ir laukti, kada kai kurie radikalūs protestuotojai peržengs visas įmanomas ribas, o tada jau imtis veiksmų. Manau, kad tas momentas artėja.

Tačiau yra kitas valdžiai pavojingas aspektas. Reikia nepraleisti to momento, kai jau bus laikas viską baigti. Jei trūks specialiųjų pajėgų kantrybė, viskas gali baigtis blogai pačiai valdžiai. Juk pareigūnai stovi, laukia įsakymų, o jų nėra. O jei kariai pasakys, kad nevykdys įsakymų, kas tada bus?

– Kokie, jūsų nuomone, scenarijai, kodėl V.Janukovyčius laukia?

– Na, galbūt laukiama, kaip sakiau, palankaus momento viską užbaigti? Galbūt rengiamas koks kitas planas, pavyzdžiui, karinės operacijos? Juk protestai vyksta ne tik Kijeve. Derybos – tai laiko vilkinimas. Akivaizdu. Juk pats V.Janukovyčius siūlo visokių nuolaidų.

– O gal paprasčiausiai šalies valdžiai trūksta ryžto?

– V.Janukovyčius, manau, nori išlikti valdžioje. Jei viskas tęsis kaip dabar, jam gali būti labai sunku išlikti. Juk jį spaudžia laikas. Manau, kad jis jau turi apsispręsti. Dabar tokia situacija, kad lyg atrodo anksti viskas, bet gali būti ir vėlu.

Rusija finansinės pagalbos Ukrainai neatšauks

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad Rusija laikysis 15 mlrd. dolerių paskolos Ukrainai teikimo sąlygų, net jeigu į valdžią ateitų opozicija.

„Tiesiai jums pasakysiu iš karto atsakymą į jūsų klausimą: ar mes peržiūrėsime mūsų susitarimus dėl kreditų ir energetikos, jeigu į valdžią ateis opozicija? Neperžiūrėsime“, – pareiškė jis. Ukrainai suteiktas kreditas ir mažesnės kainos rusiškoms dujoms išliks, nesvarbu, kas bus valdžioje Kijeve.

„Mes remiamės tuo, kad ir tas kreditas, apie kurį mes kalbėjome, ir etapais mažinamos energijos išteklių, dujų, kainos pirmiausia yra susijusios su būtinybe ir noru palaikyti ne kokią nors vyriausybę, o Ukrainos liaudį, – pareiškė V.Putinas. - Turime tokį posakį: kai ponai pešasi, mužikai į kaulus gauna. Kitaip sakant, visuomet nukenčia paprastas pilietis. Mes labai norėtume, kad našta eiliniam piliečiui būtų minimali“.

Opozicija reikalauja daugiau nuolaidų

Ukrainos opozicija trečiadienį pareikalavo daugiau nuolaidų iš prezidento, įskaitant amnestiją kalinamiems aktyvistams, kad būtų išspręsta žmonių gyvybių pareikalavusi politinė krizė, nors jau atsistatydino premjeras ir visa jo vyriausybė.

Numatoma, kad Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Catherine Ashton Kijeve dalyvaus derybose dėl šios krizės, kurias temdo Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimas Vakarų šalims nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus.

Jungtinės Valstijos taip pat atidžiai stebi padėtį: viceprezidentas Joe Bidenas kalbėjosi telefonu su V.Janukovyčiumi, o prezidentas Barackas Obama išreiškė palaikymą protestuotojams savo metiniame pranešime „Apie Sąjungos padėtį“.

Kitą dieną po to, kai atšaukė sausio 16-ąją priimtus įstatymus, varžančius teisę protestuoti, Ukrainos parlamentas pradės naują nepaprastąją sesiją 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku, per kurią bus svarstomas pasiūlymas paskelbti amnestiją kalinamiems aktyvistams.

Deputatai negalėjo balsuoti dėl amnestijos ankstesnę dieną, kai derybos įstrigo dėl valdžios reikalavimo, jog protestuotojai turi palikti Kijeve užimtus pastatus ir gatves. Dešimtys aktyvistų buvo suimti nuo pirmųjų susirėmimų sausio 19 dieną. Per šiuos neramumus žuvo jau trys protestuotojai.

Saugumo pajėgos tvirtina nesančios kaltos dėl tų žmonių žūties, bet aktyvistai šiuos pareiškimus vertina nepatikliai. Protestus varžantys įstatymai buvo atšaukti dramatišką dieną, per kurią taip pat atsistatydino V.Janukovyčiui ištikimas premjeras Mykola Azarovas ir visas jo ministrų kabinetas, siekiant sumažinti įtampą gatvėse.

Vyriausybės vadovo pareigas laikinai perims pirmasis premjero pavaduotojas Serhijus Arbuzovas, kuris taip pat yra artimas V.Janukovyčiui. Kai kurie analitikai kelia prielaidą, kad į premjero postą gali iškilti opoziciją palaikantis verslo magnatas Petro Porošenka.

Šios nuolaidos buvo didžiausios iš tų, kurias iki šiol padarė valdžia, mėgindama apraminti protestuotojus, jau ilgiau nei du mėnesius okupavusius gatves ir kai kuriuos vyriausybinius pastatus Kijevo centre. Tačiau opozicija leido suprasti norinti daugiau.

M.Azarovo atsistatydinimas „yra labai svarbus žingsnis – deja, pavėluotas“, opozicinės partijos „Batkivščyna“ lyderis Arsenijus Jaceniukas antradienį sakė televizijai „5 kanal“.

Tuo tarpu partijos UDAR vadovas ir buvęs pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko pareiškė: „Azarovas turėjo atsistatydinti prieš du mėnesius... Dabar logiškas žingsnis turėtų būti Viktoro Janukovyčiaus atsistatydinimas.“

Kalinama ekspremjerė Julija Tymošenko, kurią opozicija laiko V.Janukovyčiaus politinio keršto auka, sakė, kad antradienį padarytos nuolaidos buvo „pirmas tikras rezultatas, kurį davė į gatves išėjusių žmonių kova“.