„Shiptoshore.org“ nuotr.

TRAGIŠKAS „MORRO CASTLE“ LIKIMAS

2016-08-08 20:00
Venantas Butkus

Ankstyvą 1934 metų rugsėjo 8-osios rytą eteryje pasigirdo nelaimės signalas „SOS... SOS...Čia „Morro Castle“... Laive gaisras, reikalinga skubi pagalba...“

Milijonierių jachta

„Morro Castle“ buvo vienas moderniausių ir prabangiausių XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio keleivinių lainerių, kursavusių tarp Niujorko ir Havanos. Laineris buvo labai populiarus tarp turtingų amerikiečių. Veikiant sausajam įstatymui, jie būriais keliaudavo į Kubą ir Bahamų salas, kur galėjo pigiai ir dideliais kiekiais apsirūpinti alkoholiu. „Ward Line“ laivininkystės bendrovės laineris „Morro Castle“ per 59 valandas nugabendavo linksmybių ištroškusius keleivius į Kubos sostinę Havaną.

Moro tvirtovės, saugančios Havanos uosto vartus, vardu pavadintas 155 metrų ilgio laineris skuodė per jūrą 20 mazgų (37 km/val.) greičiu. Penkiuose laivo deniuose keleivių paslaugoms buvo įrengta 16 apartamentų ir daugiau kaip 140 kajučių. Skirtingai nuo tada kruiziniuose laivuose vyravusio paprasto ir praktinio stiliaus, „Morro Castle“ keleiviai mėgavosi elegantiškomis ir prabangiomis patalpomis. Laive veikė liftai ir moderni šildymo bei vėdinimo sistema.

Erdvus ir puošnus valgomasis salonas, poilsio kambarys su klasikiniu židiniu ir fortepijonu, biblioteka, sporto salė, vaikų darželis, keletas barų, promenados denis – to dar nebuvo nei viename keleiviniame laive. Ne veltui „Morro Castle“ buvo vadinama milijonierių jachta.

Netikėta kapitono mirtis

Per ketverius eksploatacijos metus „Morro Castle“ užsirekomendavo kaip patikimas ir patogus keleivinis garlaivis. Niekas nebūtų patikėjęs, kad 1934 metų rugsėjo 5 dieną iš Havanos išplaukusiam laineriui nepavyks sveikam pasiekti Niujorko. Daugumą jo keleivių sudarė amerikiečių turistai, medaus mėnesį Karibų jūros baseine praleidę sutuoktiniai, turtingų pensininkų poros, žinomi bankininkai, teisininkai ir gydytojai su šeimomis.

Iš viso 5 valandą ryto Havanos uostą paliekančiame laive buvo 318 keleivių ir 231 įgulos narys. Išaušus gražiam Karibų jūros rytui, keleiviai viršutiniame denyje žaidė tenisą ir shuffleboard (ant denyje sužymėtų aikštelių lazdomis stumdomi rituliai).

Ypač populiarūs buvo vakaro renginiai: karnavalai, šokiai, muzika. Paskutinę kelionės dieną laivo kapitonas paprastai surengdavo atsisveikinimo vakarienę keleiviams. Ši tradicija nebuvo pažeista ir rugsėjo 7-osios vakarą. Tiesa, tuo metu oras buvo vėjuotas ir lietingas, artėjo audra. Kai kuriuos keleivius pradėjo kamuoti jūrligė. Jie liko kajutėse, bet kiti susirinko salone ir laukė ateinant 55 metų laivo kapitono Roberto Villmotto, kuris jau 31 metus dirbo „Ward Line“ kompanijoje.

Nuo tada prasidėjo keistų atsitikimų virtinė. Vakarienei vos prasidėjus, kapitonas staiga sunegalavo ir grįžo į savo kajutę. Po kurio laiko ten apsilankęs laivo gydytojas rado kapitoną vonioje be gyvybės ženklų.

Ugnies spąstai

Vadovavimą laivui perėmė pirmasis kapitono padėjėjas Viljamas Varmsas. Naktį audra įsisiautėjo iki uraganinio lygio. Maždaug 2 valandą 50 minučių, kai laivas plaukė 8 jūrmylių atstumu nuo Long Bičo salos, vienoje iš patalpų buvo pastebėtas gaisras. Per pusvalandį jis apėmė visą laivą. Žmonės atsidūrė ugnies spąstuose.

Tuo metu vieni keleiviai jau miegojo, kiti kamavosi nuo jūrligės arba buvo apgirtę, todėl ne iš karto jie suprato kas atsitiko. Žmonės plūdo į denį vilkėdami kas vakarinius kostiumus, kas chalatus ar tiesiog vienais apatiniais. Kilo didžiulė panika. Koridoriai buvo pilni dūmų, metaliniai turėklai įkaitę iki raudonumo, daugelyje vietų ruseno medinės denio lentos.

Daugeliui keleivių vienintelis kelias nežūti liepsnose ar uždusti dūmuose – šuolis už borto. Ten jų laukė šaltos ir grėsmingos bangos. Dėl netinkamai užsidėtų gelbėjimosi liemenių kai kuriems jų lūžo kaklas, kiti užsimušė arba mirė nuo išsekimo šaltame vandenyje. Iš dvylikos gelbėjimosi valčių į vandenį pavyko nuleisti tik šešias. Per kilusias peštynes dėl vietos, į jas susėdo daugiau įgulos narių, negu keleivių.

Katastrofos pasekmės

Tik auštant pirmieji netoliese buvę keturi laivai pasiekė katastrofos vietą. Jie traukė iš vandens gyvus ir jau mirusius žmones, tarp kurių buvo daug moterų ir vaikų. Iš 549 laive „Morro Castle“ buvusių žmonių žuvo 137, tarp jų daugiau kaip šimtas keleivių.

Rugsėjo 8-osios vakarą sudegusio „Morro Castle“ liekanas bangos nunešė prie Asbury Park kurortinio miestelio Naujojo Džersio valstijoje. Jos čia išgulėjo daugiau kaip 20 metų ir priviliojo tūkstančius turistų į tą nedidelį ir nelabai populiarų kurortą. Už 5 dolerių mokestį turistams buvo leidžiama palandžioti po sudegusio lainerio griaučius. Pasak žiniasklaidos, kai kurie miestelio gyventojai iki šiol slapta svajoja apie tokios jiems pelningos katastrofos.

„Morro Castle“ tragedija vis dar laikoma viena iš didžiausių katastrofų Jungtinių Valstijų civilinės jūreivystės istorijoje.

Versijų daug – atsakymo nėra

Praėjo jau daug metų po visą Ameriką sudrebinusios „Morro Castle“ tragedijos, tačiau iki šiol vis dar neaišku, kaip galėjo užsidegti šiuolaikiškas laineris, kuriame buvo daugybė įrenginių, užtikrinančių laivo saugumą?

Jūrų teismas kaip pagrindinę katastrofos priežastį nurodė „force majeure“ aplinkybes, tačiau teisminio tyrimo dokumentai nurodė ir kitą versiją – tyčinį padegimą. Kas buvo gaisro užsakovai ir kas įvykdė šį vandališką aktą? Apie tai kartkartėmis įvairių šalių spaudoje pasirodo sensacingi „demaskavimai“ ir „prisipažinimai“. „Morro Castle“ tragediją aprašyta daugelyje knygų, įamžinta dokumentiniuose ir vaidybiniuose kino filmuose.

Tuoj po katastrofos pasklido gandai, kad „Morro Castle“ reisai buvo susiję su narkotikų ir ginklų kontrabanda, nelegalia emigracija į JAV. Tad galbūt gaisras turėjo nuslėpti šios veiklos pėdsakus? Įtarimų kėlė ir netikėta kapitono mirtis. Žurnalistai iškapstė, kad buvo apvogtas vienos keleivės milijonierės seifas su pinigais ir brangenybėmis, o jos sudegęs lavonas esą vėliau rastas kajutėje po lova.

Laivo radistas Georgas Rodžersas po katastrofos buvo paskelbtas didvyriu, nes sugebėjo liepsnojančiais koridoriais nusigauti į radijo kabiną ir pasiųsti vienintelį nelaimės signalą. Tačiau FTB agentai vėliau išsiaiškino, kad kriminalinę praeitį turintis radistas, laisvalaikiu laive meistraudavo elektrinius įrenginius akvariumams šildyti ir negalėjo paaiškinti kur ir ką veikė prasidėjus gaisrui.

Versijų kodėl įvyko „Morro Castle“ tragedija buvo visokių. Nepriklausomai nuo jų, gaisras šiame laineryje privertė valdžios institucijas kelti laivininkystėms didesnius reikalavimus priešgaisrinei laivų apsaugai.