Atletinio rengimo trenerio praktika Stambulo „Fenerbahce“ krepšinio klubo pagrindinėje komandoje skamba it sapnas, tiesa? Būtent tokią svajonę įgyvendino Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentas Arūnas Aleksandravičius.

Klubo bazėje – virtuvė

LSU treniravimo sistemų atletinio rengimo specializacijos ištęstinių studijų ketvirto kurso studentas A. Aleksandravičius pagal „Erasmus+“ programą du mėnesius stažavosi daugkartinių Turkijos vyrų krepšinio čempionų klube.

„Fenerbahce“ daug dėmesio skiriama ne vien fiziniam rengimui, bet ir kineziterapijai, – kalbėjo LSU studentas. – Viskas labai individualizuojama: kiekvienas žaidėjas turi programą, sudarytą pagal jo fizines ypatybes ir traumų istoriją. Tai ypač aktualu sportininkams, kurie būtent tuo metu patyrę traumų. Pagal  įprastą savaitės protokolą krepšininkai turi dvi svorių kėlimo treniruotes: vieną 45 minučių, kurioje keliama ypač sunkiai, galingai ir dideliu intensyvumu, ir antrą 25 minučių, kai dirbama lengviau, mažesniu intensyvumu. Klubo infrastruktūra irgi įspūdinga: trenerių biuras, treniruoklių salė, speciali kineziterapijos erdvė, virtuvė, kurioje visuomet dirba šefas, ruošiantis sveiką maistą. Už dar vienų durų – koridorius į areną. Viskas vienoje vietoje ir labai funkcionalu.“

Stažuotė: LSU studentas stebėjo ne vien Stambulo krepšininkų fizinio rengimo treniruotes. / A.  Aleksandravičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Patirties įtaka

A. Aleksandravičius karjeros aukštumų siekia treniravimo srityje, tačiau anksčiau jo profesinė veikla buvo kita, niekaip nesusijusi su fiziniu aktyvumu.

„Pirmiausia studijavau vadybą ir nemažai metų dirbau pardavimo vadybininku. Vaikystėje pasirinkau krepšinį – baigiau sporto mokyklą ir turėjau galimybę bandyti žaisti profesionaliai, tačiau teko atsisakyti. Tad pasirinkau mėgėjų lygą ir ten toliau rungtyniavau“, – prisiminė A. Aleksandravičius.

D. Itoudžio ir Š. Jasikevičiaus treniruotės – kaip diena ir naktis.

„Kai buvau 32-ejų, mano kūnas subyrėjo – jaučiau tokius skausmus, kad nebegalėjau pakilti iš lovos, – tęsė LSU studentas. – Tąkart pažįstamas rekomendavo apsilankyti pas vieną žinomą fizinio rengimo trenerį Šiauliuose. Pradėjome sportuoti, greitai pasiekiau norimą rezultatą ir po pusmečio vėl galėjau žaisti krepšinį – pašokti, įdėti į krepšį ir atlikti kitus elementus. Tai mane labai sužavėjo ir 2020-aisiais, kai gyvenimas ir šeimos padėtis jau buvo stabilūs, nusprendžiau viską keisti ir įstojau į Lietuvos sporto universitetą.“

Praktikos galimybės

Skaityti mėgstantis A. Aleksandravičius suvokė norįs per studijas gautą informaciją pritaikyti praktikoje. Tad šiaulietis ėmė ieškoti galimybių savo mieste.

„Jau baigdamas pirmą kursą nuėjau į „Saulės“ krepšinio akademiją ir kaip atletinio rengimo treneris išbandžiau save su jaunučių (iki 16 metų) vaikinų komanda. Veikiausiai tai sutapimas, tačiau po kelių mėnesių darbo ji iš B diviziono pateko į aukščiausiąjį, tad mano praktika buvo pratęsta dar metams. Kitą sezoną dirbau su Regionų krepšinio lygoje (RKL) rungtyniaujančia ekipa, kurioje vyriausi „Saulės“ krepšinio mokyklos žaidėjai migruoja tarp Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) žaidžiančios „Šiaulių“ komandos. Sezonas buvo geras, o mano darbo metodai „Saulės“ vadovybei patiko, tad jau trečiame kurse pradėjau dirbti visu etatu“, – teigė A. Aleksandravičius.

Atletinio rengimo treneris šiuo metu dirba ne tik su RKL komandos krepšininkais, bet ir su daug jaunesniais atletais, kurių sporto kelias prasideda nuo aštuonerių. Tokio amžiaus krepšininkus A. Aleksandravičius moko ne svorių kilnojimo ypatumų, bet koordinacinių ir bėgimo gebėjimų.

Bendražygiai: Š. Jasikevičiaus štabe – treneris T. Masiulis. / fenerbahce.org nuotr.

Stebėjo pokyčius

Visgi praktikos LSU studentas norėjo dar daugiau. Iš pradžių dviejų savaičių stažuotę jam suteikė Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujančios Kauno „Žalgiris-2“ ekipos vairininkas Vytautas Pliauga – per šį laikotarpį A. Aleksandravičius gavo galimybę pasidarbuoti su komandos fizinio rengimo treneriu Domantu Tautkumi.

Dar vėliau Arūnas ėmė dalyvauti nuotoliniuose Eurolygos atletinio rengimo trenerių asociacijos (ESCCA) kursuose. Būtent su šios organizacijos direktoriumi, Stambulo „Fenerbahce“ atletinio rengimo treneriu Kostu Chatzichristosu LSU pavyko užmegzti ryšį Kauno „Žalgirio“ fizinio rengimo trenerio Justino Grainio dėka.

ESCCA ir LSU bendradarbiavimą praplėtė, o A. Aleksandravičius tapo pirmu studentu, kuriam buvo pasiūlyta išskirtinė „Erasmus+“ programos praktika – dviejų mėnesių stažuotė „Fenerbahce“ klube pas K. Chatzichristosą.

„Patekau į situaciją, kai komandai nesisekė, vėliau pasikeitė vyriausieji treneriai – vairą iš Dimitrio Itoudžio perėmė Šarūnas Jasikevičius. Buvo įdomu, kaip komanda reaguos ir kaip įveiks krizę, prisitaikys prie pokyčių. Ypač įdomu stebėti treniruotes ir pripažįstu: D. Itoudžio ir Š. Jasikevičiaus pratybos – kaip diena ir naktis“, – dalijosi pastebėjimais LSU studentas.

Š. Jasikevičiaus vadovaujamame „Fenerbahce“ trenerių štabe dirba ir buvęs ilgametis Kauno žalgirietis Tomas Masiulis.

fenerbahce.org nuotr.

Ieško prioritetų

Likus metams iki studijų pabaigos, A. Aleksandravičius vis dar nežino, kurioje srityje – vaikų ugdymo ar didelio meistriškumo suaugusiųjų sporto – norėtų tęsti savo karjerą.

„Dirbant su vaikais viskas grįsta ugdymu. Ypač, kai vaiką pradedi ugdyti antroje ar trečioje klasėje – tada labai akivaizdžiai matyti, kaip pagerėja jo bėgimo technika ar kitos savybės, kaip jis tobulėja. Profesionaliame klube akcentuojamas fizinis rengimas: reikia padaryti taip, kad rungtynių dieną žaidėjas būtų geriausios sportinės formos. Tuomet savęs klausiu: kur man dirbti – smagiau? Šiuo metu sakyčiau, kad su vaikais“, – svarstė A. Aleksandravičius.

Baltijos šalių sporto mokslo lyderis LSU skatina nuolat domėtis sporto mokslininkų rengiamais tyrimais ir jų išvadomis. Vis dėlto LSU treniravimo sistemų studijų programos atletinio rengimo specializacijos studentas A. Aleksandravičius atviras: vien teorinių žinių dirbant su sportininkais praktikoje nepakaks.

„Ne tik mokausi teorinių subtilybių paskaitose, bet ir ieškau daugiau praktinių patarimų universiteto rekomenduotuose mokymuose, – teigė A. Aleksandravičius. – Visgi manau, kad norint būti geru specialistu to neužtenka. Daug skaitau, dalyvauju aukštesnio lygio seminaruose ir ieškau, kur tobulėti, praktiškai išbandyti save. Visa tai tikrai lemia gerą rezultatą.“