Naujausias tyrimas dėl COVID-19: ką nustatė mokslininkai? | kl.lt

NAUJAUSIAS TYRIMAS DĖL COVID-19: KĄ NUSTATĖ MOKSLININKAI?

  • 20

Daugeliui žmonių tuščios gatvės per COVID-19 sukeltą pandemiją dabar jau tapo tolimu prisiminimu. Bet kai kuriems iš jų, persirgusiems šia liga, simptomai išliko ištisas savaites, o kartais – net ilgiau kaip metus. Naujausias Londono imperatoriškojo koledžo tyrimas apibendrino duomenis, surinktus iš beveik 2,5 mln. su pandemija susidūrusių britų ir nemažai jų daliai COVID-19 išliko gana ilgai, praneša LNK.

„Šiems žmonėms buvo būdingi ryškiausi simptomai, palyginti su kitais: tokie kaip kvapo ir skonio praradimas, taip pat šių pojūčių pokyčiai. Taip pat kosulys, greitesnis nuovargis, sunkumai mąstyti ir susikaupti, prasta atmintis ir panašūs simptomai“, – teigė Londono Imperatoriškojo koledžo profesorė Helen Ward.

Tyrimo metu nustatyta, kad net 7,5 proc. užsikrėtusiųjų nurodė, jog simptomai išliko 12 savaičių ir ilgiau, o 5 proc. tvirtina, kad sveikatos problemos tęsiasi ilgiau nei metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nustatėme, kad nuolatinių simptomų turinčių žmonių gyvenimo kokybė buvo daug prastesnė. Jie blogiau miegojo, nurodė nerimo ir depresijos simptomus, dažniau skundėsi keliais simptomais, o ne tik vienu ar dviem. Jiems gali pasireikšti šeši, septyni, aštuoni skirtingi simptomai“, – kalbėjo H. Ward.

Įvertinus visus duomenis ir užsikrėtusiųjų nusiskundimus, manoma, kad net iki 30 proc. žmonių, pasveikusių nuo koronavirusinės infekcinės, patyrė tam tikros formos ilgalaikį COVID-19. Viena iš priežasčių gali būti viruso, su kuria jie susidūrė, forma.

Nustatėme, kad nuolatinių simptomų turinčių žmonių gyvenimo kokybė buvo daug prastesnė.

„Žmonės, kurie užsikrėtė pandemijos pradžioje vadinamu laukinio tipo viruso variantu, daug dažniau nurodė nuolatinius simptomus nei tie, kurie užsikrėtė vėliau. Ką tai reiškia, dar iki galo nesuprantame, bet gali būti, kad tie, kurie užsikrėtė vėliau, jau turėjo tam tikrą imunitetą, buvo paskiepyti ir panašiai“, – sakė Imperatoriškojo koledžo profesorė.

Nepaisant to, kad Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta viena emociškiausių ir sparčiausių vakcinavimo kampanijų, dėl gana lėtos pradinės reakcijos, COVID-19 protrūkis buvo vienas didžiausių Europoje. Dėl šio pavojingo koronaviruso ir jo variantų, britai prarado beveik 227 tūkst. žmonių – daugiausiai vyresnio amžiaus.

Rašyti komentarą
Komentarai (20)

CELL

zurnale dar 2020 kova rase,jog covid yra žmogaus ranku kurinys ,kuriame yra 10 žmogaus genetiniu pakeitimu ir + desimtys genomu ,buvo to dusto net formule .

G.Nausėda \\\\\.../////

Man "rūpi" jūsų sveikata ir gyvybė,skiepykitės.___Dar kyla klausimas ką teisti už genocidą?

Man

šitų ale mokslininkų skiedalai visai nerūpi, kodel geros praktikos kaip Švedijoje buvo neaprašote, ir tos mirtys pas mus nelabiai aiškios, ir tie gąsdinimai žmonių nežmoniški, lygtai Lietuvis bailys paskutinis , kai kokia seimo bobutė pradeda kliedėti apie pasaulio pabaigą, visus kaip gyvulius aptveria šaulių būriais ,policija, betiksliais pasais, morališkai menkina.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS