Kokia turėtų būti pradinuko priešpiečių dėžutė? | kl.lt

KOKIA TURĖTŲ BŪTI PRADINUKO PRIEŠPIEČIŲ DĖŽUTĖ?

Rugsėjį, be kitų rūpesčių, tėvams prisidėjo dar vienas – jie turi nuolat galvoti, ką įdėti į priešpiečių dėžutę – juk žinoti, ką vaikas valgo, ypač jei jis pradinukas, itin svarbu. Pasirūpinti vaikų maisto racionu, kai jie yra mokykloje, būtina. Tačiau klaidinga galvoti, kad vien tik priešpiečių dėžutės turinys lemia subalansuotą vaikų mitybą.

Įvertinti dienos maisto racioną

Maistinių medžiagų ir energijos poreikis priklauso nuo individualių organizmo savybių ir fizinio aktyvumo. Sudaryti dienos racioną padeda Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos rekomenduojamos maistinių medžiagų ir energijos paros normos. 7–10 metų vaikams rekomenduojama per parą suvartoti 65 g baltymų, 66 g riebalų ir 294 g angliavandenių, energijos kiekis turėtų sudaryti 2 030 kcal.

Nustatytos mineralinių medžiagų ir vitaminų normos, nes nepakanka gauti tik energijos ir pagrindinių maisto medžiagų. Organizmui reikia iki 40 maisto medžiagų – nėra nė vieno produkto, kuriame jų būtų visų. Todėl mityba turi būti įvairi, nuosaiki ir subalansuota.

Intensyviai augantį vaiko organizmą būtina aprūpinti visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Ypač reikalingi baltymai – jie yra pagrindinė statybinė medžiaga ir gyvybės pagrindas. Be baltymų organizmas tiesiog negalėtų funkcionuoti, nes baltymai užtikrina vaiko augimą, vystymąsi ir imuninės sistemos funkcionavimą. Žmogaus organizmas geriau pasisavina gyvūninės kilmės baltymus: pavyzdžiui, pasisavinama net 90 proc. kiaušiniuose ir pieno produktuose esančių baltymų.

Atliko išsamų tyrimą

Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja vaikams, ypač pradinukams, valgyti karštus pietus. Skandinavijos šalyse buvo įprasta mokyklose valgyti savo atsineštą šaltą maistą, tačiau prieš dešimtmetį situaciją imta keisti. Skandinavijos mokslininkai atliko išsamų tyrimą, siekdami įvertinti mokykloje valgomo maisto įtaką moksleivių sveikatai.

Tyrime dalyvavo 8–11 metų 834 moksleiviai iš devynių Danijos mokyklų. Klasės buvo suskirstytos į dvi grupes: viena grupė tris mėnesius valgė savo atsineštą maistą (šaltą maistą dėžutėse), kita grupė buvo nemokamai maitinami mokykloje karštu maistu pagal naująją Šiaurės šalių dietą.

Pagrindiniai Šiaurės šalių dietos principai: valgyti daugiau vaisių ir daržovių, viso grūdo dalių avižų, rugių ir miežių produktų, maisto iš jūros (žuvies, jūros dumblių), mažiau, bet aukštos kokybės mėsos, daugiau produktų iš laukinės gamtos (uogų, grybų). Kai tik įmanoma, reikėtų rinktis ekologiškus produktus, vengti maisto priedų, valgyti pagal sezoną, rinktis daugiau tradicinio maisto, pagaminto sukuriant mažiau atliekų.

Po trijų mėnesių grupės pasikeitė vietomis. Tyrimo metu buvo vertinamas maisto suvartojimas, maistinių medžiagų kiekis, fizinis aktyvumas, širdies ir kvėpavimo sistemos būklė, miegas, augimas, kūno sudėtis, ankstyvi medžiagų apykaitos ir širdies ir kraujagyslių rizikos žymenys, ligos, nebuvimas mokykloje, savijauta, pažinimo funkcijos, socialiniai ir kultūriniai ypatumai, maisto priimtinumas, švaistymas ir kaina.

Mitybos įtaka pažinimui

Šis tyrimas buvo pirmasis, siekiant nustatyti, ar mokyklos maistas, pagrįstas naująja Šiaurės šalių dieta, pagerina vaikų mitybą, sveikatą, augimą, pažinimo funkcijas ir mažina ligų riziką. Mokslininkai apibendrino rezultatus ir nustatė, kad karšti pietūs mokykloje padidino bulvių, žuvies, sūrio, daržovių, kiaušinių ir gėrimų suvartojimą, sumažino duonos ir riebalų kiekį.

Vidutinis energijos kiekis abiem atvejais nesiskyrė, tačiau valgydami karštus pietus vaikai gavo mažiau energijos iš riebalų ir daugiau iš baltymų. Lyginant mikroelementų suvartojimą, didžiausi skirtumai pastebėti vitamino D ir jodo gautuose kiekiuose, nes mokyklos meniu užtikrino didesnį žuvies suvartojimą.

Tyrimo autorių teigimu, bendras 8–11 metų vaikų suvartojamas maistas ir maistinių medžiagų kiekis pagerėjo, kai įprastus supakuotus pietus pakeitė maitinimas mokykloje. Mityba paveikė ir pažintines funkcijas: nors įtakos dėmesio koncentracijai ar informacijos apdorojimo greičiui nenustatyta, padidėjo skaitymo greitis ir sumažėjo klaidų skaičius.

Šiaurės šalių dieta padarė įtaką ir kardiometabolinei sveikatai – sumažėjo kraujospūdis, kraujyje buvo mažesnis insulino ir triacilglicerolio riebalų kiekis. Tokie rodikliai gali prisidėti prie ateities sveikatos gerinimo, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto riziką.

Ko ir kiek dėti į dėžutę?

Planuojant priešpiečių dėžutės turinį, pirmiausia reikia įvertinti vaiko visos dienos maisto racioną: ar jis valgo sočius pusryčius namuose, kada bus valgomi karšti pietūs – po pamokų ar tik vakare, galbūt vaikas po pamokų skubės į treniruotę ar šokių repeticiją ir turės passiotinti vos ne visai dienai.

Priešpiečių dėžutė turi papildyti vaiko dienos racioną taip, kad subalansuotų dienos racioną energijos ir maistinių medžiagų suvartojimo požiūriu. Priešpiečių dėžutės turinys turi atliepti individualius vaiko mitybos poreikius ir valgymo elgseną: dėžutė gali būti skirta aktyviam ar lėtesniam pradinukui, padedanti išvengti mitybos nepakankamumo ar tausoti nuo galimo nutukimo.

Nederėtų pamiršti, kad dažni šalti užkandžiai netinkamas pasirinkimas – daugeliu atveju jie atlieka daugiau emocinę, o ne mitybinę funkciją. Vaikų įtraukimas planuojant ir ruošiant savo priešpiečių dėžutes suteikia jiems galimybę sužinoti apie sveiką mitybą, taip pat savarankiškai priimti sprendimus, ką jie valgys per dieną.

Norėtume priminti seną, laiko patikrintą patarimą – nebijokime į priešpiečių dėžutę įdėti nuo vakarienės likusio varškės ar daržovių apkepo, kito maistingo pyrago, kurį patogu valgyti. Tai leis paįvairinti priešpiečių dėžučių turinį ir kartu skatins pradinukus tausoti maistą ir planuoti maisto gamybą.

Mokinių priešpiečių dėžutėje turi būti bent vienas vaisius ir viena daržovė, vienas baltymų šaltinis (kiaušiniai, mėsa, žuvis ar pupelės), angliavandenių, skaidulinių medžiagų šaltinio, pieno ar pieno produktų alternatyvos, nesaldintų gėrimų. Tačiau kažin ar šios elementarios mitybos piramidės žinios palengvina užduotį tėvams, norintiems suformuoti vaikams sveikos mitybos įpročius ir juos palaikyti.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Anonimas

spalvota su cipsu coca cola

Jokio skirtumo

Iškilių medikų išvada tokia:maitink tu idiotą ir išsigimėlį kuo tik nori, jis kitoks nebus. Išvada padaryta tarpukariu . Ypač tinka Kaunui, kur vaikai defektyvūs, net vieno iš 10 nėra normalaus ir neišsigimusio, kad būtų ne silpnaprotis. Taigi. Tema tuščia.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS