Gimdos kaklelio vėžys – moterų siaubas. Kasmet ši liga diagnozuojama maždaug pusei tūkstančio gydytojų pacienčių, ji užima trečią ketvirtą vietą tarp piktybinių navikų, kuriais jos serga. Kaip saugotis nuo gimdos kaklelio vėžio, pataria Kauno klinikinės ligoninės gydytoja akušerė ginekologė Goda Jievaltienė.

– Prieš du dešimtmečius buvo manoma, kad gimdos kaklelio vėžys yra paveldimas. Dabar pripažinta, kad jį sukelia žmogaus papilomos virusas. Kas jis toks?

– Jų yra ne vienas: šiuo metu žinoma apie du šimtus žmogaus papilomos virusų tipų. Daug jų turi onkogeninių savybių – gali sukelti vėžį. Mažos vėžio rizikos tipai – jų yra penki, susiję su odos, burnos, gerklės, gerklų, lytinių organų, išangės papilomomis (karpomis). Didelės rizikos tipai, kurių yra gerokai daugiau, net šešiolika, susiję su minėtų organų vėžiu. Net 71 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, aptinkami 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos virusai.

– Ar jie labai paplitę?

– Manoma, kad 75–80 proc. lytiškai aktyvių žmonių iki 50 metų amžiaus gali būti užsikrėtę žmogaus papilomos virusu. Netgi ir tie, kurie turi tik vieną̨ lytinį̨ partnerį̨, taip pat gali būti užsikrė̇tę. Dauguma nejaučia jokių simptomų ir jiems šis virusas nekelia problemų. Apie 90 proc. užsikrėtusiųjų per metus dvejus infekcija išnyksta savaime, be jokio gydymo. Tačiau, jei šalia virusinė̇s infekcijos, veikia kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, moters hormonų būklė̇, rūkymas ir daugelis kitų, infekcija pasilieka organizme ir, priklausomai nuo viruso tipo, sukelia įvairių problemų.

– Patarkite, kaip saugotis šios ligos?

– Žmogaus papilomos virusas plinta kontaktiniu būdu per odą ir gleivinių mikrotraumas, taip pat lytiniu būdu per vaginalinį, oralinį, analinį aktą ar ranka liečiant lytinius organus. Sargiai nepakankamai apsaugo nuo šio viruso, nes kontakto metu neuždengia visos lytinių organų odos. Mama, užsikrėtusi žmogaus papilomos virusu, gimdydama gali jį perduoti naujagimiui.

Manoma, kad 75–80 proc. lytiškai aktyvių žmonių iki 50 metų amžiaus gali būti užsikrėtę žmogaus papilomos virusu. Netgi ir tie, kurie turi tik vieną̨ lytinį̨ partnerį̨, taip pat gali būti užsikrė̇tę.

Riziką užsikrėsti mažina saugus, atsakingas lytinis elgesys, tinkama asmens higiena ir skiepai.

Šiuo metu sukurtos vakcinos gali apsaugoti nuo pačių agresyviausių 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų, sukeliančių gimdos kaklelio vėžį.

– Kodėl vakcina skirta jaunoms mergaitėms, dar neturinčioms lytinių santykių?

– Jaunas ir lytinių santykių neturėjusias merginas skiepyti efektyviausia, nes jos žmogaus papilomos virusu dar nespėjo užsikrėsti. Tačiau ši rizika išlieka visą gyvenimą. Lietuvoje nemokamai skiepijamos vienuolikos metų mergaitės. Vyresnėms ir moterims, berniukams ir vyrams rekomenduojama skiepytis mokama vakcina. Amžiaus ribos, kai neberekomenduojama skiepytis, tikslinamos. Šiuo metu, priklausomai nuo vakcinų gamintojų, moterims rekomenduojama skiepytis iki 45–55 metų, vyrams – iki 27.

– Kodėl rekomenduojama skiepytis vyrams? Juk jie gimdos kaklelio vėžiu nesusirgs?

– Žmogaus papilomos virusas vyrams, kaip ir moterims, gali sukelti odos pakitimus ar vėžį. Vyrai gali būti šios infekcijos nešiotojai, apie juos mažiau kalbama, nes varpos vėžys diagnozuojamas rečiau nei gimdos kaklelio vėžys.

Šie skiepai yra profilaktiniai, ne gydomieji. Būtų klaidinga galvoti, kad jie suteikia visišką saugumo jausmą, nes jie apsaugo ne nuo visų gimdos kaklelio vėžį sukeliančių žmogaus papilomos viruso tipų. Dėl to labai svarbus ankstyvas ikivėžinių būklių nustatymas. Skiepijimas nepakeičia įprastos patikros dėl gimdos kaklelio vėžio.

– Žmonės vis labiau rūpinasi sveikata, yra apsiskaitę ir žino, kad kiekvieni vaistai, taip pat ir vakcinos, daro neigiamą šalutinį poveikį. Kaip tai vertinate?

– Vakcinos nuo žmogaus papilomos viruso, kaip ir visos kitos, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Juolab jos negali sukelti šio viruso infekcijos ar vėžio, nes yra sudarytos tik iš dalelių, panašių į virusus. Naujausiais duomenimis, žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina nuo ligos saugo devynerius dešimt metų po skiepijimo. Nėra duomenų, kad susiformavęs imunitetas gali išnykti.

– Jums, ligonių mylimai gydytojai, yra tekę diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį savo pacientėms?

– Jau trylika metų, nuo 2004-ųjų, Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio patologijos patikros programa. Pagal ją moterims atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Juo dažnai diagnozuoju savo pacientėms ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, bet tenka diagnozuoti ir gimdos kakelio vėžį.

– Ką pasakytumėte skeptikams, nusiteikusiems prieš skiepus, taip pat ir nuo žmogaus papilomos viruso?

– Lietuvoje per savaitę nuo gimdos kaklelio vėžio miršta maždaug penkios moterys. Jeigu jos būtų laiku pasiskiepijusios, kiek vaikaičių džiaugtųsi bendravimu su močiutėmis, kiek dukrų ir sūnų būtų laimingi turėdami mamas!

Kiekvienas turėtų gerai išanalizuoti sprendimo skiepytis riziką ir naudą bei nuspręsti, ar žmogaus papilomos viruso vakcina yra racionalus pasirinkimas. Kitų alternatyvių skiepams priemonių šiuo metu dar nesukurta.

– Kur ir kada galima pasiskiepyti?

– Kauno klinikinėje ligoninėje galima pasiskiepyti trijų rūšių vakcinomis, apsaugančiomis nuo dažniausiai gimdos kaklelio vėžį sukeliančių žmogaus papilomos viruso tipų.

Dvivalentė vakcina saugo nuo dažniausiai sukeliančių vėžį aptinkamų žmogaus papilomos viruso tipų, keturvalentė – nuo anksčiau minėtų dviejų ir dažniausiai karpas sukeliančių dviejų šio viruso tipų, devynvalentė – nuo devynių karpas ir vėžį sukeliančių tipų.

Norint pasiskiepyti Kaune reikalinga išankstinė registracija vaikams iki 18 metų tel. (8 37) 361 855, suaugusiesiems – telefonu (8 37) 361 955. Specialaus siuntimo nereikia.