APKLAUSA: TREČDALIS BANKŲ PROGNOZUOJA DIDĖSIANT JŲ NUOSTOLIUS DĖL ĮMONIŲ BANKROTŲ

32 proc. apklaustų bankų ir kitų finansų įstaigų pirmąjį šių metų pusmetį prognozavo, kad per artimiausius metus padidės jų nuostoliai dėl įmonių nemokumo, tačiau taip manančių buvo 10 proc. punktų mažiau nei antrąjį 2022-ųjų pusmetį, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. 

Joje  dalyvavusios finansų įstaigos mato didžiausią statybos ir transporto įmonių bankroto riziką. Per pusmetį labiausiai padidėjo transporto, gamybos ir prekybos įmonių bankroto rizika, tačiau sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo, meninės ir pramogų įmonių bankroto rizika, pranešė LB.

Mažiausią tokią riziką finansų įstaigos įžvelgia informacijos ir ryšių, administravimo ir žemės ūkio sektoriuose.

Pirmąjį šių metų pusmetį šalies bankams ir kitoms finansų įstaigoms buvo aktualiausios rizikos dėl geopolitinės įtampos ir ekonominės situacijos pablogėjimo, be to, padidėjo kibernetinių atakų rizikos svarbos vertinimas.

„Finansų įstaigos labai rimtai vertina Rusijos karo padarinių prieš Ukrainą rizikas. Respondentų nuomone, labiausiai tikėtini sukrėtimai Lietuvos finansų sistemai per artimiausius šešis mėnesius yra reikšmingesnis ekonomikos augimo sulėtėjimas, didėjančios palūkanų normos ir geopolitinės situacijos pablogėjimas dėl tolesnės Rusijos karo prieš Ukrainą eigos“, – pranešime teigė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

36 proc. apklaustų finansų įstaigų ir du trečdaliai kredito unijų nurodė, kad padidėjus palūkanų normoms sumažėjo jų siūlomų produktų paklausa.

Tuo metu 30 proc. finansų įstaigų nurodė dėl didesnių palūkanų išaugusį jų pelningumą, tačiau 20 proc. teigė, jog padaugėjo vėluojančiųjų laiku vykdyti įsipareigojimus.

Finansų įstaigos daug svarbesnę nei prieš pusmetį įvertino kibernetinių atakų rizikos svarbą. Pirmąjį šių metų pusmetį su kibernetinėmis atakomis teigė susidūrusi beveik kas penkta (18 proc.) įstaiga. Pasak LB, tai atitinka maždaug prieš Rusijos invaziją į Ukrainą buvusį kibernetinių atakų lygį.

31 proc. finansų įstaigų kaip aktualiausią riziką nurodė Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimą, 27 proc. namų ūkių finansinės būklės pablogėjimą.

Gegužės 17–birželio 1 dienomis atliktoje apklausoje dalyvavo 56 respondentai, iš kurių 13 – Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, 9 draudimo bendrovės, 14 kredito unijų ir 20 kitų finansų įstaigų. Į klausimus atsakė vadovaujamas pareigas einantys finansų įstaigų atstovai.