AR DĖL SLĖPTUVIŲ BRANGS IR BUTAI?

Ženklu „Priedanga“ pažymėtų pastatų Lietuvoje jau greitai rasis daugiau. Apie būtinybę turėti daugiau slėptuvių pradėta kalbėti vos prasidėjus karui Ukrainoje. Nuo sausio įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad, statant visuomenės poreikiams naudojamą pastatą arba daugiau nei penkių aukštų daugiabutį, jame turi būti įrengta slėptuvė, praneša LNK.

Vis dėlto valdžia visko neapgalvojo, tiksliau nepateikė reikalavimų, kaip įrengti priedangas.

„Įstatymas apibrėžia tik reikalavimą įrengti priedangas, labai lakoniškai pasako, kas tai yra, bet nenumatyta jokių reikalavimų, kaip jas įrengti“, – stebisi advokatas Simonas Skukauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neaiškus dydis, kokios konstrukcijos, kaip turi būti užtikrinta slėptuvės infrastruktūra ir t. t.“, – vardijo niuansus NT paslaugų kompanijas „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Įstatyme numatyta, kad Aplinkos ministerija turėtų priimti techninius reikalavimus slėptuvėms. Vis dėlto jų iki šiol nėra, ir kada atsiras, ministerija atsakyti negali.

„Turime nemenką užduotį, kadangi tai nėra toks paprastas klausimas reglamentuoti slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų normatyvus. Iki šiol tokių statinių Lietuvoje neturėjome“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.

„Labai blogai vertiname, nes tai gana netvari teisės aktų leidyba. Visada turėtų būti, prieš priimant tokius teisės aktus, aiškiai pasakoma, ką turi vis dėlto daryti gyvenamųjų namų statytojai, vystytojai, verslas“, – pabrėžė M. Galdikas.

Nuogąstaujama, kad, kol nebus tikslių reikalavimų, strigs projektų veikla. Statybos plėtotojai ir architektai nežino, kuo vadovautis, todėl rizikuoja ir bando statyti pagal kitų šalių praktiką.

„Tokius reikalavimus turi pasitvirtinusios ES užsienio valstybės, pvz., Suomija, Švedija, Šveicarija. Statytojai gali rinktis taikyti jų reikalavimus. Žinoma, jie negalioja Lietuvoje“, – pastebėjo S. Skukauskas.

„Kadangi nėra aiškaus reglamento, kaip projektuoti priedangas, manau, reikia imtis analogų, nėra abejonės, kad yra sena kažkokia istorinė sovietinė medžiaga, yra skandinavų patirtis“, – situaciją komentavo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Tai gana brangi sudedamoji dalis, nes turės būti sustiprintos konstrukcijos, atsparios sprogimams, turės būti įrengti atskiri vandentiekio, nuotekų tinklai.

Kas bus, kai vėliau paaiškės, kad įrengtos priedangos neatitinka Lietuvos teisės aktų? Ministerija ramina.

„Statybos teisinis reguliavimas sudarytas taip, kad reikalavimai, kurie atsiranda vėliau, netaikomi projektams, kurie pradėti rengti anksčiau“, – ramino D. Veličkaitė-Matusevičė.

Tikėtina, kad daugiabučiuose, kuriuose bus įrengtos slėptuvės, butai kainuos brangiau.

„Tai gana brangi sudedamoji dalis, nes turės būti sustiprintos konstrukcijos, atsparios sprogimams, turės būti įrengti atskiri vandentiekio, nuotekų tinklai“, – pastebėjo M. Galdikas.

Šiuo metu priedangomis, skirtomis pasislėpti gyventojams, geriausiai yra pasirūpinusios Prienų rajono ir Šakių rajono savivaldybės. Mažiausiai priedangų įrengusios Ukmergės, Rietavo ir Joniškio rajonų savivaldybės. Iš viso jų Lietuvoje yra per 1,8 tūkst.