ILGIEJI 2024-ŲJŲ SAVAITGALIAI: ŠIEMET – DAUGIAU ŠANSŲ TRUMPOMS IŠVYKOMS

Didžiųjų metų švenčių maratonui atėjus į pabaigą, galima pradėti dairytis į kitas artimiausias progas bent trumpiems pabėgimams nuo rutinos. Ilgųjų savaitgalių šiemet daugiau nei pernai, netrūksta ir galimybių trumpam pasisvečiuoti užsienyje.

Bent penkios galimybės

Šiemet laukia penki šventiniai ilgieji savaitgaliai – pernai tokių buvo tik trys. Iki artimiausio atokvėpio liko mažiau nei pusantro mėnesio: Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, minėsime penktadienį, tad daugelis galės ilsėtis tris dienas iš eilės. Panaši situacija šiemet bus ir Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsime pirmadienį.

Daug ką nudžiuginti gali ir šv. Velykos. Jos šiemet bus ankstyvos – švęsime kovo 31-ąją–balandžio 1-ąją, kuri sutaps su pirmadieniu. Tarptautinė darbo diena, Gegužės 1-oji, bus minima trečiadienį, todėl, esant galimybei, greta panaudojus dvi papildomas atostogų dienas, galima susikurti penkių dienų trukmės mini atostogas.

Atėjus vasarai, birželio 24 d., Jonines švęsime pirmadienį, ne tokia palanki Liepos 6-oji, kuri sutaps su šeštadieniu, tačiau Žolinę – Rugpjūčio 15-ąją – minėsime ketvirtadienį, tad ši šventė gali pailgėti ir iki keturių dienų atostogų, jei skaičiuosime iki pirmadienio, rugpjūčio 18-osios.

Metams artėjant prie pabaigos, Lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną, minėsime penktadienį, o Kūčias ir šv. Kalėdas – nuo antradienio iki ketvirtadienio. Prisidūrus penktadienį bus galima susikurti šešių dienų atostogas.

Be jokios abejonės, ilguosius šventinius savaitgalius prasmingai galima leisti ir Lietuvoje – lankyti renginius, artimuosius, keliauti be arba su nakvynėmis, o gal atsiriboti nuo civilizacijos ir pasinaudoti proga seniai atidėtam knygų skaitymo arba filmų ar serialų žiūrėjimo maratonui, nepaliekant savo namų erdvės.

Tačiau tiems, kurie vis dėlto norėtų išnaudoti progą ir trumpam nukakti į užsienį, gali būti palankūs kai kurie žemų kaštų oro linijų bendrovių siūlomi skrydžiai.

R. Pogorelio asmeninio archyvo nuotr.

Tradicinės ir naujos kryptys

Artimiausia proga skristi svetur – Vasario 16-oji. Šiai datai artimomis dienomis nemažai krypčių tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti iš Kauno oro uosto. Tiesa, didelė dalis iš čia pasiekiamų Europos miestų yra tradicinės kryptys: Kopenhaga, į kurią vienas asmuo nuskristi ir grįžti atgal galėtų nuo 76 eurų, Stokholmas, į kurį nuskristi ir grįžti atgal galima iki 100 eurų, greta rikiuojasi Londonas (nuo 107 eurų), Edinburgas (nuo 166 eurų), Dublinas (nuo 215 eurų), Alikantė (nuo 250 eurų). Iš Vilniaus vasario 16–18 d. galima nukakti ir į Vieną; ši kelionė pirmyn ir atgal žmogui atsieitų bent 120 eurų.

Kovo 9–11 d. iš Kauno oro uosto patogu skristi į Slovakijos sostinę Bratislavą. Tokia kelionė pirmyn ir atgal žmogui kainuotų nuo 77 eurų, o norintiems pasidžiaugti pietietiška šiluma vertėtų pasvarstyti apie Malagą Ispanijoje (kelionė pirmyn ir atgal asmeniui kainuotų mažiausiai 190 eurų).

Iš tiesų pigus skrydžio bilietas turėtų kainuoti bent tris kartus mažiau nei to paties maršruto ekonominės klasės kainos vidurkis.

Šv. Velykas norintiems minėti ne Lietuvoje galima planuoti apie kelionę iš Vilniaus oro uosto Milano kryptimi (pirmyn ir atgal asmeniui – nuo 200 eurų). Iš ten greituoju traukiniu per kelias valandas galima pasiekti Romą, Vatikaną ir pasiklausyti legendinio Urbi et orbi – popiežiaus sveikinimo Miestui ir pasauliui. Jis tradiciškai sakomas du kartus per metus – šv. Velykų ir šv. Kalėdų proga iš Šv. Petro bazilikos Romoje. Popiežius sveikina ir laimina tikinčiuosius įvairiomis pasaulio kalbomis, nuo 1939 m. šis sveikinimas pradėtas skelbti per radiją, vėliau – ir per televiziją.

Kaip neseniai skelbė Lietuvos oro uostai (LTOU), nuo kovo vyks naujų oro bendrovės „Ryanair“ reguliarių skrydžių iš Kauno oro uosto. Gruodį įmonės bilietų pardavimo sistemose buvo rodoma, kad tarp Kauno ir Berlyno nuo kovo pabaigos bus vykdomi trys savaitiniai skrydžiai, o skrydžiai iš Kauno į Zadarą Kroatijoje turėtų prasidėti birželio pradžioje ir vykti dukart per savaitę. Tiksli skrydžio tarp Kauno ir Pizos Italijoje starto data ir dažniai turėtų būti patikslinti artimiausiu metu.

Pasak LTOU, nuo 2024-ųjų vasaros sezono „Ryanair“ į Lietuvos oro uostus planuoja grąžinti penkiolika reguliarių skrydžių krypčių, tarp kurių aktualios tiek keliautojams atostogauti Pietų Europoje, tiek vykstantiems darbo reikalais.

Eksperto patarimai

Socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjas ir to paties pavadinimo knygos autorius Robertas Pogorelis dalija patarimus, kaip rasti ir nusipirkti pigiausių skrydžių. Kaip tik šiuo metu knyga „Mokėk keliauti“ yra atnaujinama, netrukus turėtų pasirodyti jos elektroninė versija.

„Visų patarimų surašyti keliais sakiniais neįmanoma. Planuokite skrydžius iš anksto – bent prieš keletą mėnesių. Naudokitės pigių skrydžių bendrovėmis. Vežkitės tik rankinį bagažą ir žinokite jo ribojimus. Sekite mano paskyrą „Mokėk keliauti“ feisbuke ir panašius keliautojų tinklaraščius ir forumus, kuriuose nuolat dalijamasi skrydžių akcijomis. Išmanykite keleivių teises sutrikus skrydžiams ir jų reikalaukite. Jei jūsų kelionė sudėtinga, patarčiau turėti kelionės sutrikimo draudimą“, – glaustai pagrindinius akcentus dėlioja R. Pogorelis.

Jo vertinimu, iš tiesų pigus skrydžio bilietas turėtų kainuoti bent tris kartus mažiau nei to paties maršruto ekonominės klasės kainos vidurkis. „Pigiausias mano skrydis kainavo 1 euro centą – iš Briuselio į Faro miestą Portugalijoje. Ne kartą esu skraidęs po Europą ir už 1 ar 5 eurus. Esu aptikęs itin pigių skrydžių ir į kitus žemynus: iš Milano į Tokiją nuskridau už 80 eurų, tiesa, tai buvo vadinama kainos klaida, o pavasarį skrisiu iš Briuselio į Biškeką už 35 eurus“, – dalijasi patyręs keliautojas.

Pasak R. Pogorelio, skrydžio kaina priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių. „Visų pirma, nuo rinkos paklausos, atvirumo ir konkurencijos, – išskiria jis. – Iš tiesų oro linijoms dažnai būnu nuostolingas keleivis.“

Lankstumas – pramašumas

Kalbėdamas apie tolesnes kelionių kryptis, R. Pogorelis pastebi, kad vientisi jungiamieji bilietai iš Vilniaus dažnai būna brangesni nei keli pirkti atskirai. „Tačiau, perkant bilietus atskirai, oro linijos nesuteikia jokios persėdimo garantijos, todėl svarbu į tai atsižvelgti: nepirkti tokių jungčių labai iš anksto, palikti ilgesnį laiką persėsti, turėti gerą kelionės sutrikimo draudimą“, – pabrėžia jis.

„Jei kalbame apie persėdimą į pigių skrydžių bendrovių reisus, tam tinka Londono, Milano, Romos, Briuselio, Oslo, Kopenhagos, Stokholmo, Berlyno oro uostai, kai kuriuose iš šių miestų yra netgi keli oro uostai. Tolesnėms kelionėms pravartūs yra ir Varšuvos, Amsterdamo, Paryžiaus, Madrido, Frankfurto, Miuncheno, Dubajaus oro uostai. Daug kas priklauso nuo jūsų kelionės krypties ir bilietų kainų norimu metu“, – sako R. Pogorelis.

Keliautojas atvirauja, kad jo atostogų laikotarpis labai ribotas, todėl pats dažnai mėgsta pasiilginti savo savaitgalius: pavyzdžiui, išskristi ketvirtadienio vakarą, o grįžti sekmadienio vakarą arba netgi pirmadienį, kartais – tiesiai į darbą.

Pigiausias mano skrydis kainavo 1 euro centą – iš Briuselio į Faro miestą Portugalijoje. Ne kartą esu skraidęs po Europą ir už 1 ar 5 eurus.

„Deja, nesu vienintelis toks, todėl ir bilietai tokiu metu dažnai nebūna pigūs. Geriau, jei esate lankstūs dėl skrydžio krypties – tuomet lengviau rasti kažką pigesnio. Vis dėlto tokios kelionės dažniausiai apsiriboja Europa arba Šiaurės Afrika. Dažniausiai taip lankau miestus arba kokį nors nedidelį regioną. Kartais grįžtu ten, kur jau buvau ir patiko; taip ne kartą esu sugrįžęs į Veneciją“, – pasakoja R. Pogorelis.

„Žinoma, nebūtina skristi: niekas nedraudžia keliauti automobiliu, traukiniu ar autobusu. Tokios kelionės spontaniškesnės, joms reikia mažiau išankstinio planavimo“, – pabrėžia „Mokėk keliauti“ bendruomenės įkūrėjas.

Organizatorių nuotr.

Alternatyva – autobusai?

Lietuvoje padaugėjo žmonių, kurie praėjusiais metais į užsienį keliavo autobusais. Panašios tendencijos stebimos ir kitose Baltijos šalyse.

Populiariausia kryptis būtent iš Lietuvos 2023-iaisiais buvo Varšuva, kiek mažiau dėmesio sulaukė Ryga, trečioje vietoje – Talinas, skelbia tarptautinė tolimųjų reisų autobusais įmonė „FlixBus“.

Praėjusią liepą startavo bendrovės kelionės iš Varšuvos per įvairius Baltijos šalių miestus į Suomiją. Toks maršrutas driekiasi nuo Varšuvos iki Vasos, į jį taip pat įtraukta ir kelionė laivu iš Talino į Helsinkį.

„FlixBus“ generalinis direktorius Baltijos šalims Michalas Lemanas įsitikinęs, kad augantį keliaujančių autobusais skaičių lemia dvi priežastys: žmonės ieško prieinamesnių kelionių kainų ir ekologiškesnių alternatyvų skrydžiams lėktuvu.

M. Lemano teigimu, kelionės autobusu yra bent penkis kartus draugiškesnės aplinkai nei kelionės automobiliu ir bent aštuonis kartus – nei kelionės lėktuvu.

Vis dėlto, kalbant apie trumpas išvykas, daugiau laiko trunkančios kelionės autobusais gali būti nepatrauklios. Tačiau, pavyzdžiui, iš Kauno autobusų stoties nukakti į Rygos autobusų stotį „FlixBus“ siūlomu maršrutu galima mažiau nei per keturias valandas ir tai asmeniui atsieitų apie 12 eurų. Analogiškai Varšuvą pasiekti galima per pusšeštos valandos maždaug už 17 eurų.

Mėgstantiems palyginti į akis kristi turėtų 2023-iųjų pabaigos sensacija tapęs naujas traukinių maršrutas Vilnius–Ryga. Ši kelionė trunka apie keturias valandas ir daugeliu atveju kainuoja nuo 24 eurų, o kelionė traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą trunka beveik devynias valandas ir kainuoja 25 eurus.