Geriausia viešųjų finansų kokybė 2022 metais buvo Vilniaus ir Šiaulių savivaldybėse, o tarp mažųjų – Neringos, Palangos miesto ir Klaipėdos rajonuose, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudarytas savivaldybių indeksas.

Anot LLRI, su didžiausiais iššūkiais ateityje gali susidurti Alytaus ir Panevėžio miestų bei Raseinių, Kelmės ir Šilalės rajonų savivaldybės.

Nurodoma, kad aukščiausias vietas indekse užima savivaldybės, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, nevykdo vidaus sandorių bei kuria palankią investicinę aplinką verslui ir gyventojams.

LLRI ekspertė Reda Simonaitytė sako, kad aukšta savivaldybės vieta indekse savaime nereiškia, kad sklandžiai veikiama visose srityse.

„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, 2021 metų duomenimis, indekse užima pirmą vietą. Tačiau Vilniaus skola jau dabar yra bent dukart didesnė nei kitų didžiųjų miestų savivaldybių ir siekia 55 proc. prognozuojamų pajamų. Fiskalinės drausmės įstatymu Vilniui nustatyta gerokai didesnė skolos riba – 75 proc., palyginti su 60 proc., taikoma visoms kitoms savivaldybėms“, – pranešime sakė R. Simonaitytė.

Klaipėdos skolos santykis su prognozuojamomis pajamomis 2021 metais buvo 19 proc. – mažiau nei didžiųjų savivaldybių vidurkis, tačiau per metus jis išaugo 10 proc., o pernai priimtas įstatymas visoms savivaldybėms atveria kelią didinti skolą. 

Panevėžio rajonas atsidūrė sąrašo viduryje – 34 vietoje, tačiau pagal investicinę aplinką jis atrodo patraukliai: išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, lenkia indekse pirmajame dešimtuke išsirikiavusius Alytaus rajoną ir Druskininkus.

Stebint grynos migracijos rodiklį iš didžiųjų savivaldybių išsiskiria Šiauliai, o iš mažųjų – Kėdainių rajonas, kur per metus atvykstančių gyventojų skaičius augo labiausiai.

Indekse savivaldybės skiriamos į dvi grupes pagal gyventojų tankį: didžiąsias (šešios savivaldybės) ir mažąsias (54 savivaldybės).

Į 2022 metų indekso vertinimus įtraukiami šie rodikliai: skolos lygis, surenkamos savarankiškos pajamos, vidaus sandoriai, materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos, verslo liudijimų bei statybos leidimų skaičius, grynoji gyventojų migracija.

Tyrime remiamasi Finansų̨ ministerijos, Valstybinės duomenų agentūros, Valstybinės mokesčių̨ inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Aplinkos ministerijos duomenimis.