PREMJERĖ: PRATĘSUS BANKŲ SOLIDARUMO ĮNAŠĄ VALSTYBĖ NEGAUTŲ REALIŲ PAJAMŲ

Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes mažėjant palūkanų normoms bankai gautų mažiau palūkanų pajamų.

„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų – tiesiog dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos, kadangi jis buvo nustatytas tada, kai labai sparčiai augo palūkanos, kurios yra gaunamos, ir ne taip sparčiai augo palūkanos, kurios yra mokamos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Anot jos, pernai įvestas laikinas itin daug grynųjų palūkanų pajamų gavusių bankų apmokestinimas galėtų būti pratęstas nebent teoriškai.

„LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Vyriausybės vadovės teigimu, mokesčio bazės neliks, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nustojo kelti bazines palūkanų normas, o jų mažinimo rinkos tikisi artimiausioje ateityje.

„Įvairių rinkoje yra diskusijų, bet, matyt, kad tikėtini kažkada jau artimoje ateityje sprendimai į priešingą pusę“, – sakė premjerė.

2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankam ėmus pelnytis itin sparčiai didėjusių palūkanų normų, kurias ECB didino nuo 2022-ųjų liepos iki 2023 metų pabaigos.

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o šiemet jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.