Iš Registrų centro sąrašų ketinama išbraukti apie 15 proc. šalies juridinių asmenų | kl.lt

IŠ REGISTRŲ CENTRO SĄRAŠŲ KETINAMA IŠBRAUKTI APIE 15 PROC. ŠALIES JURIDINIŲ ASMENŲ

  • 2

Pernai metinius finansinių ataskaitų rinkinius turėjo pateikti apie 187 tūkst. šalies juridinių asmenų, tačiau šią pareigą įvykdė 63 tūkst., t. y. tik 34 proc. registruotų juridinių asmenų.

Iš viso Lietuvoje 2019 m. oficialiai veikė apie 240 tūkst. juridinių asmenų. Lyginant 2019 ir 2018 m. duomenis, matyti, kad finansines ataskaitas pernai pateikė trečdaliu mažiau juridinių asmenų nei 2018 m. Viena tokio didelio atotrūkio tarp registruotų ir ataskaitas teikiančių juridinių asmenų priežasčių ta, kad daug jų nebevykdo veiklos, tačiau nėra išsiregistravę iš Registrų centro sistemos. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Seimui teikiamas laikinasis įstatymas dėl juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastintos tvarkos. Šis klausimas, kaip skelbiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, aptartas Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio pirmininkaujamos Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdyje.

Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius pateikė informaciją, kad daugiausia finansinių ataskaitų 2017 ir 2018 m. pateikti turėjo uždarosios akcinės bendrovės – atitinkamai beveik 124 tūkst. ir 127 tūkst. Vis dėlto šią prievolę atliko tik kiek daugiau nei pusė įmonių. Analogiška situacija asociacijų sektoriuje – iš beveik 20 tūkst. registruotų asociacijų tik pusė pateikė reikiamas ataskaitas. Kiek atsakingiau elgėsi mažosios bendrijos: 2017 m. iš 12 tūkst. bendrijų ataskaitas pateikė 63 proc., o 2018 m. iš 15 tūkst. – 64 proc. Apie pusė iš 10 tūkst. registruotų viešųjų įstaigų ataskaitų nepateikė nei 2017-aisiais, nei 2018 m.

Viena priežasčių, kodėl juridiniai asmenys vengia išsiregistruoti, nors jau nevykdo veiklos, yra apie 1,5 metų trunkantis išregistravimo procesas, tad šį procesą ketinama peržiūrėti. Registrų centras įvertino, kad iš 240 tūkst. juridinių asmenų apie 78 tūkst. yra likviduotini, o pagal laikinąjį įstatymą būtų likviduotini apie 37 tūkst. juridinių asmenų. Pagal esamą teisinį reguliavimą vieno juridinio asmens likvidavimo savikaina siekia 63 eurus. Veikiant laikinajam įstatymui, ji sumažėtų iki 17 eurų.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Šitas žuliku lizdas

prisidenges kad likviduoja,,juridinius asmenis" iš komercinių sričių,iš tikrųjų LIKVIDUOJA PILIETINES NVO (nevyriausybines, bendruomenines organizacijas). Pagal ES direktyvas valstybinė institucija neturi jokios teisės įtakoti,- uždarinėti savanorių visuomenininkų įkurtas asociacijas VŠĮ, klubus ir t.t. Jie geriausiu atveju gali tik koordinuoti, t.y padėti tvarkyt dokumentus ir teikti kitokią pagalbą jeigu jos reikia. Bet valstybiniai žulikai seniai tykojantys kaip uždusinti tas jų nekontroliuojamas ir jiems nepaklūstančias organizacijas, taip sugalvojo atsikratyti nepatogiaisiais . Kažin kaip Registrų centras pakomentuotų ponios Grybauskaitės įsteigtą fondą pinigams dėl koronos rinkti, kuris kaip kalbama net nėra registruotas, o tai reiškia neoficialus? Kaip jį ruošiasi likviduoti? Laukiam Registrų centro komentaro

Regina Budginaitė

Tai registrų centras ir daro pelną, pirma išregistruoti už tikrai ne 26 eur nes dar neįvertino teismo ir kitų išlaidų, o naujai sukurtą UAB priregistruoti tikrai kainuos brangiau. Be to pagreitintas procesas naudingas nusikaltėliams, kad kuo greičiau paslėpti neskaidrius įmonės pasisavinimo metodus. Be to statistika labai susireiksmina ir išskyrus juos pačius tų ataskaitų beveik niekas neskaito. Pažiūrėkite kiek ten klausimų, įmonės vadovas arba atsakingas asmuo turi sėdėti vos ne pusdienį, kad užpildytų ne kelis lapus, o beveik apimtimi prilyginčiau ją brošiūrai

SUSIJUSIOS NAUJIENOS