Projekto autorius Seimo narys konservatorius Vilius Semeška ketvirtadienį iš parlamentinės tribūnos sakė, kad šia iniciatyva siekiama viešumo ir skaidrumo.

„Įstatymo projektu siekiama daugiau pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis visuomenėje, tarp profesinių sąjungų narių, taip pat valdymo organų atskaitomybės, skaidrumo ir veiklos ataskaitų viešumo“, – pateikdamas projektą sakė V. Semeška.

Anot parlamentaro, šiuo metu profesinėms sąjungoms metines veiklos ataskaitas bei finansinius rinkinius teikti nėra privaloma, todėl Juridinių asmenų registro duomenų bazėje tokios ataskaitos nėra skelbiamos ir viešai prieinamos.

V. Semeškos teigimu, pasiūlytas reguliavimas suvienodintų profsąjungas su nevyriausybinėmis organizacijomis.

„Šiuo metu asociacijos, visos nevyriausybinės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, politinės partijos ir kitos įstaigos privalo teikti metines veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinius”, – sakė V. Semeška.

Palaikydamas įstatymo pataisas parlamentaras konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad jos įneštų daugiau sveikos konkurencijos.

„Lietuvoje profsąjungos yra stiprios, gauna ir visuomenės paramą, tvarkosi buhalterinius dalykus. Manau, kad jos gali pateikti ataskaitas. Juo labiau, kad tai likusi vienintelė organizacijų kategorija, kuriai nebereikia teikti jokių ataskaitų. Manau, kad reikėtų suteikti tokią galimybę ir profsąjungoms“, – ragino A. Vyšniauskas.

Tuo tarpu Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas ir kiti opozicijos atstovai tvirtino, kad įstatymo pataisos prieštarauja Seimo ratifikuotai Tarptautinės darbo organizacijos konvencijai „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo.“

Beje, Seimo Teisės departamento išvadoje atkreipiamas dėmesys į Konstitucijoje įtvirtintą profesinių sąjungų statusą kurtis laisvai ir veikti savarankiškai.

„Svarstytina, ar (....) nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi”, – sakoma teisininkų išvadoje.

Įstatymo pataisos numato, kad finansinės būklės ataskaitoje turėtų būti rodomas visas profesinės sąjungos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai. Veiklos rezultatų ataskaitoje – visos profesinėje sąjungoje ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai.

Profesines sąjungas siūloma įpareigoti pateikti informaciją apie gautą finansinę ir nefinansinę paramą ir jos panaudojimą. Taip pat turės būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo ir jo suteikta parama.

Beje, siūloma numatyti ir išimtį. Paramą suteikęs juridinis asmuo galėtų būti nenurodytas, jei paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų profesinės sąjungos per ataskaitinius finansinius metus visos gautos paramos arba visų gautų finansavimo sumų.

Įstatymo pataisomis siūloma įpareigoti profesines sąjungas nurodyti sudarytų paskolų sutarčių datas, paskolų sumas ir jų davėjus. Taip pat siūloma, kad veiklos ataskaitoje būtų nurodytas profesinės sąjungos narių skaičius.

Ketvirtadienį Profesinių sąjungų įstatymo pataisos sulaukė Seimo pritarimo pateikimo stadijoje. Jas palaikė 42 Seimo nariai, prieš balsavo 12, susilaikė 23.

Šiuo klausimu taip pat nuspręsta paprašyti Vyriausybės ir Trišalės tarybos išvadų. Po svarstymo komitetuose plenarinėje salėje įstatymo pataisos vėl turėtų atsirasti birželio mėnesį.

Labiausiai apyvarta sumažėjo Vilniaus miesto įmonėse – 24 proc., mažiausiai kritimą pajautė Klaipėdos bendrovės – 2 proc. Bendrai didžiųjų savivaldybių valdomos įmonės uždirbo 18 proc. mažiau pelno nei 2019 m. Pelno rodikliai labiausiai krito Vilniaus savivaldybės įmonėse – visų kitų didžiųjų savivaldybių įmonės bendrai paėmus dirbo pelningiau nei 2019 m. Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybių įmonės pelno uždirbo po pusantro karto daugiau, Panevėžio įmonės – 14 proc., Kauno – 12 proc. daugiau nei 2019 m.

„Valstybė ir savivaldybės, reikalaudamos skaidrumo ir atskaitomybės iš privačių verslo subjektų, turėtų rodyti pavyzdį ir reikalauti iš savo valdomų įmonių kurti didesnį skaidrumą rinkoje. Pavyzdžiui, kol kas sunku vertinti Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių rezultatus, nes tik 6 iš 11 Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių šiuo metu jau yra pateikusios savo finansines ataskaitas, – sako finansinius savivaldybių įmonių rezultatus fiksuojančios „Abalt“ vadovė dr. Gerda Jurkonienė. – Pareigingiausios yra Kauno ir Panevėžio įmonės – jų 2020 m. jų ataskaitas Registrų centrui jau galima rasti „Abalt“ platformoje ir pamatyti, kaip joms pernai sekėsi“.

Įmonės savo finansines ataskaitas Registrų centrui turėjo pateikti iki gegužės 31 d.

Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė primena, kad, pasibaigus juridinio asmens finansiniams metams, finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento.

Anot Registrų centro, šiais metais, kaip ir praėjusiais, finansinių ataskaitų teikimo procesą šiek tiek koreguoja galiojantis karantinas, ribojantis galimybę fiziškai organizuoti visuotinius dalyvių susirinkimus, kuriuose be kitų klausimų tvirtinami ir praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentai.

Vis dėlto tai nėra kliūtis, kadangi dalyvių susirinkimai nebūtinai privalo būti organizuojami juridinio asmens dalyviams dalyvaujant fiziškai. Teisingumo ministerija primena, kad nepaisant karantino, juridiniai asmenys turi galimybę organizuoti juridinių asmenų dalyvių susirinkimus nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu nuotolinis susirinkimų organizavimas neprieštarautų juridinio asmens steigimo dokumentams.

Iš viso Lietuvoje 2019 m. oficialiai veikė apie 240 tūkst. juridinių asmenų. Lyginant 2019 ir 2018 m. duomenis, matyti, kad finansines ataskaitas pernai pateikė trečdaliu mažiau juridinių asmenų nei 2018 m. Viena tokio didelio atotrūkio tarp registruotų ir ataskaitas teikiančių juridinių asmenų priežasčių ta, kad daug jų nebevykdo veiklos, tačiau nėra išsiregistravę iš Registrų centro sistemos. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Seimui teikiamas laikinasis įstatymas dėl juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastintos tvarkos. Šis klausimas, kaip skelbiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, aptartas Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio pirmininkaujamos Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdyje.

Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius pateikė informaciją, kad daugiausia finansinių ataskaitų 2017 ir 2018 m. pateikti turėjo uždarosios akcinės bendrovės – atitinkamai beveik 124 tūkst. ir 127 tūkst. Vis dėlto šią prievolę atliko tik kiek daugiau nei pusė įmonių. Analogiška situacija asociacijų sektoriuje – iš beveik 20 tūkst. registruotų asociacijų tik pusė pateikė reikiamas ataskaitas. Kiek atsakingiau elgėsi mažosios bendrijos: 2017 m. iš 12 tūkst. bendrijų ataskaitas pateikė 63 proc., o 2018 m. iš 15 tūkst. – 64 proc. Apie pusė iš 10 tūkst. registruotų viešųjų įstaigų ataskaitų nepateikė nei 2017-aisiais, nei 2018 m.

Viena priežasčių, kodėl juridiniai asmenys vengia išsiregistruoti, nors jau nevykdo veiklos, yra apie 1,5 metų trunkantis išregistravimo procesas, tad šį procesą ketinama peržiūrėti. Registrų centras įvertino, kad iš 240 tūkst. juridinių asmenų apie 78 tūkst. yra likviduotini, o pagal laikinąjį įstatymą būtų likviduotini apie 37 tūkst. juridinių asmenų. Pagal esamą teisinį reguliavimą vieno juridinio asmens likvidavimo savikaina siekia 63 eurus. Veikiant laikinajam įstatymui, ji sumažėtų iki 17 eurų.

„Finansinės ataskaitos yra gyvybiškai svarbios investuotojams, nes reikia suprasti, kad baigiasi ketvirtis ir visi dabar ypač lauks pirmo ketvirčio ataskaitų, nes jos parodys tam tikrą indikaciją, kaip įmonėms sekėsi būtent kovo mėnesį. Sausis, vasaris nelabai kam įdomus, nes jis, labai tikėtina, buvo panašus, kaip ir praėjusiais metais. Kovas yra įdomiausias, kuris parodys pirmuosius skaičius apie tai, kaip veikia karantinas kompanijas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Finansų analitiko nuomone, ataskaitų atidėjimas nėra gera praktika.

„Tai reiškia, kad duomenys patenka į rinką vėliau ir investuotojai galės tik vėliau su ja susipažinti, o laikas šiandien yra labai svarbus, nes kiekviena diena stipriai keičia įsivaizdavimą apie tai, kas yra.

Kaip pavyzdys, vis dar yra skaičiuojami rodikliai, kiek akcija kainuoja, lyginant su grynuoju pelnu, pardavimais, bet akivaizdu, kad visi tie rodikliai rodo praeities vaizdą. Visi laukia būtent tų ataskaitų, kas liečia kovą, vėliau lauks antrojo ketvirčio dar labiau, nes jis dar labiau indikuos (situaciją. – ELTA), nes pirmas ketvirtis tik pirminį šoką parodys“, – teigė M. Dubnikovas.

„Šiandien neturime duomenų ir esame šiek tiek akli kačiukai“, – pridūrė jis.

Tam tikra naujiena gali pasirodyti ir įmonių bandymai sušaukti akcininkų susirinkimus nuotoliniu būdu. Nors toks būdas kol kas nėra iki galo įvertintas teisiškai, tačiau M. Dubnikovas įsitikinęs, kad tokia praktika galėtų būti taikoma ir ateityje – tai padėtų sumažinti įmonių kaštus bei laiko sąnaudas.

„Teisininkai turi įvertinti šiuos dalykus. Šiandien esame tokioje padėtyje, kurios niekada turbūt nebuvo, ir su tuo susiduria ne tik įmonės, bet ir asociacijos įvairios, kurios turi surengti metinius susirinkimus, pasitvirtinti ataskaitas. Esant tokiai situacijai, manau, kad visiškai pagrįsta tai, kad nuotoliniu būdu būtų rengiami tie patys akcininkų susirinkimai, nes šiandien rizikuojame ne tik pinigais, bet ir sveikata.

Tai tokios priemonės, esant tokiai situacijai, tikriausiai turi būti visiškai pateisinamos. Tai ateityje gali tapti net naujas standartas, nes yra visos techninės priemonės atlikti tai sklandžiai, patvirtinti tapatybes. Čia techninių sprendimų ir teisininkų išmanumo klausimas, kuris ateityje galėtų virsti ir standartu, nes tai mažina stipriai kaštus, o įmonės turi būti suinteresuotos mažinti kaštus tiek įmonės, tiek akcininkų, o šiandien laikas irgi yra didžiulė vertybė“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tuo metu Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius teigė, kad investuotojai šiuo metu daugiausia žvalgosi į įvykius pasaulinėse rinkose, tad įmonių finansinių ataskaitų paskelbimo atidėjimas reikšmingos įtakos jiems neturės.

„Žiūrint iš investuotojų pusės, tai gal dabar labiau investuotojai labiau žiūri, kas vyksta pasaulyje ar bendrai rinkų tendencijas, negu ataskaitas ar jų perkėlimą kažkuriam laikui. Geriau, kad nevėluotų, bet esminės įtakos nemanau, kad turės, nes dabar koronavirusas karaliauja“, – Eltai sakė T. Pilipavičius.

„Pačias rinkas žiūri (investuotojai. – ELTA), kiek dar karantinas tęsis, nes yra įmonės, kurias tiesiogiai veikia neveikimas“, – pridūrė jis.

Dėl vėlavimų sankcijų netaikys

Valstybinės institucijos dėl laiku nepateiktų finansinių įmonių ataskaitų taikyti sankcijų kol kas nesiruoš. „Registrų centro“ atstovo spaudai Mindaugo Samkaus teigimu, visą vasarą bus priimamos net ir formaliai vėluojančios ataskaitos.

„Įvairių teisinių formų juridiniai asmenys Registrų centrui teisės aktuose numatytais terminais turi pateikti jau patvirtintas finansines ataskaitas. Vertindami susidariusią situaciją šiemet ataskaitų teikimo procesą vertinsime lanksčiai ir atsižvelgsime į objektyvias priežastis, dėl kurių įmonės ir organizacijos gali nespėti laiku pateikti ataskaitų.

Siekdami suteikti juridiniams asmenims pakankamai laiko patvirtinti ir pateikti finansines ataskaitas, visą vasarą stebėsime ataskaitų teikimo procesą ir priimsime net ir formaliai vėluojančias ataskaitas. Keičiantis aplinkybėms, esame pasirengę į tai atsižvelgti ir tolerancijos laikotarpį pratęsti“, – Eltai sakė M. Samkus.

„Registrų centro“ skaičiavimais, prievolę pateikti ataskaitas už 2019 metus turi beveik 190 tūkst. juridinių asmenų. Iki šios dienos tai jau yra padarę apie 15 tūkst. juridinių asmenų.

Lietuvos bankas skelbė, kad emitentai (juridiniai asmenys, leidžiantys vertybinius popierius. – ELTA) Lietuvos vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka metinę informaciją privalo paskelbti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos, o pusmečio informaciją – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laikotarpio pabaigos.

Šių terminų turėtų būti laikomasi, tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių nustatytos ataskaitos negalės būti paskelbtos laiku, Lietuvos bankas prašo viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie vėlavimą, priežastis ir numatomą paskelbimo terminą.

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos paskelbtą pranešimą dėl galimo metinių ir pusmečio finansinių ataskaitų skelbimo vėlavimo, susijusio su COVID-19 protrūkiu, toleruos vėlavimus ir poveikio priemonių netaikys, jei vėlavimai bus pagrįsti objektyviomis priežastimis, o rinka ir Lietuvos bankas bus tinkamai informuoti – nurodytos vėlavimo priežastys ir terminas, kada informacija bus paskelbta.

Šiuo atveju metinių finansinių ataskaitų paskelbimas neturi vėluoti daugiau kaip 2 mėnesius, o pusmečio finansinių ataskaitų − daugiau kaip 1 mėnesį. Ketvirtinių finansinių ataskaitų, kurių ataskaitinio laikotarpio pabaiga yra iki balandžio 1 dienos, bus toleruojamas ne ilgesnis kaip iki 1 mėnesio vėlavimas, tačiau rinka ir Lietuvos bankas turi būti informuoti apie vėlavimo priežastis ir numatomą paskelbimo terminą.

Įvairių teisinių formų įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti ataskaitų patvirtinimo ir pateikimo terminai lieka galioti – dauguma juridinių asmenų ataskaitas už 2019 metus turi pateikti iki gegužės 31 dienos. Vis dėlto, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, Registrų centras teigia priimsiąs ir vėluojančias ataskaitas.

Praėjusiais metais, pasibaigus ataskaitų teikimo terminui, siekdamas glaudesnio dialogo su verslu ir nevyriausybinėmis organizacijomis, Registrų centras pirmiausiai išsiuntė dešimtis tūkstančių priminimų tų juridinių asmenų vadovams, kurie laiku buvo nepateikę finansinių ataskaitų, ir paprašė atlikti šią pareigą. Tokią dialogo praktiką, kaip teigiama pranešime, ketinama taikyti ir visą šių metų vasarą.

Šiuo laikotarpiu Registrų centras netaikys teisės aktuose numatytų poveikio priemonių: nepradės surašyti administracinių nusižengimų protokolų ir neinicijuos paramos gavėjo statuso panaikinimo procedūrų. Keičiantis aplinkybėms, įmonė yra pasirengusi atsižvelgti į pasikeitusią situaciją, kad būtų maksimaliai atsižvelgta į verslo ir organizacijų poreikius.

Registrų centro skaičiavimais, prievolę pateikti finansines ataskaitas už 2019 metus turi beveik 190 tūkst. juridinių asmenų. Finansines ataskaitas už praėjusius metus šiandien jau yra pateikę daugiau kaip 10 tūkst. juridinių asmenų. Už 2018 metus iš viso sulaukta beveik 100 tūkst. ataskaitų.

Metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi teikti akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybių įmonės, mažosios bendrijos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos (jeigu sudaro), individualios įmonės (jeigu sudaro), užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, Europos ekonominių interesų grupės (jeigu sudaro), Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės.

Pildyti ir teikti finansines ataskaitas juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo gali prisijungęs prie Registrų centro elektroninės paslaugų sistemos.

Valstybės biudžeto išlaidos sudarė apie 8,1 mlrd. eurų, iš jų beveik 1,3 mlrd. eurų - ES paramos. Praėjusiais metais išlaidos viršijo gautas pajamas 449,3 mln. eurų (nevertinat ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų ir šiomis lėšomis vykdomų programų išlaidų).

Valstybės konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra parengtos sukonsolidavus 663 centrinės valdžios institucijų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų 2017 m. finansines ataskaitas.

Praėjusiais metais valstybės konsoliduotas turtas sudarė 47,9 mlrd. eurų, finansavimo sumos ir įsipareigojimai - 25,1 mlrd. eurų, grynojo turto vertė - 22,8 mlrd. eurų.

Viešojo sektoriaus konsoliduotas turtas sudarė 53,3 mln. eurų, finansavimo sumos ir įsipareigojimai - 27,7 mlrd. eurų, grynojo turto vertė - 25,6 mlrd. eurų.

Kartu su nacionalinio finansinių ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Praėjusių metų pabaigoje ji buvo 16,6 mlrd. eurų ir tai sudarė 39,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau, neįvertinus lėšų kaupimo išperkant didelės apimties euroobligacijų emisiją 2018 metų pradžioje, skolos lygis 2017 metų pabaigoje sudarė 36,6 proc. BVP. Valstybės skolos santykis su BVP per 2017 m. sumažėjo 0,4 procentinio punkto (2016 m. buvo 40,1 proc. BVP). 2017 metais valstybės skola padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 7,2 proc. Skolos dydžio pokytį, palyginus su 2016 m., lėmė lėšų kaupimas 1,3 mlrd. eurų euroobligacijų emisijai 2018 m. vasario mėnesį išpirkti.

Skolos valstybės vardu valdymo išlaidos 2014 m. sudarė 622,1 mln. eurų, o 2017 m. - 534,4 mln. eurų, t.y. sumažėjo 87,7 mln. eurų.

Savivaldybių skola per metus sumažėjo 55,4 mln. eurų ir praėjusių metų pabaigoje buvo 577,9 mln. eurų. Savivaldybės buvo skolingos valstybei 20,3 mln. eurų valstybės perskolinamų paskolų ir 9,7 mln. eurų paskolų iš valstybės biudžeto.

Kartu Vyriausybė pritarė ir 2017 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkiniui. Praėjusių metų pabaigoje Rezervinio (stabilizavimo) fondas buvo 163,2 mln. eurų ir, palyginus su 2016 m., padidėjo 37,3 mln. eurų, dėl iš valstybės biudžeto skirtų lėšų.

Per 2017 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukos sudarė 37,9 mln. eurų. Tai dalis į valstybės biudžetą gautų dividendų, aukcione parduoto nekilnojamo turto pajamų, pajamų gautų pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus bei lėšų gautų privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus. 2017 m. fondo valdymo išlaidos sudarė 528,9 tūkst. eurų.

Kaip ir kiekvienais metais, Valstybės kontrolė atliko visų ataskaitų rinkinių auditą ir pateikė išvadą. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniui ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkiniui Valstybės kontrolė pastabų nepateikė, o dėl valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio pateikė sąlyginę nuomonę dėl turto vertinimo ir pajamų registravimo.

Registrų centras pranešė, kad nuo pirmadienio vakaro 19 val., kai atkurtas sistemos veikimas, pateikta virš 800 finansinių ataskaitų.

Sutrikimas truko kelias dienas ir sukėlė nepatogumų nemažam skaičiui juridinių asmenų, todėl sistemos stabilumas kurį laiką bus stebimas padidintai. Kaip skelbta anksčiau, Registrų centras finansines ataskaitas už 2017-uosius metus, pateiktas iki birželio 15 d., laikys pateiktomis laiku.

Šiuo metu metines finansines ataskaitas už 2017 metus yra pateikę daugiau kaip 44 tūkst. juridinių asmenų.

Sprendimas laikinai sustabdyti finansinių ataskaitų teikimą priimtas kol kas nepavykus visiškai pašalinti sutrikimo ir užtikrinti nepriekaištingą sistemos veikimą.

Kadangi sistemos apkrova gegužės mėnesį itin didelė, o sutrikimas pastebėtas paskutinėmis termino pateikti ataskaitas dienomis, Registrų centras finansines ataskaitas už 2017 metus, pateiktas iki šių metų birželio 15 d., dėl nenumatytų ir ne dėl klientų kaltės susidariusių aplinkybių laikys pateiktomis laiku ir neįtrauks į dokumentų laiku nepateikusių juridinių asmenų sąrašus.

Įmonė nuoširdžiai atsiprašo klientų dėl apmaudžių nesklandumų, patikina, kad supranta ir priima klientų susirūpinimą bei sutelkė visus reikalingus pajėgumus gedimui pašalinti.

Visiškai pašalinus sutrikimą ir atstačius korektišką sistemos darbą, apie tai nedelsiant bus paskelbta pranešimu spaudai bei Registrų centro svetainėje.

Mokesčius rinko grynaisiais

Vakar LBF generalinis sekretorius Antanas Arėška, į šias pareigas sugrįžęs kovo mėnesį po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, išplatino pranešimą apie kai kurias buvusių LBF vadovų finansines operacijas.

"2017 m. kovo 7–11 d. LBF organizavo ir vykdė Vilniuje dvyliktą tarptautinį Dano Pozniako bokso turnyrą, jame dalyvavo 99 boksininkai iš aštuoniolikos pasaulio šalių.

Tačiau šiemet kovo 23 d., per ataskaitų konferenciją, LBF vadovams pateikus finansinę ataskaitą už 2017 m. paaiškėjo, kad federacija iš šio turnyro oficialiai negavo nė vieno euro pajamų, nors, remiantis ta pačia ataskaita, turnyrui organizuoti išleido beveik 40,5 tūkst. eurų", – rašoma LBF pranešime.

"Tai skandalinga informacija, nes kiekviena valstybė, siunčianti į turnyrą sportininkus, moka dalyvio mokesčius. 2017 m. jie sudarė po 50 eurų žmogui už vieną dieną. Nesunku suskaičiuoti, kad federacijos pajamos turėjo sudaryti ne mažiau kaip 34 tūkst. eurų. Pasikalbėjome su kolegomis iš kitų šalių federacijų, jie patvirtino, kad sumokėjo grynaisiais tuo metu LBF generaliniu sekretoriumi dirbusiam Donatui Mačianskui, – sakė LBF viceprezidentas Paulius Zabielskas. – 2018 m. gegužės 4-ąją D.Mačianskas per Pasvalyje įvykusį LBF narių susitikimą patvirtino, kad pinigus iš visų D.Pozniako turnyro dalyvių surinko, tačiau kodėl jie nebuvo įtraukti į federacijos oficialią apskaitą, paaiškinti negalėjo. Tik paminėjo, kad lėšos nedingusios, jos įdėtos į LBF sąskaitą."

Paklausiau, kodėl į federacijos apskaitą neįtraukti dešimtys tūkstančių eurų ir kas priėmė tokį sprendimą. Sulaukiau tokio atsakymo: federacijos prezidentas nemato prasmės svaidytis nepagrįstais kaltinimais.

Ataskaitose – spragos

Anot P.Zabielsko, informacijos neteikia ir LBF prezidentas Darius Šaluga, privalėjęs užtikrinti tinkamą federacijos lėšų apskaitą.

"Balandžio 28-ąją pateikiau atvirus klausimus D.Šalugai apie tai, kodėl į federacijos apskaitą neįtraukti dešimtys tūkstančių eurų ir kas priėmė tokį sprendimą. Sulaukiau tokio atsakymo: federacijos prezidentas nemato prasmės svaidytis nepagrįstais kaltinimais", – apie savo pastangas išsiaiškinti padėtį papasakojo LBF viceprezidentas.

A.Arėška patvirtino, kad situacija su netinkamai apskaitomomis federacijos lėšomis jam žinoma.

"Yra ir daugiau LBF renginių, kurių pajamos neįtrauktos į apskaitą. Pavyzdžiui, 2017 m. surengti trenerių mokymo kursai kartu su Tarptautine bokso mėgėjų federacija (AIBA). Jiems organizuoti iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo gauta 3 tūkst. eurų pagal programą "Bokso šakos trenerių ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo kursai". Taip pat buvo renkami pavedimais ir mokėjimai grynaisiais iš kursuose dalyvavusių trenerių. Mano skaičiavimais, buvo surinkta apie 5 tūkst. eurų. Kur tos lėšos nukeliavo ir kodėl neįtrauktos į LBF finansines ataskaitas – neaišku", –  svarstė LBF generalinis sekretorius.

Perbėgo juoda katė

D.Šaluga LBF prezidentu, o D.Mačianskas generaliniu sekretoriumi buvo išrinkti 2016-ųjų kovo 30-ąją, tačiau teismas, išnagrinėjęs trijų šalies bokso klubų ieškinį, nusprendė, kad D.Šalugos iniciatyva sušaukta neeilinė rinkimų konferencija buvo neteisėta ir visus jos sprendimus paskelbė negaliojančiais.

Tad į LBF vadovybę sugrįžo visi iki rinkimų buvę LBF vykdomojo komiteto nariai, tarp jų – A.Arėška, P.Zabielskas, viceprezidentas mėgėjų boksui Stanislavas Mižigurskis, viceprezidentas profesionaliam boksui Vladimiras Bajevas.

Po skandalingos 2016-ųjų konferencijos A.Arėška teigė, kad juoda katė tarp jo ir LBF vykdomojo komiteto bei D.Šalugos perbėgo tuomet, kai LBF prezidentas esą neviešai buvo apkaltintas finansinės drausmės nesilaikymu.

"Jis spaudė buhalterę su biudžetiniais pinigais daryti tai, ko neleidžia įstatymai", – konkretizavo P.Zabielskas.

Tąkart D. Šaluga įtarimus atmetė.

Šiemet, komentuodamas teismo sprendimą, D.Mačianskas teigė: "Aš tai vadinu piktų žmonių bandymais bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti valdžią. 2016-aisiais remdami rinkimus atsižvelgėme į federacijos narių valią, D.Šaluga prezidentu buvo išrinktas vienbalsiai."