Paaiškėjus, kad sudegusią Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną atstatys konkursą laimėjusi socialinė įmonė, kilo nepasitenkinimo banga. Šis viešasis pirkimas ypatingas tuo, kad jame rezervuota teisė dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Todėl imta abejoti, ar tokia bendrovė pajėgs atlikti darbus ir ar taip nėra ribojama konkurencija. Tačiau abejonių čia neturėtų būti, nes dalis pirkimų turi būti vykdoma būtent iš tokių įmonių pagal įstatymą, o ir jose ne visi dirbantieji yra neįgalieji.

Ignoruoja įstatymą?

Pagal įstatymus valdiškos įstaigos 5 proc. visų viešųjų pirkimų privalo organizuoti per socialines įmones.

Įstatyme nurodyta, kad neįgaliųjų socialinė įmonė yra tokia, kurioje darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.

Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas Gediminas Bartkus neslėpė, kad puolimas prieš šias įmones vyksta reguliariai, nes tai susiję su konkurencija. Paprastai situacija paaštrėja po viešųjų pirkimų.

"Kur viešieji pirkimai, ten triukšmo daugiau ar mažiau vis pasitaiko. O nepasitenkinimas kyla dėl to, kad neįgaliųjų įmonės šiuose pirkimuose turi privilegijų. Žinoma, pagal įstatymą 5 procentus visų viešųjų pirkimų priklauso organizuoti per socialines įmones, tačiau šis reikalavimas niekada nėra įvykdomas", – tvirtino G.Bartkus.

Nėra įstatymo kontrolės

Viešųjų pirkimų konkursų, skirtų išimtinai tik neįgaliųjų įmonėms, realiai surengiama tik apie 1 proc. Pasak G.Bartkaus, dėl šio įstatymo nesilaikymo jis nuolat pateikia informacijos Viešųjų pirkimų tarnybai.

"Situaciją turėtų kontroliuoti viešųjų pirkimų tarnyba, bet jokios kontrolės nėra. Šios tarnybos vadovai tikina, jog tam trūksta teisinių svertų. Jie teisinasi, kad vienos įstaigos, nevykdančios viešųjų pirkimų įstatymo, nubausti negali, reikėtų tada bausti visi prasižengusiuosius. Tai yra masinis reiškinys, o kai visi kalti, tai nieks nekaltas", – apgailestavo G.Bartkus.

Dabar jau yra paruoštas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas, jo redakcijoje palikta, kad valdiškos įstaigos jau ne 5, o 2 proc. visų viešųjų pirkimų privalo organizuoti per socialines įmones.

"Mes sutinkame su tais dviem procentais, svarbu tik, kad juos vykdytų. 2011-ieji buvo geriausi metai, kai socialinėms įmonėms buvo daugiausiai suorganizuota viešųjų pirkimų – 1,2 proc. Tačiau svarbiausia – kaip bus užtikrinama kontrolė, kad to įstatymo laikomasi", – pabrėžė G.Bartkus.

Kompetencijos pakanka

Neseniai viešų abejonių banga kilo, paaiškėjus, kad sudegusią Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną atstatys konkursą laimėjusi socialinė įmonė. Konkurentams esą abejonės kilo dėl laimėtojų kvalifikacijos ir sugebėjimo bei kompetencijos tinkamai įvykdyti sutartį.

"Girdėjau, kad kažkas suabejojo, ar konkursą laimėjusi įmonė sugebės atlikti restauracijos darbus. Šiandien šitos bendrovės tikrai konkurencingos ir turi pakankamai kvalifikuotų specialistų, turi reikiamus atestatus ir gali atlikti visus reikiamus darbus. Ta nuostata, kad neįgaliųjų bendrovė nepajėgi dirbti, ne laiku ar nekokybiškai padarys darbus, liko iš anksčiau. Dabar jau šito nebėra", – tikino G.Bartkus.

G.Bartkus teigė, kad neįgaliųjų įmonių sąjungai vadovauja jau penkerius metus ir mato didelį kokybinį jų kvalifikacijos šuolį.

Lietuvoje yra 140 socialinių įmonių, jose dirba apie 5 tūkst. neįgalių žmonių. Tačiau didžioji dalis panašaus likimo asmenų užsiima paviene darbine veikla.

Lietuvoje darbingo amžiaus veiksnių neįgaliųjų yra apie 180 tūkst., o dirba tik ketvirtadalis, maždaug 46 tūkstančiai. ES vidurkis – dukart didesnis.

Geroji patirtis

Socialinės įmonės užsiima ir gyventojų apklausomis telefonu, ir baldų gamyba, ir valymo paslaugomis, ir vaizdo kamerų fiksuojamų viešų vietų stebėjimu, kitomis veiklomis.

"Anksčiau irgi galvojau, kad yra tik aklieji, kurtieji ir sėdintys vežimėliuose. Bet neįgaliųjų yra įvairių ir tie žmonės daug ką moka ir gali daryti", – tikino G.Bartkus.

Vienas gerosios praktikos pavyzdžių – uostamiestyje veikianti bendrovė "Regseda", kurioje dirba kelios dešimtys neįgalių žmonių.

Įmonė užsiima kanceliarinių ir biuro prekių gamyba.

"Mes parduodame raštinės prekes, jos tinkamos buhalterijai ir todėl populiarios. Dalyvaujame konkursuose. Labai džiaugiuosi Klaipėdos savivaldybe, "Sodra", policija, Darbo birža, visi perka iš mūsų. Jie laikosi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kelis procentus pirkimų organizuoja būtent socialinėms įmonėms, tad mes neturime problemų", – teigė bendrovės "Regseda" direktorė Kristina Zibalienė.