UŽ ĮMONĖS PINIGUS – IR Į PRABANGIĄ KELIONĘ

Ne iš savos, o iš bendrovės kišenės kelionės po šiltus kraštus už 15 tūkstančių eurų – taip kai kurie verslininkai bando sukčiauti slėpdami mokesčius. Plačiau – LNK reportaže.

Situaciją pakomentavo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Rolandas Puncevičius.

– Jau nėra naujiena, kad verslininkai nusiperka automobilius už įmonės pinigus. Ar jūs galite kažkaip patikrinti, ar tas automobilis tikrai pirktas darbui?

– Norėčiau pažymėti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija jau ne vienerius metus stebi privačių poreikių tenkinimą įmonių lėšomis. Pastebime tikrai teigiamas tendencijas – vis daugiau įmonių deklaruoja daugiau sumokėtų pajamų ir atitinkamai sumoka daugiau mokesčių. Per pastaruosius metus gyventojų pajamų mokestis buvo sumokėtas daugiau nei tris kartus. Kalbant apie kontrolę, vis dar nustatome pažeidimų. Jie dažniausiai pasitaiko įsigyjant transporto priemones, nekilnojamą turtą ar įvairias keliones į užsienį. Mes norime šviesti mokesčių mokėtojus, kad jie atitinkamai laikytųsi mokestinės drausmės ir vykdytų visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Mokesčių administratoriaus funkcija nėra nubausti, mums svarbu, kad mokesčių mokėtojai tinkamai vykdytų visas mokestines prievoles. Mes informuojame, bet jei mokesčių mokėtojas neatsižvelgia į tai, tada taikome griežtas kontrolės priemones.

– Ką verslininkai sako? Kaip jie aiškina tuos pažeidimus?

– Mokesčių mokėtojai dažnai teigia, kad automobilis yra naudojamas tik darbinėms funkcijoms atlikti. Tačiau kontrolės veiksmų metu pastebime, kad transporto priemone naudojamasi ir savaitgaliais, vykstama į kurortines vietoves, naudojamasi keltu. Matome duomenis ir iš automobilių parkavimosi aikštelių. Pastebime, kad tais automobiliais naudojasi ne tik tų įmonių darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dažnai su šeimos nariais vykstama ir į keliones. Kaip tuomet aiškinamas faktas, kad į darbinę komandiruotę važiuoja ir šeimos nariai?

– Turime įvairių atvejų. Visai neseniai buvo vienas toks atvejis, kai buvo patikrintos įmonėje įsigytos penkios kelionės. Trys iš jų buvo įsigytos už pakankamai nemažą sumą – 15 tūkst. eurų. Kelionės buvo į Dubajų, Egiptą, Turkiją. Kartu su įmonės vadovu keliavo ir šeimos narys, kuris buvo įdarbintas tik tam laikotarpiui, kai vykdavo komandiruotės. Mokesčių administratorius nemanė, kad tai buvo komandiruotė ir įmonė turėjo sumokėti visus privalomus mokesčius už šias keliones.

– Ar dažnai pasitaiko tokių komandiruočių, kai važiuojama pailsėti į Egiptą, o  žmona ar sūnus įdarbinami tam laikotarpiui?

– Negalėčiau įvardinti, ar tai labai dažnas reiškinys. Tačiau nustatome tokių pažeidimų. Vien šiais metais esame nustatę tokių pažeidimų, po kurių mokesčių mokėtojai turėjo sumokėti 260 tūkst. eurų mokesčių, kurie buvo susiję su neteisėtai organizuojamomis kelionėmis. Kai vykstama į keliones atlikti tiesioginės darbinės funkcijos, tai nėra laikoma komandiruote. Tokiu atveju komandiruotpinigiai turi būti apmokestinami kaip susiję su darbo santykiais.

Visai neseniai buvo vienas toks atvejis, kai buvo patikrintos įmonėje įsigytos penkios kelionės. Trys iš jų buvo įsigytos už pakankamai nemažą sumą – 15 tūkst. eurų.

– Ar tokie sukčiauti bandantys verslininkai yra kaip nors baudžiami, ar jiems reikia tik susimokėti mokesčius?

– Kaip ir minėjau, mums labai svarbu paaiškinti mokesčių mokėtojams, kad jie tinkamai laikytųsi mokestinės drausmės. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nėra reaguojama į mūsų siūlymus, tada taikomos griežtesnės kontrolės priemonės. Jų metu mokesčiai yra priskaičiuojami, taikomi dienpinigiai nuo nesumokėtų mokesčių. Gali būti skiriamos ir baudos.

– O kaip verslininkai paaiškina, kai nusiperka nekilnojamojo turto už įmonės pinigus?

– Įmonės dažnai įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad turtas skirtas apgyvendinti atvykstančius svečius. Taip pat tas turtas gali būti naudojamas ir nuomai vykdyti. Todėl mokesčių administratorius vertina visus šiuos atvejus. Yra netgi sukurtos papildomos taisyklės, kai juridinis asmuo įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tokie atvejai yra priskiriami tam tikrai rizikai, yra reaguojama ir bandoma išsiaiškinti, ar tikrai tas turtas bus naudojamas įmonės reikmėms.