T. Biliūno / BNS nuotr.

M. SKUODIS APIE TRAUKINIŲ PIRKIMĄ „RAIL BALTICAI“: SVARBIAUSIA, KAD STATYBOS NEVĖLUOTŲ

2024-03-29 15:27
Lukas Juozapaitis, Dominykas Biržietis, BNS

Latvijai paraginus Lietuvą ir Estiją susitarti dėl traukinių europinio geležinkelio linijai „Rail Baltica“ pirkimo, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu svarbiausia rūpintis vėžės statyba.

„Svarbiausia dabar susikoncentruoti į vėžės statybą. Mes turime rodyti progresą. (...) Mums reikia darbų masto dar didesnio ir dar greičiau, ir ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Kolegoms pabrėžiu – susikoncentruokime, kad darbai vyktų ir vėlavimai, kurie yra, būtų maksimaliai panaikinti“, – penktadienį žurnalistams Kaune sakė M. Skuodis.

Taip ministras kalbėjo Latvijos susisiekimo ministerijai ketvirtadienį pareiškus, jog Baltijos šalys turėtų bendrai įsigyti traukinius būsimam europinės vėžės geležinkeliui.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė interviu BNS yra sakiusi, kad bus stengiamasi, jog atsiradus europinei vežei jau būtų ir traukiniai.

M. Skuodžio teigimu, pirmieji traukiniai Lietuvą galėtų pasiekti anksčiausiai po trejų metų.

„Svarbu geležinkelių bendrovėms kalbėti ir jau priiminėti sprendimus dėl galimo vėžės operavimo, galimų traukinių, nes, kaip rodo praktika ir rinkos situacija, iš pokalbių su rangovais matau, kad užsisakius šiandien traukinius, net neskaičiuojant viešųjų pirkimų procedūrų, pasirašius sutartis, jie artimiausiu metu gali būti patiekti po 3–5 metų“, – teigė ministras.

„Reikia daryti sprendimus dabar “, – pabrėžė jis.

Pasak M. Skuodžio, LTG naudojimosi vėže planus turėtų pristatyti antrąjį šių metų ketvirtį.

„Lietuvos geležinkeliai“ rengia tam tikrą planą dėl operavimo, turi pristatyti mums antrą ketvirtį ir matysime, kokie galėtų būti sprendimai. Mums svarbu ir parodyti progresą darbų, (...) ir kartu priimti sprendimus, kaip tie traukiniai važinės“, – sakė ministras.

Pasak Latvijos ministerijos, susisiekimo ministras Kasparas Briškenas išsiuntė kvietimus kolegoms Lietuvoje ir Estijoje gegužės 29-ąją susitikti Taline ir aptarti „Rail Baltica“ įgyvendinimą, įskaitant traukinių pirkimo bei infrastruktūros valdymo klausimus.

2022 metų lapkritį LTG grupės bendrovė „LTG Link“ skelbė pradėjusi konsultacijas su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14-kos keleivinių greitųjų traukinių pirkimo „Rail Baltica“ vežei.

„LTG Link“ tuomet nurodė, jog svarsto kelias traukinių įsigijimo alternatyvas, iš kurių geriausia yra 14 traukinių po 250 vietų. Kiti variantai – 14 traukinių po 200 vietų arba 10 traukinių, kurių kiekvienas galėtų vežti po 300 keleivių.

„Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.