METAI SUDĖTINGI, BET STABILUMAS IŠLIKO
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), kaip ir visam Klaipėdos uostui, 2015-ieji sėkmingi metai. Lietuvos pramonininkų konfederacija KLASCO pripažino 2015 metų „Sėkmingai dirbančia įmone“, o jos vadovui Audriui Paužai įteikta Petro Vileišio nominacija - medalis ir skulptūrėlė.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), kaip ir visam Klaipėdos uostui, 2015-ieji sėkmingi metai. Lietuvos pramonininkų konfederacija KLASCO pripažino 2015 metų „Sėkmingai dirbančia įmone“, o jos vadovui Audriui Paužai įteikta Petro Vileišio nominacija - medalis ir skulptūrėlė.
Dėmesys žmonėms
KLASCO mieste garsėja kaip viena draugiškiausią savo darbuotojams verslo įmonių. Ypač prieš metų pabaigos šventes, kai darbuotojai gauna daug dovanų šventiniams stalui.
Kompanija jau keletą metų nuolat moka ir papildomą atlyginimą. KLASCO generalinis direktorius A.Pauža patvirtino, kad bendrovės valdybos sprendimu papildomas atlyginimas bus mokamas ir šiemet.
KLASCO darbuotojai kasmet gauna socialių paslaugų paketą – papildomą sveikatos draudimą, kai per metus tam tikrą sumą pinigų kompanija skiriasi žmonių gydymuisi.
„Žmogus mūsų bendrovėje yra gerbiamas ir tuo galime didžiuotis“, - akcentavo A.Pauža.
KLASCO darbuotojai skatinami mokytis. Jie gali naudotis poilsio baze Plateliuose, papildomos išmokos darbuotojams teikiamos jubiliejų progomis. Kasmet KLASCO rengia veteranų pagerbimo šventes.
„KLASCO darbuotojų kadrų tekamumas yra beveik nulinis. Tai ir gerai ir kartu neramina. Norėtųsi, kad į bendrovę ateitų daugiau jaunų žmonių, kurie perimtų patirtį iš čia dirbančių, nes kompanijoje turi vykti nuolatinis atsinaujinimo procesas“, - pastebėjo A.Pauža.
KLASCO indėlis - didžiausias
„Man džiugu, kad pasitvirtino 2015 metams iškeltos prognozės. Planavome daugiau kaip 12 mln. tonų krovą. Realiai ji sieks apie 12,3 mln. tonų. Metai buvo sudėtingi, teko priimti ir sunkių sprendimų. Neigiamai atsiliepė dideli biržų svyravimai dėl kai kurių krovinių. Krovai įtakos turėjo ir Rusijos bei Ukrainos konfliktas“, - dėstė A.Pauža.
Jis akcentavo ir „DFDS Seaways“ keltų linijos su Švedija perkėlimą iš Jūrų perkėlos terminalo į Centrinio Klaipėdos terminalo bendrovę. Bet ir šią liniją kaip operatorius aptarnavo KLASCO.
Nors buvo nuogąstavimų, kad jūrų keltais gabenamų krovinių gerokai sumažės, to neįvyko. Tik šiek tiek pakito linijų apkrovimai. Atsirado daugiau krovinių skandinavijos (Klaipėda- Karlshamnas) linijoje, mažėjo Vokietijos linijoje. Bendrai skaičiuojant ro ro krovinių netgi padaugėjo.
A.Pauža akcentavo ir gerą šių metų grūdų krovą, kuri sieks apie 1,5 mln. tonų. „Turime gerus partnerius „Linas Agro“. Todėl tikimės grūdų krovos apimtis 2016 metais netgi didinti kokį 10-15 procentų“, - pastebėjo A. Pauža.
2015 metais išsiskyrė tai, kad KLASCO krovai pradėjo naudoti Smeltės pusiasalyje pastatytą 144 krantinę. Čia krauti nauji kroviniai - fosforitai, metalo laužas, vamzdžiai.
„Komercijos tarnyboms buvau davęs nurodymą surasti naujus krovinius, o ne nukreipti ką nors iš šiaurinės uosto dalies“, - akcentavo A.Pauža.
2016 metais KLASCO planuoja išlaikyti ne mažesnė krovą nei šiemet. „Galbūt pavyks pritraukti ir vieną kitą naują krovinį dėl kurių dirba komersantai“, - pastebėjo A.Pauža.
KLASCO indėlis Klaipėdos uoste yra didelis. Ji krauna apie trečdalį visų uosto krovinių. Dėl
KLASCO veiklos kitos kompanijos per metus gauna apie 250 mln. eurų pajamų. Pati KLASCO per metus nuo savo veiklos į valstybės biudžetą sumoka apie 36-37 mln. eurų.
Neliks „mirtino frachto“
2016 metai Klaipėdos uostui bus išskirtiniai ir tuo, kad jau pasiektas gylis, kuris pilnai leis pakrauti visus „Panamax“ klasės laivus.
„Esu dėkingas Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai, Uosto direkcijai, kad supranta Klaipėdos uosto gylio aktualumą. Anksčiau tam, kad galėtume pilnai pakrauti laivus trūko 50-60 centimetrų gylio. Tai buvo taip vadinamas „mirtinas frachtas“, kai krovinio savininkai už laivą mokėdavo, bet jo galimybių pilnai negalėjo panaudoti. Tai buvo didžiausias Klaipėdos uosto trūkumas“, - problemą įvardino A.Pauža.
Dabar jau Klaipėdos uosto šiaurinė dalis papildomai išgilinta ir galės krauti laivus iki 14 metrų gramzdos. O tai reiškia pilnai pakrauti „Panamax“ klasės laivus.
„Noriu akcentuoti, kad uoste yra priimtas labai teisingas sprendimas gilinti jį iki 17 metrų pagal didžiausią Belto sąsiaurio gylį. Galėsime priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus iki 15,5 metrų gramzdos. Dėl to gylio KLASCO šiaurinės dalies krantinių perstatyti nereikės, tik papildomai iškasti gruntą prie jų“, - apie tolimesnes perspektyvas užsiminė A.Pauža.
Jo teigimu, tai pavyktų išlaikyti ne tik esamus krovinius, bet ir pritraukti naujų.
Laukia didelis iššūkis
A.Pauža kaip itin vykusią 2015 metų investiciją išskyrė vilkiką „KLASCO 3“.
„Mūsų vilkikas puikiai dirba ir yra toks vienintelis Klaipėdoje. Jis turi ledo klasę, galingą buksyravimo gervę, efektingą 1400 tonų vandens per valandą paduodančią gesinimo įrangą, atlieka laivų eskortavimo, ko nedaro kiti vilkikai, funkciją, puikai dirba audros metu“, - pristatė A.Pauža.
Jo teigimu, laivo įgula džiaugiasi šiuo olandų kompanijos Rumunijoje pastatytu aukštos kokybės vilkiku, kuris tapo „KLASCO Towage“ laivyno flagmanu.
Apie 2016 metų investicijas kol kas kalbama atsargiai, nors akcentuota, kad tiek KLASCO savininkai, tiek valdyba turi vystymo planus.
Dideliu iššūkiu laikomas Smeltės pusiasalio pertvarkymas. Kaip tik 2016 metais bus priimti sprendimai, kaip toliau vystyti Smeltės pusiasalį.
„Turiu pasiūlymus iš kelių valstybių tolesnei veiklai Smeltės pusiasalyje vykdyti. Analizuojame įvairius siūlymus. Tik reikia suprasti, kad Smeltės pusiasalio pertvarkymas ir apkrovimas neįvyks per metus. Reikės rekonstruoti ir krantines, ir geležinkelius, ir krovos aikšteles“, - pastebėjo KLASCO vadovas.
Rūpestis dėl garsų
Baigiantis metams Klaipėdos mieste kilo papildomų nuogąstavimo dėl iš uosto sklindančių didesnių garsų.
„Mes suprantame gyventojus ir darysime viską, kad didesni garsai iš uosto liautųsi. Jau įsigijome tyliau dirbančius įvairius krovos griebtuvus, dalį gausime kitų metų vasarį. Taip pat stengsimės mažinti triukšmingesnės krovos darbus naktį“, - akcentavo A.Pauža. KLASCO lėšomis buvo pastatyta ir Švyturio gatvę nuo uosto sauganti 12 metrų aukščio sienutė.
Jis priminė, kad tarp KLASCO ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2012 metais buvo pasirašyta partnerystės sutartis. Pagal ją KLASCO per 3 metus skyrė 900 tūkst. litų infrastruktūrai tvarkyti ir 150 tūkst. litų Švyturio gatvei apželdinti. Šie pinigai buvo pervedami kasmet. Šiemet gruodį dar buvo likusi 100 tūkst. eurų suma, kurią KLASCO perves gavusi sąskaitą iš savivaldybės.
KLASCO tikisi, kad savivaldybė tuos pinigus panaudos pagal paskirtį, bet kontroliuoti tų lėšų panaudojimą savivaldybėje ji neturinti jokių svertų.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
6 komentarai -
BNS inf.1 komentarai -
BNS inf.2 komentarai
As