„Praėjusiais metais sugebėjome padidinti veiklos efektyvumą, o mūsų klientams pavyko daugiau produkcijos parduoti rinkose. 2017-ieji buvo nuosaikaus investavimo tarpsnis, kuris žymi perėjimą  iš vieno finansiškai imlaus investicinio etapo į planuojamą kitą svarbų plėtros etapą. Už 2 mln. eurų įsigijome  technikos ir technologinės įrangos, atnaujinome elektros ūkį, modernizavome vartų kontrolės sistemas jas sujungiant su krovinių svėrimo procesu. Pakilęs laivų krovos našumas dirbant naujais kranais sudarė galimybes 2017 metais užtikrinti greitą gamybinį tempą“, - teigia KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Pasak vadovo, šiemet didinti apyvartą bus sudėtingiau dėl apribojimų teritorijoje vykstant 10-11 krantinių rekonstrukcijos darbams. Čia investicijoms numatoma skirti per 4 mln. eurų: bus atnaujinta elektros pastotė, inžinerinės komunikacijos, įsigyjama naujos technikos ir įrangos.

„Pagrindinė  investicijų kryptis 2018 metais – Smeltės pusiasalis. Pirmajam pertvarkos žingsniui šiemet numatome 6,5 mln. eurų. Tolesnė privačių investicijų eiga priklausys nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos galimybių  rekonstruoti visiškai nusidėvėjusias krantines ir pagilinti akvatoriją, taip pat nuo Lietuvos geležinkelių bendrovės investicijų į geležinkelių tinklą, kad teritorija būtų pritaikyta naujiems krovos poreikiams ir prie šių krantinių būtų galima priimti didelius laivus“, - sakė A. Pauža.

KLASCO yra didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija, kuri vykdo veiklą penkiuose specializuotuose terminaluose (biriųjų ir skystųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių ir ro-ro) ir teikia uosto vilkikų paslaugas. Bendrovėje dirba 730 žmonių. Už stabilius ekonominius rezultatus KLASCO pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimą  „Sėkmingai dirbanti įmonė 2017“.

Garantijos žmonėms nemažės

Kiekvieną mėnesį kompanija krauna per 1,05–1,1 mln. tonų krovinių. Krova yra keliais procentais didesnė nei pernai. Tačiau KLASCO masteliais 5-6 proc. reiškia šimtus tūkstančių tonų ir keliasdešimt laivų. Metus KLASCO tikisi užbaigti vienais geresnių rezultatų kompanijos istorijoje.

„Galiu pasidžiaugti, kad kolektyvas dirba profesionaliai. Geru žodžiu noriu paminėti kompanijos specialistus. Džiaugiuosi vadovybės komanda. Visi susitelkėme, vieni kitus puikiai suprantame. Įvykdysime mums iškeltas aukštas koncerno „Achemos grupė“ vadovybės užduotis“, - dėstė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Audrius Pauža.

Anot jo, KLASCO vykdo visus įsipareigojimus darbuotojams pagal kolektyvines sutartis. Kitais metais bus deramasi dėl naujos kolektyvinės sutarties.

„Ieškosime galimybių, kad darbo, poilsio ir socialinės garantijos žmonėms nesumažėtų“, - teigė A.Pauža.

Šiemet 2,5 proc buvo padidintas KLASCO darbininkų atlyginimas, tą planuojama daryti ir ateityje.

Mažina uosto poveikį

KLASCO stengiasi palaikyti gerus ryšius ir su šalia kompanijos esančiomis miesto teritorijomis. Taip jau susiklostė, kad miesto gyvenamieji kvartalai yra per arti uosto, todėl gyventojai jautriai reaguoja į uosto veiklą.

Bet kuris krovinys turi savo kvapą, krova kelia triukšmą. Svarbu yra kaip tai sumažinti. Ties Švyturio gatve tarp KLASCO ir miesto yra įrengta apsauginė 12 m aukščio sienelė.

Naudodama naujas technologijas KLASCO ir kitais būdais stengiasi mažinti uosto poveikį miestui.

Naujos technologijos ne tik mažina triukšmą, bet ir trumpiną laivo krovos laiką

„Įsigijome naują krovos techniką – galingus ir modernesnius uosto kranus, kurie taupo elektros energiją. Jie dirba tyliau, į laivo dugną tiksliai gali nuleisti krovinį. Dėl to triukšmas mažėja. Dėl naujos technikos 2–3 kartus padidėjo krovos greičiai. Naujos technologijos ne tik mažina triukšmą, bet ir trumpiną laivo krovos laiką“, - dėstė A.Pauža.

KLASCO teritorijoje reikšmingai sumažintas naktinis triukšmas. Kompanijos vadovo nurodymu, triukšmingesni krovos darbai nebevykdomi nuo 22 iki 7 valandos.

Neliko dulkėtų krovinių

Neseniai KLASCO vadovybės atstovai buvo susitikę su „Vitės“ kvartalo gyventojais ir aptarta daugybė kaimynystės reikalų.

„Man buvo džiugu girdėti, kad kai kurie žmonės pastebėjo, jog KLASCO stengiasi mažinti triukšmingumą, dėkojo, kad uosto įtaka kvartale vis mažiau jaučiasi“, - pastebėjo A.Pauža.

Viena iš priežasčių yra tai, kad KLASCO atsisakė krauti dulkes galinčius sukelti krovinius. Prieš kurį laiką uoste buvo kraunamas geležies rudos koncentratas. Dėl jo krovos dalis žmonių skundėsi.

„To krovinio buvo tik nedidelė likutinė partija. Pabandėme jį krauti ir pamatėme, kad jis mūsų sąlygomis yra pernelyg sudėtingas. To krovinio atsisakėme. Prie birių krovinių krantinių dabar krauname tokius krovinius nuo kurių nekyla dulkės“, - tikino A.Pauža.

Kita šiaurinėje uosto dalyje vykdoma KLASCO krova yra daugiausia uždaro tipo. Dėl to nekyla nei triukšmas, nei dulkėtumas.

KLASCO stengiasi gyventojams ir Klaipėdos miestui kompensuoti kilusius nepatogumus. Ji yra pervedusi Klaipėdos miesto savivaldybei apie 300 tūkst. eurų miesto teritorijoms ir 30 tūkst. eurų želdiniams tvarkyti. KLASCO norėtų, kad iš tų pervestų lėšų didelė dalis būtų skirta Vitės kvartalo želdiniams tvarkyti.

Visai realu būtų tarp uosto ir Vitės kvartalo iš medžių suformuoti žaliąją zoną, kuri mažintų uosto įtaką.

„KLASCO nėra kokia nors išskirtinė. Manau, kad visos uosto kompanijos prisidėtų prie miesto želdinių atstatymo, tik jos norėtų žinoti, kad pinigai bus tiksliai nukreipti į kaimynystės teritorijas tarp uosto ir miesto“, - svarstė A.Pauža, pridūręs, jog jam džiugu, kai uosto pinigais Klaipėdos mieste sodinami ne tik medžiai, bet ir tvarkomi sporto aikštynai.

Per spartakiados uždarymo vakarą po metų pertraukos vėl buvo patenkintas Vakarų laivų gamyklos komandos kapitonas Aldas Karinauskas. Ilgai ir sunkiai nugalėtojo titulo link artėję laivų statytojai pirmą kartą triumfavo 2015-aisiais. Praėjusiais metais iš jų čempionų vardą atėmė daugkartiniai nugalėtojai – KLASCO sportininkai. O šįmet vėl didžiausia taurė puikavosi kapitono ir kitų komandos narių rankose.

„Praėjusiais metais, kai pirmąją vietą užleidome mūsų nuolatiniams varžovams – KLASCO atstovams, jų vadovas A.Pauža palinkėjo susigrąžinti čempionų vardą. Tą mes ir padarėme “, – šmaikštavo laivų statytojų komandos siela.

Kiek susikrimtęs KLASCO komandos kapitonas Remigijus Cirtautas, žadėjo, kad šioje aukštumoje VLG ilgai neišsilaikys.

„Net penkerius metus iš eilės mes buvome viršūnėje. Po to žaidynėse atsirado daugiau pajėgių komandų, kurios lengvai nedalijo taškų, – sakė R.Cirtautas. – Tai, kad smuktelėjome į antrąją vietą – nėra tragedija. Kitose žaidynėse vėl turėsime tikslą – siekti pirmosios vietos.“

16-ąją uosto įmonių darbuotojų spartakiadą laimėjusi VLG vos tašku aplenkė artimiausius persekiotojus – KLASCO ekipos narius.

Tarp šių dviejų įmonių ir vyko pagrindinė kova dėl didžiosios taurės. Į šią trijulę dar bandė įsisprausti trečioje vietoje likę Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KJKK) „Bega“ sportininkai, tačiau jiems pakilti aukščiau neleido prastesni rezultatai tinklinio ir stalo teniso varžybose.

Ketvirtą ir penktą vietas užėmusios komandos – „Klaipėdos Smeltė“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) – susitaikė su tuo, kad nepavyks įsiropšti į prizininkų trijulę.

„Vienos komandos siekia žūtbūt laimėti, o kai kurios – neturi tikslų, džiaugiasi galėdamos pasivaržyti, užmiršti darbo dienos rūpesčius“, – teigė žaidynių organizatorė Birutė Gapšienė.

„Audros“ sporto klubo vadovė su jūra susijusių įmonių darbuotojus pakviesti į sporto sales sumanė 2001-aisiais. Pirmaisiais metais varžėsi vien Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) sporto mėgėjai.

Vėliau KLASCO žaidynėse panoro rungtyniauti LISCO („Lisco Baltic Service“), KVJUD, VLG, bendrovių „Klaipėdos nafta“, „Klaipėdos Smeltės“ darbuotojai. Todėl keitėsi varžybų pavadinimas – Pakrantės darbuotojų, o pastaraisiais metais – Uosto įmonių darbuotojų spartakiada.

Dalyvauti 2016-2017 m. varžybose paraiškas pateikė devynios ekipos. Į žaidynių dalyvių būrį įsiliejo bendrovės „Litana ir Ko“ sportininkai. Debiutantai senbuviams parodė nagučius – užėmė šeštą komandinę vietą.

Komandų laukė įprastos septynios sporto šakos – tinklinis, smiginis, stalo tenisas, boulingas, lengvoji atletika, krepšinis ir salės futbolas. Kad paįvairintų žaidynes, ekipų vadovai nusprendė surengti įskaitines pokerio varžybas. Dar vyko biliardo ir teniso susitikimai, tačiau jų rezultatai neturėjo įtakos kolektyvų vietoms.

Intriga, kas laimės didžiąją taurę, tvyrojo iki paskutiniosios rungties – salės futbolo baigiamųjų rungtynių. Tik pasibaigus futbolo varžyboms, kuriose VLG sportininkai 8:4 palaužė KLASCO penketuką, tapo aišku, kad šiais metais žaidynėse triumfavo laivų statytojai.

„Labai svarbu, kad žmonių norą ir entuziazmą sportuoti palaiko įmonių vadovai, kurie supranta, kad darbuotojai yra pagrindinis jų turtas, o investicija į sveikatą ir geras emocijas visada atsiperka. Pasibaigus žaidynėms prizines vietas užėmusių kolektyvų vadovai savo sportuojantiems darbuotojams žadėjo premijas, kelialapius pailsėti“, – džiaugėsi B.Gapšienė.

Žaidynių švieslentė

Tinklinis

1.VLG; 2.KLASCO; 3.„Klaipėdos Smeltė“; 4.KVJUD; 5.KJKK „Bega“; 6.„Euroauto prekyba“; 7.„Litana ir Ko“; 8.„DFDS Seaways“; 9.„Trąšų terminalas“.

Stalo tenisas

1.VLG; 2.„Litana ir Ko“; 3.KLASCO; 4.KJKK „Bega“; 5.„Trąšų terminalas“; 6.„DFDS Seaways“; 7.KVJUD; 8. „Euroauto prekyba“ 9.„Klaipėdos Smeltė“.

Asmeniškai: 1.S.Gedvilas (KJKK „Bega“); 2.RGuščinas (VLG); 3.A.Reliūga (VLG).

Smiginis

1.KLASCO; 2.VLG; 3.KJKK „Bega“; 4.KVJUD; 5.„Trąšų terminalas“; 6.„Klaipėdos Smeltė“; 7.„Euroauto prekyba“; 8.„DFDS Seaways“; 9. „Litana ir Ko“. Asmeniškai: 1.Arūnas Ceplys (KLASCO); 2.Aidas Petkelis (KLASCO); 3.Linijus Rymolaitis („Trąšų terminalas“).

Boulingas

1.KLASCO; 2.KJKK „Bega“; 3.VLG; 4.„Litana ir Ko“; 5.„Trąšų terminalas“; 6.„Klaipėdos Smeltė“; 7.KVJUD; 8.„Euroauto prekyba“; 9.„DFDS Seaways“.

Asmeniškai: 1.Tadas Takinas (VLG); 2.Dalius Kalvis („Klaipėdos Smeltė“); 3.Andrejus Mariničius (KLASCO).

Lengvoji atletika

1.VLG; 2.KJKK „Bega“; 3.KLASCO; 4.KVJUD; 5.„Klaipėdos Smeltė“; 6.„Litana ir Ko“; 7.„Trąšų terminalas“; 8.„Euroauto prekyba“; 9.„DFDS Seaways“.

Krepšinis

1.KLASCO; 2.KVJUD; 3.VLG; 4.KJKK „Bega“; 5.„Klaipėdos Smeltė“; 6.„Litana ir Ko“; 7.„Trąšų terminalas“; 8.„DFDS Seaways“; 9.„Euroauto prekyba“.

Salės futbolas

1.VLG; 2.KJKK „Bega“; 3.KLASCO; 4.KVJUD; 5.„DFDS Seaways“; 6.„Euroauto prekyba“; 7.„Klaipėdos Smeltė“; 8.„Trąšų terminalas“; 9.„Litana ir Ko“.

Pokeris

1.„DFDS Seaways“; 2.KLASCO; 3.VLG; 4.„Klaipėdos Smeltė“; 5.„Litana ir Ko“; 6.KVJUD; 7.„Trąšų terminalas“; 8.KJKK „Bega“; 9.„Euroauto prekyba“.

Galutinė rikiuotė

Įmonė, taškai

1. VLG 12

2. KLASCO 13

3. KJKK „Bega“   22

4. KVJUD  31

5. „Klaipėdos Smeltė“  36

6. „Litana ir Ko“ 39

7. „Trąšų terminalas“ 44

8. „DFDS Seaways“   45

9. „Euroauto prekyba“ 52

Kranai dirbs tyliau...

Šiuo metu jau atgabenti ir renkami du nauji kranai. Jie gerokai padidins Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krovą šiaurinėje uosto dalyje.

Kol kas kranai renkami KLASCO naudojamoje Malkų įlankos krantinėje. Surinkti jie barža bus perplukdomi į šiaurinę uosto dalį.

„Naujus kranus įsigijome todėl, kad Uosto direkcija šiaurinėje dalyje pagilino prie mūsų krantinių. Dabar galime priimti „Panamax“ laivus su gramzda iki 14 metrų. Į tokius laivus galime krauti iki 80 tūkst. tonų krovinių. Norint gerinti krovą reikalingi naujesni galingesni kranai. Todėl „Achemos grupė“ ir priėmė sprendimą įsigyti naujus kranus“, - tikino KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, pridūręs, kad kranai pakeis kelis dabar dirbančius.

Vienas naujas Vokietijoje pagamintas kranas kainavo apie 5 mln. eurų. Paskaičiuota, kad priklausomai nuo krovinio kiekio kranas atsipirks per 5-7 metus.

Pirmasis kranas turėtų pradėti dirbti dar šiemet nuo spalio pabaigos ar lapkričio pradžios. Tai bus ne tik efektyvesnės krovos kranai, bet ir dirbs jie tyliau.

„Kranų įranga tokia, kuri sudarys sąlygas krovinį nuleisti iki laivo triumų dugno. Taip gerokai sumažės uosto krovos triukšmas, kuris būdavo ir dėl to, kad kroviniai į laivo triumą byrėdavo iš viršaus“, - tikino A.Pauža. Jis akcentavo, kad dėl geresnės kaimynystės su gyventojais šalia uosto dedamos didelės investicijos. Bet vylėsi, kad gyventojai supras, jog gyvendami šalia uosto jie negali nejausti jo įtakos.

KLASCO gerbia šalia uosto gyvenančius žmones. Ji neskleidžia kvapų, dulkių, nes krovos technologijos yra uždaros. Pradėjus naudoti naujus kranus dar ir triukšmas gerokai sumažės.

Didės grūdų kiekiai

Kita KLASCO naujovė – pradėjęs veikti naujų laikinų sandėlių kompleksas. Šiuo metu jau pastatyti du sandėliai, kur grūdai jau kaupiami. Trečiasis komplekso sandėlis bus baigtas rugsėjo viduryje. Komplekso sandėliai priims grūdus atgabentus sunkvežimiais. Nauja automobilių priėmimo stotis per parą galės priimti 450-500 grūdovežių. Iš viso sandėliuose bus galima sukaupti apie 66 tūkst. tonų grūdų. Tai yra vieno normalaus „Panamax“ tipo laivo partija.

„Mes turime puikius grūdų eksporto partnerius ir turime užtikrinti jų poreikius. Todėl ir pasistatėme naujus, palapinėmis vadinamus, grūdų sandėlius. Iš trijų milijonų tonų grūdų, kurie buvo eksportuoti per Klaipėdos uostą, KLASCO 2015 metais teko 1,2 mln. tonų. Šiemet norime tą kiekį padidinti iki 1,5 mln. tonų. Galėtume krauti ir visus tris milijonus lietuviškų grūdų derliaus, bet šioje srityje Klaipėdos uoste yra didžiulė konkurencija. Grūdus čia krauna net penkios uosto kompanijos“,- aiškino A.Pauža.

Koks bus lietuviškų grūdų derlius kol kas neaišku, nes žemdirbių viltis sulaukti gero grūdų derliaus sujaukė lietingi orai. Bent kol kas tikimasi, kad pagal svorį grūdų derlius bus toks pats kaip pernai, tik dėl drėgnų orų nukentės jų kokybė.

Baigus krauti lietuviškus grūdus KLASCO tikisi sulaukti ir Baltarusijoje, Rusijoje, taip pat Kazachstane užaugintų grūdų derliaus.

Pastaraisiais metais KLASCO nuolat didino kraunamus grūdų kiekius.

Dar trūksta grimzlės

Iš viso per 2016 metus KLASCO įvairioms investicijoms skyrė per 20 mln. eurų. Didžiausios investicijos į jau minėtus kranus ir laikinus grūdų sandėlius. Bet kokias investicijas KLASCO įdėdavo tik gerai įvertinusi krovinių srautus, turėdama partnerius ir paskaičiavusi, kad investicijos atsipirks per keletą metų.

2017 metais planuojamos apie 10 mln. eurų investicijos.

2016 metais per 7 mėnesius KLASCO krovė 6,6 mln. tonų krovinių. Per 12 mėnesių tikimasi išsilaikyti praėjusių metų 12 mln. tonų krovos lygyje. Šie metai KLASCO nėra kokie nors išskirtiniai. Nesikeitė krovinių nomenklatūra, nebuvo tokių krovinių, kurių kritimai būtų ženklūs.

Išskirtinai gerose pozicijose šiemet buvo jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Nors iš KLASCO priklausančios Tarptautinės jūrų perkėlos linija į Karlshamną buvo perkeltą į Centrinį Klaipėdos terminalą, Jūrų perkėla, anot A.Paužos nuostolingai nedirbo.

2017 metais į Centrinį Klaipėdos terminalą planuojama perkelti ir dar dvi likusias linijas.

Ką tuomet veiks Tarptautinė jūrų perkėla? A.Pauža tolimesnių planų kol kas neatskleidė. Tikino, kad vyksta derybos dėl naujų krovinių arba netgi partnerių pritraukimo į tą teritoriją.

KLASCO ketina pakoreguoti savo veiklą ir centriniame terminale prie Žiemos uosto. Apsispręsta, kad bus užpilta nedidelė apie 40 metrų ilgio žiemos uosto dalis. Nuo dabartinių 500 metrų liks apie 450 metrų žiemos uosto vandens dalis.

„Šiandien žiemos įlankoje yra zona, kuri nereikalinga laivybai. Užpylus ją padidėtų KLASCO krovinių sandėliavimo plotas. Neturime planų užpilti visą žiemos uosto vandens dalį. Ji mums naudinga, nes vidiniame žiemos uoste galime krauti mažesnius laivus, kurie naudojami gabenti krovinius trumpesniais maršrutais į kitus Vakarų Europos uostus. Tai yra šaldyti produktai, birūs kroviniai, metalai, skalda“, - aiškino A.Pauža.

Jis teigiamai vertino pastarųjų metų Uosto direkcijos investicijas dėl KLASCO. Sutvarkytos 7-9 krantinės, 144 krantinė, atvesti kai kurie geležinkeliai, atliktas papildomas gilinimas Šiaurinėje uosto dalyje leidžiantis priimti laivus su grimzle iki 14 metrų.

„Mums dar trūksta 20 centimetrų grimzlės. Tuomet galėtume pilnai pakrauti bet kurios tipo „Panamax“ laivus. Tikiuosi, kad tuos papildomus 20 centimetrų gal pavyks surasti ir be gilinimo – tik sumažinus laivų klirensą – atstumą tarp laivo apačios ir vandens telkinio dugno - nuo 1,2 iki 1 metro. Mes, uostininkai, manome, kad vieno metro klirensas būtų saugus, nes toks jis yra daugelyje Vakarų Europos uostų. Kai kuriuose uostuose klirensas yra dar netgi mažesnis – iki pusės metro“, - svarstė A.Pauža.

Į Braziliją Klaipėdos irklavimo centro atstovas išvyks rugsėjo 1-ąją, kai bus atvėsusios emocijos dėl Lietuvos atstovų rezultatų svarbiausiame pasaulio sporto renginyje. Specialiai A.Navickui pagaminta valtis jau yra anapus vandenyno ir laukia sportininko, Rio parolimpinėse žaidynėse, vyksiančiose rugsėjo 9–11 d.

A.Navickas į parolimpiadą pateko gavęs vardinį kvietimą. Į irklavimą grįžęs po ilgokos pertraukos, kai atsigavo po nelaimės, rimtai treniruojasi trečius metus. Šiemet ruošdamasis Rio startams 26-erių  klaipėdietis labai intensyviai treniravosi – po du kartus per dieną. Danės upėje jis varžosi pats su savimi, o tai yra sunkiau nei turint lygiaverčių partnerių, nes Lietuvoje neįgalus irkluotojas jis vienas.

Parolimpiados debiutantas žino visus savo konkurentus ir jų galimybes, todėl realiai vertina savo jėgas ir apie medalį šįkart nesvajoja. Tačiau galimybę varžytis su stipriausiaisiais A.Navickas suvokia kaip sportinės karjeros pakopą rengiantis Tokijo parolimpiadai. Vaikinas sau brėžia ilgą sportinės karjeros trajektoriją, nes treniruočių centre Italijoje ir čempionatuose sutiko daug neįgalių irkluotojų, sportuojančių dešimtmečius.

Klaipėdos uosto kompanijos pinigais paremia įvairius miesto bendruomenių poreikius, tačiau pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria arčiausiai uosto gyvenantiems klaipėdiečiams, taip kompensuodamos aplinkos nepatogumus. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža Irklavimo centro vadovo kalbą apie A.Navicko kelionę į parolimpiadą suprato iš pusės žodžio.

„Gerai žinau, kokia reikšminga aplinkinių moralinė pagalba nutikus nelaimei, grąžinanti pasitikėjimą savo jėgomis. Augustas – KLASCO kaimynas, paremdami jo kelionę į Rio de Žaneirą mes patys gauname dovaną – dozę optimizmo, kurio darbų rutinoje dažnai pritrūksta. Nepuoselėjame minčių apie aukštą vietą, nors medalių taip pat linkime iš širdies. Šis jaunas klaipėdietis yra pavyzdys kitiems fizinę negalią turintiems žmonėms, kaip nepalūžti, atsitiesti ir susigrąžinti gyvenimo vertę, todėl jo pasirodymą Rio žaidynėse mes prilyginame didžiulei sėkmei“, – teigė A.Pauža.

Išlaikomas veiklos stabilumas

2016 metų I ketvirtį KLASCO perkrovė 2,99 mln. tonų krovinių. Tai 8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo 2,78 mln. tonų.

Bet kaip visame Klaipėdos uoste taip ir KLASCO į galutinius metinius rezultatus dar žvelgiama atsargiai.

„Atsižvelgiant į galimus rinkos svyravimus, 2016 metais planuojame nuosaikius krovos prieaugius ir panašius rezultatus, kokie buvo ankstesniais metais“, - patikslino KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Priminsime, kad 2015 metais KLASCO krovė 12,2 mln. tonų krovinių. Ji gavo 44,8 mln. eurų pajamų, uždirbo 5,7 mln. eurų pelno (prieš mokesčius). Akcininkų susirinkime buvo patvirtinta išmokėti 3,5 mln. eurų dividendų – po 23,8 euro vienai akcijai atskaičius mokesčius. „Achemos grupė“ valdo 93,5 proc. KLASCO akcijų, likusią dalį – smulkieji akcininkai.

„Praėjusieji metai buvo sudėtingi dėl menko tranzitinių krovinių srauto ir didžiulės konkurencijos tiek regione, tiek Klaipėdos uosto viduje. KLASCO - universali kompanija, mums pavyko krovą stabilizuoti, o sklandžiai vykę gamybiniai procesai padėjo išlaikyti pajamų lygį“, - aiškino A.Pauža.

Priminsime, kad 2014 metais KLASCO buvo perkrovusi taip pat 12,2 mln. tonų. Jos pajamos sudarė 44,4 mln. eurų, pelnas -7,4 mln. eurų.

Strateginiai klausimai

Gaudama stabilias pajamas, pelnus, KLASCO nemažai lėšų kasmet skiria investicijoms.

Svarbiausia 2015-ųjų investicija – už daugiau kaip 7 mln. eurų įsigytas trečiasis jūrinis vilkikas „KLASCO 3“. Turėdama tris modernius vilkikus ji jau gali tinkamai konkuruoti Klaipėdos uosto laivų buksyravimo paslaugų rinkoje.

2016 metais investicijoms patvirtinta daugiau kaip 20 mln. eurų. Bus tęsiama šiaurinės dalies krovos ir naujų technologinių galimybių plėtra - Vitės kvartalo pritaikymo uosto veiklai projektas.

Analizuojamas tolesnis teritorijos vystymas pietinėje dalyje, rengiami planai naujam etapui.

„Turime viziją, rengiama studija, kam tikslingiausia pritaikyti plotus pietinėje dalyje, kad efektas būtų 20–30 metų. Atsižvelgiame ir į numatomą Klaipėdos uosto teritorinę plėtrą už jūrų perkėlos, būsimą pietinį aplinkkelį ir logistikos centrus prie „Draugystės“ geležinkelio stoties. Vyksta susitikimai su potencialiais partneriais ir klientais“, - tikino A.Pauža.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu rengiant Uosto bendrąjį planą dėliojami ir svarbūs viso uosto vystymo prioritetai. KLASCO aktyviai įsilieja į šį procesą ir neliks nuošalyje.

Vertingas KLASCO kolektyvas

KLASCO yra didžiausia Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanija. Joje dirba per 700 žmonių. Veiklą vykdo penkiuose specializuotuose terminaluose - biriųjų ir skystųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių ir ro-ro, teikia uosto vilkikų paslaugas.

KLASCO – socialiai atsakinga įmonė darbuotojams ir miesto bendruomenei. Ji remia jūrinės kultūros veiklas, bendruomenes, visuomenines organizacijas. Pernai tam skyrė per 360 tūkst. eurų.

„Mūsų misija – palaikyti jūrinės kultūros tradicijas, nes gerų atgarsių pasaulyje sukeliantis Klaipėdos uosto darbas – tai ne tik verslas, bet ir miesto raidos ašis“, - svarstė A.Pauža.

Kompanija daug investuoja ir į personalo mokymus, skiriame daug dėmesio darbuotojų socialinėms garantijoms.

„Jaučiame rūpinimosi žmonėmis grąžą. Toks įspūdis, kad kuo sudėtingesnė situacija ir kuo aršiau veržia konkurencija, tuo stipriau kolektyvas susitelkia“, - džiaugėsi KLASCO darbuotojais A.Pauža, sakydamas, kad kompanijos darbuotojai yra labai patyrę, ypač gamybos organizatoriai ir dokininkai-mechanizatoriai.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), kaip ir visam Klaipėdos uostui, 2015-ieji sėkmingi metai. Lietuvos pramonininkų konfederacija KLASCO pripažino 2015 metų „Sėkmingai dirbančia įmone“, o jos vadovui Audriui Paužai įteikta Petro Vileišio nominacija - medalis ir skulptūrėlė.

Dėmesys žmonėms

KLASCO mieste garsėja kaip viena draugiškiausią savo darbuotojams verslo įmonių. Ypač prieš metų pabaigos šventes, kai darbuotojai gauna daug dovanų šventiniams stalui.

Kompanija jau keletą metų nuolat moka ir papildomą atlyginimą. KLASCO generalinis direktorius A.Pauža patvirtino, kad bendrovės valdybos sprendimu papildomas atlyginimas bus mokamas ir šiemet.

KLASCO darbuotojai kasmet gauna socialių paslaugų paketą – papildomą sveikatos draudimą, kai per metus tam tikrą sumą pinigų kompanija skiriasi žmonių gydymuisi.

„Žmogus mūsų bendrovėje yra gerbiamas ir tuo galime didžiuotis“, - akcentavo A.Pauža.

KLASCO darbuotojai skatinami mokytis. Jie gali naudotis poilsio baze Plateliuose, papildomos išmokos darbuotojams teikiamos jubiliejų progomis. Kasmet KLASCO rengia veteranų pagerbimo šventes.

„KLASCO darbuotojų kadrų tekamumas yra beveik nulinis. Tai ir gerai ir kartu neramina. Norėtųsi, kad į bendrovę ateitų daugiau jaunų žmonių, kurie perimtų patirtį iš čia dirbančių, nes kompanijoje turi vykti nuolatinis atsinaujinimo procesas“, - pastebėjo A.Pauža.

KLASCO indėlis - didžiausias

„Man džiugu, kad pasitvirtino 2015 metams iškeltos prognozės. Planavome daugiau kaip 12 mln. tonų krovą. Realiai ji sieks apie 12,3 mln. tonų. Metai buvo sudėtingi, teko priimti ir sunkių sprendimų. Neigiamai atsiliepė dideli biržų svyravimai dėl kai kurių krovinių. Krovai įtakos turėjo ir Rusijos bei Ukrainos konfliktas“, - dėstė A.Pauža.

Jis akcentavo ir „DFDS Seaways“ keltų linijos su Švedija perkėlimą iš Jūrų perkėlos terminalo į Centrinio Klaipėdos terminalo bendrovę. Bet ir šią liniją kaip operatorius aptarnavo KLASCO.

Nors buvo nuogąstavimų, kad jūrų keltais gabenamų krovinių gerokai sumažės, to neįvyko. Tik šiek tiek pakito linijų apkrovimai. Atsirado daugiau krovinių skandinavijos (Klaipėda- Karlshamnas) linijoje, mažėjo Vokietijos linijoje. Bendrai skaičiuojant ro ro krovinių netgi padaugėjo.

A.Pauža akcentavo ir gerą šių metų grūdų krovą, kuri sieks apie 1,5 mln. tonų. „Turime gerus partnerius „Linas Agro“. Todėl tikimės grūdų krovos apimtis 2016 metais netgi didinti kokį 10-15 procentų“, - pastebėjo A. Pauža.

2015 metais išsiskyrė tai, kad KLASCO krovai pradėjo naudoti Smeltės pusiasalyje pastatytą 144 krantinę. Čia krauti nauji kroviniai - fosforitai, metalo laužas, vamzdžiai.

„Komercijos tarnyboms buvau davęs nurodymą surasti naujus krovinius, o ne nukreipti ką nors iš šiaurinės uosto dalies“, - akcentavo A.Pauža.

2016 metais KLASCO planuoja išlaikyti ne mažesnė krovą nei šiemet. „Galbūt pavyks pritraukti ir vieną kitą naują krovinį dėl kurių dirba komersantai“, - pastebėjo A.Pauža.

KLASCO indėlis Klaipėdos uoste yra didelis. Ji krauna apie trečdalį visų uosto krovinių. Dėl

KLASCO veiklos kitos kompanijos per metus gauna apie 250 mln. eurų pajamų. Pati KLASCO per metus nuo savo veiklos į valstybės biudžetą sumoka apie 36-37 mln. eurų.

Neliks „mirtino frachto“

2016 metai Klaipėdos uostui bus išskirtiniai ir tuo, kad jau pasiektas gylis, kuris pilnai leis pakrauti visus „Panamax“ klasės laivus.

„Esu dėkingas Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai, Uosto direkcijai, kad supranta Klaipėdos uosto gylio aktualumą. Anksčiau tam, kad galėtume pilnai pakrauti laivus trūko 50-60 centimetrų gylio. Tai buvo taip vadinamas „mirtinas frachtas“, kai krovinio savininkai už laivą mokėdavo, bet jo galimybių pilnai negalėjo panaudoti. Tai buvo didžiausias Klaipėdos uosto trūkumas“, - problemą įvardino A.Pauža.

Dabar jau Klaipėdos uosto šiaurinė dalis papildomai išgilinta ir galės krauti laivus iki 14 metrų gramzdos. O tai reiškia pilnai pakrauti „Panamax“ klasės laivus.

„Noriu akcentuoti, kad uoste yra priimtas labai teisingas sprendimas gilinti jį iki 17 metrų pagal didžiausią Belto sąsiaurio gylį. Galėsime priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus iki 15,5 metrų gramzdos. Dėl to gylio KLASCO šiaurinės dalies krantinių perstatyti nereikės, tik papildomai iškasti gruntą prie jų“, - apie tolimesnes perspektyvas užsiminė A.Pauža.

Jo teigimu, tai pavyktų išlaikyti ne tik esamus krovinius, bet ir pritraukti naujų.

Laukia didelis iššūkis

A.Pauža kaip itin vykusią 2015 metų investiciją išskyrė vilkiką „KLASCO 3“.

„Mūsų vilkikas puikiai dirba ir yra toks vienintelis Klaipėdoje. Jis turi ledo klasę, galingą buksyravimo gervę, efektingą 1400 tonų vandens per valandą paduodančią gesinimo įrangą, atlieka laivų eskortavimo, ko nedaro kiti vilkikai, funkciją, puikai dirba audros metu“, - pristatė A.Pauža.

Jo teigimu, laivo įgula džiaugiasi šiuo olandų kompanijos Rumunijoje pastatytu aukštos kokybės vilkiku, kuris tapo „KLASCO Towage“ laivyno flagmanu.

Apie 2016 metų investicijas kol kas kalbama atsargiai, nors akcentuota, kad tiek KLASCO savininkai, tiek valdyba turi vystymo planus.

Dideliu iššūkiu laikomas Smeltės pusiasalio pertvarkymas. Kaip tik 2016 metais bus priimti sprendimai, kaip toliau vystyti Smeltės pusiasalį.

„Turiu pasiūlymus iš kelių valstybių tolesnei veiklai Smeltės pusiasalyje vykdyti. Analizuojame įvairius siūlymus. Tik reikia suprasti, kad Smeltės pusiasalio pertvarkymas ir apkrovimas neįvyks per metus. Reikės rekonstruoti ir krantines, ir geležinkelius, ir krovos aikšteles“, - pastebėjo KLASCO vadovas.

Rūpestis dėl garsų

Baigiantis metams Klaipėdos mieste kilo papildomų nuogąstavimo dėl iš uosto sklindančių didesnių garsų.

„Mes suprantame gyventojus ir darysime viską, kad didesni garsai iš uosto liautųsi. Jau įsigijome tyliau dirbančius įvairius krovos griebtuvus, dalį gausime kitų metų vasarį. Taip pat stengsimės mažinti triukšmingesnės krovos darbus naktį“, - akcentavo A.Pauža. KLASCO lėšomis buvo pastatyta ir Švyturio gatvę nuo uosto sauganti 12 metrų aukščio sienutė.

Jis priminė, kad tarp KLASCO ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2012 metais buvo pasirašyta partnerystės sutartis. Pagal ją KLASCO per 3 metus skyrė 900 tūkst. litų infrastruktūrai tvarkyti ir 150 tūkst. litų Švyturio gatvei apželdinti. Šie pinigai buvo pervedami kasmet. Šiemet gruodį dar buvo likusi 100 tūkst. eurų suma, kurią KLASCO perves gavusi sąskaitą iš savivaldybės.

KLASCO tikisi, kad savivaldybė tuos pinigus panaudos pagal paskirtį, bet kontroliuoti tų lėšų panaudojimą savivaldybėje ji neturinti jokių svertų.

Klaipėdos uostas drąsiai sako: šie metai bus rekordiniai. Taip planuoti leidžia rugsėjis, kurį uostas vadina auksiniu – pasiekta didžiausia krova per visą istoriją.

Įvairių krovinių rugsėjį Klaipėdos uoste perkrauta 11 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Bendras 9 mėnesių rezultatas – pusantro milijono tonų didesnis nei rekordiniais 2011-aisiais. Iš viso – beveik 29 mln. tonų. Labiausiai – iki 40 proc. – augo naftos produktų perkrovimas.

„Augimas yra daugiausiai dėl Baltarusijos krovinių – naftos produktai pas mus grįžo. Tiesa, „Orlean Lietuva“ taip pat padidino šiais metais savo apyvartą, tai davė impulsą mūsų naftos krovos produktų kompanijoms krauti daugiau. Grįžtame maždaug į 2008–20019 metų lygį“, – pasakojo Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus.

Daugiau darbo uostui davė ir savo trąšas eksportuojanti Baltarusijos kalio gamykla. Prieš keletą metų trąšų krauta iki 8 mln. tonų, dabar pajėgumus planuojama didinti iki 12,5 mln. tonų.

Uosto kompanijas džiugina ir itin geras lietuviškų  grūdų derlius. Vidutiniškai kasmet ūkininkai užaugindavo per tris milijonus tonų, šiemet – maždaug dvigubai daugiau ir beveik visi grūdai, manoma, iškeliaus per Klaipėdos uostą.

„Krova bus didelė, bet su grūdų realizacija yra sudėtinga. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad vien per rugpjūčio mėnesį „Klasco“ perkrovė 250 tūkst. tonų krovinių ir šitas srautas, matome, keletą mėnesių nemažės“, – sakė „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža.

Uosto vadovo teigimu, viena iš itin gerus metus lėmusių priežasčių – investicijos į infrastruktūrą.        

Klaipėdos uostas esą jau tapo pagrindinis Baltijos regione. Dar didesnės perspektyvos turėtų atsiverti į uostą atėjus Kinijos valstybės valdomai transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų kompanijai. Jos atstovai praėjusią savaitę domėjosi galimybe investuoti į krovos bendrovę „Klaipėdos smeltė“.

Jei tempai nesulėtės, šiemet tikimasi pasiekti 38 mln. tonų metinę krovą. Tai būtų beveik dviem milijonais tonų daugiau nei paskutinis rekordas.

Šalia Malkų įlankos oficialiai pradėjo veikti 144 krantinė, kurioje Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) kraus naują krovinį – fosforitus.

Iš viso per metus planuojama iškrauti apie 12 laivų – per 200 tūkst. tonų fosforitų. Iš laivų jie bus kraunami tiesiai į vagonus.

144 krantinė uoste buvo rekonstruota 2009-aisiais. Tačiau krova prie jos vyko tik epizodiškai. Nebuvo geležinkelio, todėl sunku buvo sukaupti didesnius krovinių

kiekius.

„Dabar, kai nutiesta geležinkelio atkarpa, KLASCO galės atlikti įvairias gamybines operacijas. Planuojame, kad laivas su fosforitais prie krantinių bus apie gegužės 15

–17 dieną“,  – aiškino KLASCO vadovas Audrius Pauža.

Malkų įlankoje tarp Jūrų perkėlos ir Klaipėdos konteinerių terminalo pastatyta 469 metrų ilgio krantinė, kurios gylis – 11 metrų. Į ją nutiesta 931 m geležinkelio kelių, kurių vertė 1,24 mln. eurų.

„Pripažinus tinkamu naudoti geležinkelį, nebelieka kliūčių šioje krantinėje visu pajėgumu vykdyti veiklą. Mums, kaip valstybės valdomai įmonei, svarbu, kad krantinė pulsuotų gyvybe ir duotų grąžą valstybei, verslininkams“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Po sėkmingų bandymų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Klasco“ atidarytas naujas birių trąšų terminalas. Bendrovės generalinis direktorius teigia, kad nuo šiol, kai vienu metu skirtingas trąšas bus galima krauti į du laivus, padidės ne tik įmonės, bet ir uosto konkurencingumas.

„Klasco“ teritorijoje jau veikė skystų ir birių trąšų bei grūdų terminalai. Per pastaruosius dvejus metus įrengtą trečią trąšų krovos kompleksą sudaro šimto tūkstančių tonų talpos sandėlis. Investuota daugiau kaip 70 mln. litų.

„Šio terminalo pajėgumai yra 2 mln. tonų krovinių, bet jis sudaro unikalią galimybę, matome už mūsų nugaros stovi kraunamas „Post Panamax“ laivas. Jis – 60 tūkst. tonų laivas – yra kraunamas dviem kranais, kas mums leidžia sutrumpinti šio laivo pakrovimą dvigubai“, – sako „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža.

Krovos laiką trumpina ir tai, kad dabar vienu metu skirtingos trąšos gali būti kraunamos į du laivus. Kad jie galėtų švartuotis prie „Klasco“ krantinių, jas teko išgilinti.

„Tikimės, kad rudenį bus dar didesni gyliai, leidžiantys priimti laivus su 13,5 metro. Ką reiškia tie 20 ar 30 centimetrų? Tai reiškia visą papildomą geležinkelio sąstatą į laivą. Tai yra didelis ekonominis patrauklumas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Statyti antrąjį birių trąšų sandėlį ryžtasi bendrovės klientams prakalbus apie ketinimus plėsti rinkai tiekiamos produkcijos įvairovę. Pagrindiniai klientai – Baltarusijos kalio bei azoto trąšų eksportuotojai. Baltarusiškos trąšos sudaro apie trečdalį visų krovinių vykstančių per „Klasco“ ir Klaipėdos uostą.

Dėl Baltarusiškų trąšų – arši konkurencija su kaimyninės Latvijos uostais. Tačiau Naujasis terminalas, užtikrinantis krovos kokybę ir spartą ,tikimasi, padės Klaipėdos uostui išsilaikyti šioje kovoje. Birių trąšų krova uoste per pirmąjį šių metų pusmetį augo 30 procentų.