KELIONĖS MOTOCIKLU INDIJOJE YPATUMAI: PRILYGINA DARBUI KASTUVU

Karolio Mieliausko kelionės žagtelėti priverčia ne vieną – motociklu pervažiuotas užšalęs Baikalo ežeras, nukeliauta į šalčiausią apgyvendintą vietą žemėje, per 40 dienų aplėkta aplink pasaulį. Prieš keletą dienų K.Mieliauskas grįžo iš dar vienos kelionės – per dešimt dienų įveikti 3 tūkst. km pietinės Indijos keliais.

Chaoso nestinga

Vertinant tik kilometražą, 3 tūkst. km Indijoje, atrodo niekis, palyginti su daugiau kaip 20 tūkst. km, kuriuos K.Mieliauskas susuko važiuodamas aplink pasaulį, ar riedėdamas į Oimiakoną. Tačiau, kaip interviu dienraščiui prisipažino pats motociklininkas, buvo dienų, kai per 12–15 val. Indijoje įveikti 300 km buvo daug sunkesni nei 1 tūkst. km kitomis sąlygomis. "Visi, kurie domisi kelionėmis motociklu ar automobiliu, yra girdėję istorijas apie vairavimą tokiose šalyse kaip Indija. Pagrindinis žodis, kuris nuskamba pasakojimuose, – chaosas. Tad jo ten tikrai nestinga", – pasakoja vyras.

Į kelionę jis leidosi su dar keturiais motociklininkais, tarp kurių buvo ir vietinis motociklininkas, Indijoje gerai žinomas dėl savo netradicinių kelionių motociklu. Pavyzdžiui į Antarktidą... Būtent kelionė dėl pasakojimų apie keliones ir buvo K.Mieliausko žygio tikslas. "Kasdien nelengvai įveikdavome tuos kelis šimtus kilometrų ir dar susitikdavome su vietiniais motociklininkais, kuriems pasakodavau, kaip man sekėsi važiuoti aplink pasaulį per 20 dienų, kaip keliavau į Oimiakoną. Skleidžiau žinią apie savo keliones motociklu ir apie Lietuvą", – pasakojo pašnekovas.

Dar vienas pokytis, su kuriuo reikėjo susigyventi šioje kelionėje, – motociklas. Aplink pasaulį K.Mieliauskas važiavo su KTM, į Oimiakoną su "Yamaha", o į Indiją su visiškai nepažįstamu – "Royal Enfield". Tiksliau, net keliais šio gamintojo modeliais – "Himalayan" ir "Interceptor".

"Pirmiausia reikia paminėti, kad šie motociklai Indijoje yra kultiniai, ir dauguma baikerių klubų narių važinėja su įvairiai perdarytais "Royal Enfield" motociklais, tad mūsų penketukas su šio gamintojo motociklais labai tiko Indijoje", – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Eismo hierarchija

Kai per dieną įveikiama apie kelis šimtus kilometrų nedideliu greičiu, galingo motociklo ir nereikia. Tą K.Mieliauskas pastebėjo ir žvelgdamas į jį supusį motoparką Indijos keliuose. "Motoroleris čia tinka viskam – keturių asmenų šeimai nuvykti iš taško A į tašką B, gabenti krovinius ir panašiai. Keliuose vyrauja negalingi motociklai, kurių varikliai nuo 200 iki 400 kub. cm. Kadangi Indija nėra turtinga šalis, motociklą ar motorolerį įsigyjantis žmogus labai skaičiuoja, kad kuo didesnį kilometrų skaičių galėtų įveikti su vienu litru benzino. Parduotuvių vitrinose aš mačiau ir naujus BMW, kurie dažnam lietuvių motokeliautojui atrodo vieninteliai motociklai, su kuriais galima leistis į kelionę, tačiau keliuose sutikome vos vieną. Jis ir per brangus, ir, ko gero, nelabai parankus daiktas dalyvauti eisme Indijoje", – svarsto K.Mieliauskas. Kartu pateikia ir paaiškinimą. Bengalore, trečiajame pagal dydį Indijoje mieste penkių motociklininkų kompanija pateko į spūstį, kokios K.Mieliauskas teigia nematęs nei Maskvoje, nei Čikagoje nei kitame pasaulio megapolyje. Joje eisme susispaudę buvo visi – sunkvežimiai, autobusai, lengvieji automobiliai, motociklai.

Pagrindinė taisyklė – žiūrėk, į nieką neatsitrenk. Tu esi atsakingas tik už tai, kas vyksta prieš tavo akis, – priekyje.

"Įsivaizduokite situaciją, kai bandai spūstį apvažiuoti kelkraščiu, o kartu su tavimi dar pečius surėmę po du motociklininkus iš abiejų pusių. Vis dėlto Indijos spūstys fenomenalios tuo, kad, pavyzdžiui, Europoje tokia krūva eismo dalyvių tiesiog stovėtų vienoje vietoje, Indijoje viskas, nors ir labai lėtai, tačiau juda", – atkreipė dėmesį motociklininkas.

K.Mieliauskas teigia jau pirmąją dieną supratęs pagrindinę taisyklę – reikia judėti srauto greičiu, antraip kelionė gali baigtis vos už kelių kilometrų.

Pasak jo, eismas čia yra it tekanti upė, o tu joje esi tik šapaliukas, tad turi pasiduoti srovei. Eismo srauto greitis nėra didelis – apie 50–60 km/val. Atrodo mažas, tačiau dėl savo intensyvumo skirtingų greičių, transporto priemonių gabaritų, judėjimų trajektorijų, jis tampa ištisine, keliautojo žodžiais tariant, grūdalyne. Eismo tvarkoje yra ir tam tikra hierarchija – daugiausia teisių čia turi didžiausieji – autobusai ir sunkvežimiai, tuomet automobiliai, o kelkraščiu tenka riedėti motociklininkams, rikšoms ir kartu ieškoti sutarimo su juo žingsniuojančiais pėsčiaisiais.

Prilygina darbui kastuvu

"Jeigu važiuodamas čia bandysi vadovautis vakarietiškomis Kelių eismo taisyklėmis – pražūsi. Nėra čia nei šalutinio, nei pagrindinio kelio, manau, kad niekas nežino ir apie dešinės rankos taisyklę. Pagrindinė taisyklė – žiūrėk, į nieką neatsitrenk. Tu esi atsakingas tik už tai, kas vyksta prieš tavo akis, – priekyje. Tas, kuris važiuoja paskui tave, laikosi tos pačios taisyklės", – pabrėžia K.Mieliauskas.

Vyras pasakoja, kad net ir iš pirmo žvilgsnio atrodantis chaotiškas pypsėjimas gatvėse turi savo reikšmę ir pyptelėjimai skiriasi. "Jeigu išgirsti ilgą "pyyyp", apsižvalgyk ir traukis, nes ilgas klaksono spustelėjimas reiškia, kad "aš tave lenkiu", keli trumpesni "pyp pyp" – aš artėju. Kai įsisąmonini šiuos kelis dalykus, viskas lyg ir sugula į savas vietas ir tampi tos srovės dalimi", – kalba pašnekovas.

Motociklininkas neslepia, kad keli šimtai kilometrų tokiomis sąlygomis pareikalauja daug jėgų. "Dabar juokaudamas sakau, kad 1 000 km kelionėje aplink pasaulį buvo lyg darbas su kompiuteriu, o 300 km Indijoje it darbas su kastuvu, kasant griovį", – šypsodamasis pasakoja vyras.

Be to, čia bent pora kelionės valandų teko vairuoti tamsoje, tai ankstesnėse kelionėse tekdavo daryti mažiau. "Sankabos rankenėlę ir pavarų paminą šioje kelionėje nuspaudžiau daugiau kartų nei per visą savo kelionių su motociklu praktiką gyvenime", – sako K.Mieliauskas. O grįžus po šios kelionės vyro galvoje jau ir naujo iššūkio planai. Nors detalios kelionės geografijos motociklininkas neatskleidė, tačiau paatviravo, kad kryptis – ten, kur šalčiau.