SKANDALINGAS POSŪKIS LENKTYNĖSE: AVARIJA TRASOJE PERSIKĖLĖ Į TEISMĄ

Automobilių sporte avarijos yra tokios pat įprastos kaip lietus ankstyvą pavasarį. Be incidentų nepraeina turbūt nė vienos lenktynės. Tačiau kartais avarijų padarinius tenka spręsti ne tik varžybų organizatoriams, bet ir teismui.

Baigėsi neprasidėjęs

Ilgose lenktynių trasose vienu bolidu neretai dalijasi keli lenktynininkai. Taip vyksta Palangos „Aurum 1 006 km“ lenktynės ir daugelis kitų populiarių automobilių sporto renginių. Juose dalyvių atsakomybę reglamentuoja oficialios sutartys. Tačiau Lietuvos lenktynininkų Dano Azikejevo ir Kajaus Šikšnelio istorija – išskirtinė, o jos padarinius vairuotojai aiškinasi teisme.

Lietuvoje analogų neturinti istorija prasidėjo 2023-iųjų pavasarį, kai D. Azikejevas tapo lenktyninio „Lamborghini Huracan ST EVO“ savininku. Turėdamas tokį kelių galiūną jis tikėjosi rezultatyvaus varžybų sezono. Manto Matukaičio į priekį vedama „Dynami:t Energy Racing“ komanda šiuo automobiliu pasiekė reikšmingų rezultatų 2022-ųjų sezoną. D. Azikejevas, tituluojamas greičiausiu Lietuvos kirgizu ir turintis giminystės ryšių su šia Vidurinės Azijos šalimi, taip pat dėjo didelių vilčių į sportinį sezoną Baltijos šalyse.

Vyrai į komandą pastiprinimui pasikvietė perspektyvų Kajų Šikšnelį. Aštuoniolikmetis jaunuolis jau buvo spėjęs įgyti patirties lenktyniaudamas greitais automobiliais užsienio trasose. Tačiau pirmosiose treniruotėse jam sėdus prie vairo visi sezono planai netikėtai sugriuvo.

Pavyzdys: D. Azikejevas (dešinėje) teigia norįs sukurti precedentą, kuriuo galėtų vadovautis kiti kolegos. / E. Babelio nuotr.

Neįvertino greičio?

Balandžio pabaigoje buvo surengti pirmieji automobilio bandymai Estijoje esančioje „Porsche Ring“ trasoje. Trims vairuotojams buvo paruošta po naujų padangų komplektą, tačiau iš ryto, ramiam apšilimui, buvo nuspręsta visiems apsukti po kelis ratus su naudotomis padangomis. Iš pradžių savo trasos dalį važiavo M. Matukaitis, vėliau – D. Azikejevas.

Buvę kolegos susiginčijo, kas ir kokiu santykiu turėtų atlyginti dešimtis tūkstančių eurų siekiančią žalą.

Galiausiai į trasą išriedėjo K. Šikšnelis. Jaunas ir ambicingas vaikinas, pirmą kartą sėdęs prie „Lamborghini“ vairo, ėmė demonstruoti didelį tempą, tačiau tai truko vos kelis ratus. Greičiausiame trasos posūkyje, lėkdamas 220 km/val greičiu, jis išlydo iš trasos ir rėžėsi į atitvarus. Vairuotojas nenukentėjo, bet prabangus bolidas buvo stipriai apgadintas.

Stipriai pažeistas, bet sutvarkomas – toks buvo mechanikų verdiktas. Problema, kad automobilio savininkas nerado bendros kalbos nei su jaunuoliu, nei su jo tėvu Karoliu Šikšneliu. Buvę kolegos susiginčijo, kas ir kokiu santykiu turėtų atlyginti dešimtis tūkstančių eurų siekiančią žalą.

Klaida: komandos atstovai tikina, kad aštuoniolikmetis K. Šikšnelis (dešinėje) neįvertino savo pasirinkto greičio. / E. Babelio nuotr.

Ginčas dėl nuostolių

Pasak D. Azikejevo, lenktynininkai dar anksčiau buvo sutarę varžyboms pasirašyti sutartį, pagal kurią, jei automobilis dūžta dėl lenktynininko kaltės, žalą atlygina vairuotojas. Jei tai nutinka dėl techninių problemų – atsakomybę prisiima komanda, o jei dėl išorinių veiksnių – pasidalija visi nariai. Tačiau pasirodė, kad žodžiai be parašo nieko verti.

D. Azikejevo teigimu, Karolis Šikšnelis, su kuriuo vyko derybos, tai dingdavo, tai atsirasdavo, vis nepavykdavo pasiekti susitarimo.

„Rankomis sukirsta buvo net kelis kartus, bet susitarimų nebuvo laikomasi. Bandėme prisibelsti iki sąžinės ir sutarti bent dėl 10 tūkst. eurų žalos atlyginimo, nors reali žala viršijo 50 tūkst. eurų. Tačiau net ir ši simbolinė suma nebuvo sumokėta“, – peripetijas pasakojo D. Azikejevas.

Stipriai apdaužytas automobilis visą pavasarį stovėjo GSR kolektyvo garaže, remonto darbai nebuvo atliekami. Galiausiai viskas užsitęsė tiek, kad, net ir užsakius detales, jų nebūtų spėta pristatyti iki „Aurum 1 006 km“ lenktynių pradžios. Tad komandos nariams teko ieškoti išeičių. Palangos lenktynėse M. Matukaitis persėdo į nuomotą „Ginetta“ bolidą, o D. Azikejevas, norėjęs važiuoti tik su „Lamborghini“, liko tarp žiūrovų.

Derybos – bevaisės

2023-iųjų lenktynių sezonas D. Azikejevui nuėjo šuniui ant uodegos. Tarsi to būtų maža, prisidėjo dar ir didžiuliai nuostoliai. Pats Danas abejojo, ką daryti: ar numoti ranka ir tiesiog pasimokyti iš susiklosčiusios situacijos, ar ieškoti teisybės.

„Skaudžiausia, kad buvo ignoruojama, meluojama, perkeliama, o nebandoma susitarti ir išdėlioti mokėjimą pagal galimybes. Bandyta kalbėti tiek su Kajumi, tiek su jo tėvu, rėmėjais, teisininkais, sudėlioti visą procesą taip, kad visiems būtų gerai, bet pastangos buvo bevaisės“, – tikino pašnekovas.

Po visų bandymų susitarti D. Azikejevas pasijuto apgautas ir nusprendė kreiptis į teismą. Teismas ieškinį priėmė. Ieškinys K. Šikšneliui siekia 49 772 eurus. Tai automobiliui padarytos žalos suma ir sąskaita už Estijoje sugadintus trasos atitvarus, už kuriuos įprastai moka juos sugadinęs vairuotojas. Tą dieną trasą treniruotėms buvo rezervavęs D. Azikejevas, tad jis ir sumokėjo už atitvarus.

Kartojasi: panaši istorija pernai nutiko „Audi RS3 TCR“ automobiliu „Aurum 1 006 km“ lenktynėse važiavusiai komandai. / E. Babelio nuotr.

Dalijasi be sutarčių

„Į teismą einu ir dėl to, kad sukurtume precedentą lenktynių pasaulyje. Lietuvoje tai opi problema: treniruočių metu automobiliais dalijamasi ir be sutarčių. Tokiu atveju atsakomybės dėl avarijos klausimas yra savotiškoje pilkoje zonoje. Šiuos nesusipratimus norėčiau panaikinti, kad ateityje aiškiai žinotume, kas iš tiesų būna kaltas dėl įvykio ir kas turėtų atlyginti žalą: ar viskas turi gulti savininkui ant pečių, ar vis tik vairuotojui? O gal per pusę?“ – aiškino D. Azikejevas.

Davėme jam apgadintas dalis, bet sutvarkė taip prastai, kad negalėjome jų naudoti. Turėjome pirkti naujus buferius ir kitas kėbulo detales.

Anot nukentėjusiojo, lenktynėse nemaža dalis komandų būna aiškiai apsibrėžę atsakomybes, nes rizikos faktorius – didelis. Tuo tarpu treniruotėse, bandymuose nėra jokio sportinio principo, dirgiklių, o pavojingumo faktorius gerokai mažesnis. Tad daugelis numoja ranka į sutartis, nes netiki, kad gali atsitikti blogų dalykų. Be to, nedidelėje lietuviškoje automobilių sporto bendruomenėje, kur visi gerai pažįsta vienas kitą, daug kas grindžiama ir pasitikėjimo faktoriumi.

Panašiose situacijose nukentėjusių komandų Lietuvoje yra ne viena, bet niekas dėl tokių nesutarimų nesikreipė į tesimą. D. Azikejevas tikina esąs pasirengęs investuoti į teismus tam, kad būtų sukurtas pavyzdys, iš kurio galėtų pasimokyti tiek jis, tiek kiti automobilių sporto bendruomenės nariai.

Taisyklės: pagal sutartį savininkui teko atlyginti ir „Porsche Ring“ trasai padarytus nuostolius. / E. Babelio nuotr.

Situacija kartojasi

D. Azikejevas – ne vienintelis dėl kitų vairuotojų klaidų nukentėjęs lenktynininkas. Panaši istorija praėjusiais metais nutiko „Audi RS3 TCR“ automobiliu „Aurum 1 006 km“ lenktynėse važiavusiai komandai.

Įvykus vairuotojų pasikeitimo procedūrai, į trasą išvažiavo Leandras Stulpinas. Jis iš karto suko į degalų papildymo zoną. Kol jis ten stovėjo, padangos, stabdžiai ir kiti sportiniai elementai, kurie efektyviai dirba tik pasiekę aukštą temperatūrą, atvėso. Komandos vadovas Tomas Baranauskas perspėjo vairuotoją, kad šis bent du ratus važiuotų ramiau, apšildytų komponentus, o tuomet jau galės spausti akceleratorių. Vairuotojas nepaklausė, iš karto padidino tempą, tačiau prieš posūkį nesugebėjo sustabdyti bolido, nes minėti komponentai nebuvo pasiekę reikiamos temperatūros. Mašina atsitrenkė į atitvarus.

„Toje situacijoje viskas baigėsi gana gerai – automobilį vietoje greit suremontavome ir, praradę vos pusvalandį, vėl išvažiavome į trasą. Gaila, kad dėl to praradome pirmą vietą, bet išsilaikėme ant prizininkų pakylos. Po lenktynių nuslūgus emocijoms apžiūrėjome kovinius randus ir pradėjome skaičiuoti nuostolius. Normalu, kad kiekvienas vairuotojas kažkur brūkštelėja automobilį. Visi dalyviai tvarkingai įsivertino savo žalas ir susimokėjo už sugadintas detales. Išskyrus Leandrą – jis atsisakė mokėti sakydamas, kad gali sutvarkyti dalį detalių. Davėme jam apgadintas dalis, bet sutvarkė taip prastai, kad negalėjome jų naudoti. Turėjome pirkti naujus buferius ir kitas kėbulo detales“, – pasakojo T. Baranauskas.

L. Stulpinas už padarytą žalą su komanda neatsiskaitė iki šiol ir nežada to daryti. T. Baranauskas pripažįsta, kad pasitikėjo žmogumi ir žodiniu sutarimu, tad jokios sutarties nebuvo paruošęs. Jis teigė pamoką išmokęs, bet šio klausimo nepaliksiąs – taip pat ketina kreiptis į teisininkus.