Tyrimą dėl „BaltCap“ buvusio partnerio Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra | kl.lt

TYRIMĄ DĖL „BALTCAP“ BUVUSIO PARTNERIO Š. STEPUKONIO VEIKLOS KONTROLIUOJA EUROPOS PROKURATŪRA

  • 16

Ikiteisminio tyrimo dėl privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo buvusio partnerio Šarūno Stepukonio  galimai pasisavinto turto kontrolę perėmė Europos prokuratūra, BNS patvirtino Generalinė prokuratūra.

„Tyrimo metu gavus duomenų, kad galimai nusikalstamais veiksmais galėjo būti padaryta žala Europos Sąjungos institucijoms, tyrimo kontrolė pavesta Europos Prokuratūrai“, – penktadienį BNS pranešė institucija.

Estijoje registruoto fondo „Baltcap Infrastructure Fund“, kurio partneris ir valdytojas buvo Š. Stepukonis, investuotojų sąraše yra Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansavimo korporacija, Baltijos valstybių pensijų fondai.

Pasak Generalinės prokuratūros, tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numatančią baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, atliekamas siekiant nustatyti tikslias galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

„Siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija neviešintina“, – teigia prokuratūra.

Aiškėja, kad kelių milijonų eurų dėl „BaltCap“ lėšų iššvaistymo neteko Estijos „Swedbank“, SEB ir LHV pensijų fondai, nuostolių galėjo patirti ir Lietuvoje veikiantys „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai.

 

Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio, kuris buvo ir Nacionalinio stadiono statytojo „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovas, veiklos Lietuvos prokuratūra pradėjo pernai lapkritį. Tyrimas pradėtas pagal „BaltCap“ gautą informaciją. „BaltCap“ lapkritį pranešė, kad Š. Stepukonį atleido dėl netinkamai tvarkytų finansų ir dėl to kreipėsi į teisėsaugą.

Aiškėja, kad kelių milijonų eurų dėl „BaltCap“ lėšų iššvaistymo neteko Estijos „Swedbank“, SEB ir LHV pensijų fondai, nuostolių galėjo patirti ir Lietuvoje veikiantys „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai.

100 mln. eurų fondą „BaltCap Infrastructure Fund“ 2017 metais „BaltCap“ įsteigė investicijoms į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Į 20 metų trukmės fondą tuomet investavo visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, gyvybės draudimo bendrovė bei kiti instituciniai investuotojai. Po 20 mln. eurų į fondą investavo ERPB ir EIB, kurio finansavimą garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) – pagrindinis Investicijų Europai plano (žinomo, kaip Junkerio planas) elementas.

Iki 2023 metų rugsėjo fondas buvo pritraukęs 700 mln. eurų į 4 skirtingų strategijų fondus, orientuotus į įmonių įsigijimą, infrastruktūros investicijas, plėtros ir rizikos kapitalą.

2021 metų birželį veiklą pradėjusi Europos prokuratūra yra nauja nepriklausoma ES institucija, atsakinga už ES finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir bylų perdavimą teismui. Tokie nusikaltimai apima kelių rūšių sukčiavimą, sukčiavimą PVM, kai padaroma daugiau 10 mln. eurų žala, pinigų plovimą, ES fondų lėšų pasisavinimą, korupciją.

Europos prokuratūrai priklauso 22 ES valstybės narės.

Rašyti komentarą
Komentarai (16)

Anonimas

va cia butu Numeris jai issisutu ! reiskia musu Oziu Bandos nariai = Gerai = dirbo Briuseli Nes bus ISMOKE dirbti ANUOS DDDD

Zosė

Tuoj praloš visą lietuvą

Anonimas

nejaugi dabar ir EU prokurorus papirks ?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS