PAAIŠKĖJO, NUO KOKIOS INFEKCIJOS VILNIUJE STAIGIAI MIRĖ VIENERIŲ METŲ MERGAITĖ

Praėjusią savaitę Vaikų ligoninėje Vilniuje staigiai mirė vos vienerių metų mergaitė. Ligoninės atstovai pirmadienį atskleidė tikslią priežastį, kuri nusinešė mažametės gyvybę.

„Mergaitė mirė nuo žaibinio sepsio, kurį sukėlė pneumokokas, – pirmadienio rytą portalui kauno.diena.lt teigė Vaikų ligoninės atstovė Jolanta Normantienė. – Sudėtingesniems tyrimams atlikti reikia dar daugiau laiko.“

Ligoninės atstovė teigė, kad daugiau informacijos apie šį atvejį specialistai suteiks per spaudos konferenciją, kuri vyks šiandien po pietų.

Portalas jau rašė, kad informacija apie staigią mergytės mirtį pasirodė penktadienį vienoje socialinio tinklalapio grupėje. Informacijos autorė teigė, kad mažametės gyvybę pasiglemžė meningokokinė infekcija, nors ji neva buvo skiepyta.

„Vilniuje paryčiais nuo žaibinės meningokoko infekcijos užgeso vienos mažos mergaitės gyvybė. Vaikas buvo skiepytas visais skiepais iki to amžiaus, tame tarpe – trys meningokoko vakcinos. Vakar (ketvirtadienį) vakare mergaitei užkilo temperatūra iki 40°, jį buvo nuvežta į ligoninę. Medikams jos išgelbėti nepavyko. Penktadienį 5 val. ryto tėvai neteko vaiko...“, – tokia informacija ėmė plisti feisbuke.

Savaitgalį Vaikų ligoninės atstovė J. Normantiene teigė, kad mirties priežastis nėra iki galo aiški, tačiau informacija, kad vaikas mirė nuo meningokokinės infekcijos, buvo tik pradinė. „Kol kas galiu pasakyti, kad vaikas mirė ne nuo meningokokinės infekcijos, o nuo pneumokokinės infekcijos“, – teigė ligoninės atstovė, kuri teigė, kad dar reikia iki galo atlikti visus reikalingus tyrimus.

J. Normantienė ir savaitgalį teigė, kad mažametės mirties priežastis – žaibinis sepsis. „Žaibinio sepsio sukėlėjai gali būti kelių rūšių: ir meningokokas, ir pneumokokas. Konkrečiai šio mirties atvejo sukėlėjas bus patikslintas atlikus tyrimus“, – savaitgalį teigė pašnekovė. Vaikų ligoninės atstovė patvirtino, kad mažametės mama teigė, jos vaikas buvo skiepytas nuo meningokoko.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) teigia, kad pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia plaučių uždegimą, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito (vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga) bei kitų ligų priežastimi, tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos. Pneumokokai – viena dažniausia pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis.

Koks sukėlėjas?

Streptococcus pneumoniae – gramteigiamas diplokokas, aptinkamas viršutiniuose kvėpavimo takuose. Žinoma apie 100 pneumokokų serotipų, iš kurių net 60 proc. susirgimų tarp vaikų sukelia serotipai 14, 6B, 1, 19F, 23 F. Be pastarųjų, prisidėjus 6A, 18C, 5, 19A, 9V ir 4 serotipus, visi 11 sukelia daugiau nei 80 proc. susirgimų.

Kaip užsikrečiama pneumokokine infekcija?

Pneumokokinė infekcija gana plačiai paplitusi tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, ypač didelė rizika – vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 m. Šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatinės kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.

Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu. Susergama ir dėl nepalankių išorinių faktorių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir kita.

Kokie yra simptomai?

Pneumokokinė infekcija – tai skirtingai kliniškai pasireiškiančių ligų, kurias sukelia pneumonijos streptokokas, grupė. Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų.

Koks gydymas?

Gydymui naudojami antibiotikai, tačiau registruojama vis daugiau atsparumo jiems atvejų. Todėl ULAC atstovai skatina remtis atitinkamomis gydymo rekomendacijomis.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo pneumokokinės infekcijos?

Nors didelį vaidmenį ligos išvengimui vaidina nespecifinės apsaugos priemonės – imuniteto stiprinimas, bendrų asmens higienos įgūdžių taikymas ir kita –, tačiau, anot ULAC atstovų, skiepai yra pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos.

Šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos: konjuguotos ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos. 10-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, 13-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Paskiepijus konjuguotomis vakcinomis susidaro ilgalaikis imunitetas.

Pneumokokinė infekcija toli gražu ne visuomet baigiasi žaibiniu sepsiu. Sepsis diagnozuojamas tuomet, kai organizmas į išplitusią infekciją reaguoja ūmiu viso organizmo uždegiminiu atsaku. Tai gali sutrikdyti visų organų normalias funkcijas ir sukelti daugybinį organų disfunkcijos sindromą. Mirštamumas nuo žaibinio sepsio yra aukštas.