Kaip pirmadienį pranešė teismas, kaip įmanoma paankstinta bylų nagrinėjimo pradžia. Gruodžio 21 dieną numatyta organizuoti pirmąjį posėdį „Kamuolinių“ byloje, V. Šiliausko baudžiamąją bylą ketinama pradėti nagrinėti kitų metų sausio 10 dieną, o A. Surblio – vasario 20 dieną.

Pasak teismo, „Kamuolinių“ baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 94 tomai, gauta 14 apeliacinių skundų. Kaip nurodo teismas, skunduose keliama daug įvairaus ir sudėtingo pobūdžio klausimų dėl nuteistųjų išteisinimo, išteisintųjų nuteisimo, veikų kvalifikavimo, neteisingų bausmių ir panašiai.

Rugsėjį Kauno apygardos teismas šioje byloje nuteisė 13 asmenų, o dar keturis išteisino.

Kaltinamieji buvo nuteisti už sunkius ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, dokumento suklastojimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą ir kitus nusikaltimus.

V. Šiliausko ir A. Surblio baudžiamosios bylos, pasak teismo, yra susijusios su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, kurie visuomenėje kelia itin didelį susidomėjimą, be to, sprendimai šiose bylose gali būti svarbūs formuojamai teismų praktikai. Todėl šioms byloms suteiktas specialus statusas, kuris teismui leis darbą jose organizuoti sparčiau.

A. Surblio bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. Ji yra atskirta iš didelės apimties tyrimo, apie kurį teisėsauga pranešė 2019 metų vasarį. A. Surblys tuomet kurį laiką buvo suimtas.

A. Surblys šioje korupcijos byloje buvo nuteistas kalėti daugiau nei dvejus metus.

Baudžiamojoje byloje rašoma, kad 2017 metų gruodį Klaipėdos rajone esančiame restorane advokatas iš Vilniaus Drąsutis Zagreckas, veikdamas Arijaus Skopo naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė 10 tūkst. eurų advokatui A. Surbliui, o šis pinigus priėmė pažadėjęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Teisėsauga mano, kad kyšiu siekta papirkti tris tuometinius Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą priimtų A. Skopui palankų sprendimą.

Tuo metu nuosprendį V. Šiliausko byloje apskundė valstybės kaltintojas bei pats nuteistasis.

Prokuroras siekia, kad buvusiam savivaldybės administracijos vadovui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismas V. Šiliauskui už korupcinius nusikaltimus lapkričio 6 dieną skyrė 70 tūkst. eurų baudą. Įskaičius laiką, kurį V. Šiliauskas praleido sulaikytas, jam reikėtų sumokėti 65 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Šie pinigai iš jo bus konfiskuoti.

Pasak Apeliacinio teismo, šios trys baudžiamosios bylos sudaro vos šimtadalį šiais metais gautų baudžiamųjų bylų.

Taip teismas įvertino teisininko veiksmus, kad vietoje asmens, pas kurį buvo rasti narkotikai, būtų nuteistas kitas asmuo.

Šis nuosprendis buvusiam teisininkui buvo paskelbtas byloje dėl trukdymo teisingumui.

Kaltu šioje byloje dėl piktnaudžiavimo taip pat pripažintas ir kitas buvęs advokatas Marius Navickas, jam skirta 79 tūkst. eurų bauda.

Nuosprendį paskelbusi teisėja Jolanta Raščiuvienė pabrėžė, kad šių advokatų veiksmai buvo nesuderinami nei su jų statusu valstybėje, nei su sąžiningumu, nei su kitomis moralės normomis.

Buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkas Edmundas Tautavičius pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis ir kitų nusikaltimų, jis nuteistas kalėti ketverius metus.

Panevėžietis Oskaras Bondarčiukas taip pat pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis ir nuteistas kalėti galutine penkerių metų bausmę, ji subendrinta su kitų teismų nuosprendžiais.

Nuosprendį paskelbusi teisėja J. Raščiuvienė sakė, kad nuteisti advokatai savo veiksmais labai stipriai sumenkino visuomenės pasitikėjimą šios profesijos atstovais, taip pat padarė labai didelę žalą juridiniam asmeniui – Advokatūrai.

„Teismas mano, kad Anatolijaus Greinos laisvė pasirinkti jam priimtą elgesio variantą buvo apribota, buvo pasinaudota jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, pasiūlius ir sumokėjusius piniginį atlygį už sutikimą būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkų nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad A. Greinos pažeidžiamumas kaltinamiesiems buvo žinomas. Naudojuosi juo, siekdami išnaudoti svetimos kaltės prisiėmimui“, – per posėdį sakė J. Raščiuvienė.

Ji taip pat sakė, kad kaltais dėl prekybos žmonėmis pripažinti kaltinamieji verbavo, išnaudojo A. Greiną svetimos kaltės prisiėmimui ir bausmės atlikimui.

„Buvo trukdoma prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti pareigas. (..) Greina apkalbėjo save, Valius, Surblys, Tautavičius ir Bondarčiukas tyčia veikė taip, kad Greina nepakeistų neteisingų, klaidinančių parodymų“, – sakė J. Raščiuvienė.

Narkotikų byla

Tyrimo duomenimis, 2017 metų pavasarį Virgilijaus Valio namuose prie Klaipėdos buvo rastos šešios sandariai uždarytos konservų dėžutės su daugiau kaip kilogramu kokaino. Vėliau pareigūnai gavo duomenų, kad V. Valius, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už kokaino įsigijimą, su jį gynusiu advokatu A. Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą socialiai pažeidžiamą asmenį Anatolijų Greiną už 30 tūkst. eurų, prisiimti baudžiamąją atsakomybę.

Surastas asmuo prisipažino dėl neva padaryto nusikaltimo ir 14 mėnesių buvo suimtas.

Prokuratūra teigė, kad advokatas A. Surblys pažadėjo V. Valiui išvengti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad vietoj V. Valio būtų nuteistas nekaltas asmuo. Pasak pareigūnų, tokiu būdu V. Valius ir A. Surblys susitarė trukdyti prokurorams ir tyrimo pareigūnams nustatyti pradėtame ikiteisminiame tyrime objektyvią tiesą.

Pasak pareigūnų, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pagal parengtą planą kaltinamieji A. Surblys ir V. Valius šiam asmeniui turėjo surasti advokatus.

Kaip teisme yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras A. Kazakovas, A. Greina anksčiau buvo atėjęs į policiją ir pareiškęs, kad narkotinės medžiagos V. Valio garaže priklausė jam. Po kurio laiko A. Greina pasislėpė, vyko jo paieška. Tačiau vėliau pareigūnai surinko duomenų, kad narkotikai šiam panevėžiečiui nepriklauso.

A. Greinos galimą sutikimą atlikti bausmę už kitą asmenį dėl narkotikų prokuratūra kvalifikavo kaip prekybą žmonėmis.

Valstybės kaltintojas šioje byloje A. Kazakovas teismui yra sakęs, kad A. Greina buvo užverbuotas už piniginį atlygį prisiimti kaltę, duoti tam tikrus parodymus ir atlikti bausmę.

A. Greinai davus V. Valiui palankius parodymus, jam ėmė atstovauti advokatas M. Navickas, nors, pasak prokuroro A. Kazakovo, iš tikrųjų jis atstovavo V. Valio interesams.

Kai A. Greina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo perkeltas į tuometinį Lukiškių kalėjimą, tuomet į bylą įsijungė Vilniaus advokatai Drąsutis Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė. Kaip skelbta, jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti nusikaltimus. Teismas nuosprendyje rėmėsi ir šių advokatų parodymais.

V. Valius kartu su advokatais taip pat nuteistas Panevėžio apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu, jis pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis ir kitų nusikaltimų, jam paskirta galutinė septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Per vieną teismo posėdį Panevėžyje buvo paskelbti Lietuvos policijos iš partnerių užsienyje gauti duomenys, kad 1968 metais gimęs A. Greina buvo sulaikytas Ispanijoje už narkotikų platinimą, sukčiavimą ir dalyvavimą neteisėtame susivienijime. Panevėžyje vykusiame proceso vyras nedalyvavo.

Dėl A. Greinos dingimo be žinios į policiją yra kreipusis A. Greinos brolio sugyventinė.

A. Surblio ir M. Navicko advokatas nuosprendį žada skųsti

Teismo procese Panevėžyje savo buvusiems kolegoms atstovaujantis advokatas Simonas Slapšinskas stebėjosi nuosprendžiu ir žadėjo jį skųsti.

„Aivaras Surblys yra nuteistas už prekybą žmonėmis, kai jis Anatolijaus Greinos nematė. Kaip galima verbuoti žmogų jo nematant? Čia bus naujas pavyzdys teismų praktikoje, kai galima išnaudoti žmogų jo nematant, nežinant apie jį“, – BNS sakė advokatas.

Jis atkreipė dėmesį, kad A. Greina nebuvo apklaustas.

„Apeliacinis skundas bet kuriuo atveju bus teikiamas, nuosprendis kelia daug klausimų“, – patikino S. Slapšinskas.

Šalys gali teikti skundus Lietuvos apeliaciniam teismui. 

LAT nutarė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. Surblio ir jo gynėjo apeliacinis skundas, panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

A. Surblys šioje korupcijos byloje buvo nuteistas kalėti daugiau nei dvejus metus, jis jau yra lygtinai paleistas iš Kauno kalėjimo. Nelaisvėje jis praleido maždaug 11 mėnesių.

Šioje byloje kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas BNS sakė, kad prokuratūrai pranešta, jog lapkričio 13 dieną A. Surblys buvo paleistas lygtinai, jam buvo likę kalėti vieni metai ir penki mėnesiai.

„Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas“, – BNS trečiadienį sakė prokuroras.

A. Surblys buvo nuteistas kalėti vienoje iš galimos korupcijos teisinėje sistemoje bylų. 2019 metų vasarį, teisėsaugai pranešus apie rezonansinį tyrimą dėl korupcijos, A. Surblys teismo sprendimu kurį laiką buvo suimtas.

Baudžiamojoje byloje rašoma, kad 2017 metų gruodį Klaipėdos rajone esančiame restorane advokatas iš Vilniaus Drąsutis Zagreckas, veikdamas Arijaus Skopo naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė 10 tūkst. eurų advokatui A. Surbliui, o šis pinigus priėmė, pažadėjęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Teisėsauga mano, kad kyšiu siekta papirkti tris tuometinius Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą priimtų A. Skopui palankų sprendimą – netenkintų jo buvusios draugės Armandos Petrauskaitės apeliacinio skundo dalies ir paliktų nepakeistą teismo nuosprendį grąžinti A. Skopui 836,4 tūkst. litų, 303,1 tūkst. eurų ir 19 tūkst. 740 Didžiosios Britanijos svarų. Šie pinigai rasti per kratą Vilniuje, tuometiniame poros bute.

A. Surblys savo kaltės nepripažino, prašė jį išteisinti, tikino, kad D. Zagreckas jo neprašė, su juo nesitarė ir jis jam nežadėjo paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų.

D. Zagreckas bendradarbiauja su teisėsauga, jis nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas.

„Teisėjų kolegija priimtoje nutartyje iš dalies sutiko su nuteistojo A. Surblio gynėjo kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir konstatavo, kad, pripažinę atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (...) asmens parodymus vienu iš pagrindinių nuteistojo kaltės įrodymų, žemesnės instancijos teismai neatliko visapusiško viso baudžiamojo proceso metu šio asmens duotų parodymų teisėtumo ir patikimumo vertinimo (...)“, – trečiadienį paskelbė LAT.

Šis teismas taip pat konstatavo, kad anksčiau šią bylą nagrinėję teismai nesilaikė jo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią tokių asmenų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

LAT trijų teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami visi nuteistojo A. Surblio ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, ne tik pažeidžia Baudžiamojo proceso kodeksą, bet ir neatitinka reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui.

Panevėžio apygardos teismas A. Surblį pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam realią dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vėliau šį nuosprendį paliko galioti ir Apeliacinis teismas.

A. Surblys nuo 2021 metų buvo laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų.

Buvęs advokatas sulaukė kaltinimų ir kitose bylose.

Generalinės prokuratūros prokuroras A. Kazakovas Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje kitoje byloje birželį A. Surblį paprašė pripažinti kaltu dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo, trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, melagingo įskundimo ar pranešimo, rengimosi įvykdyti sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo. Prokuroras A. Surblį prašo įkalinti dešimčiai metų.

Kai kurie kaltinimai buvusiam advokatui susiję su galimai organizuotu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko Valdo Narutavičiaus sužalojimo epizodu.

Tuometinio Klaipėdos advokato A. Surblio kontoroje buvo slapta sumontuota pasiklausymo įranga. Ja užfiksuota, kaip advokatas kalba su savo klientu Nerijumi Tamulevičiumi. Viename pokalbyje klientas sako, kad gal reikėtų „nuo vaizdo n******(keiksmažodis – BNS)“ V. Narutavičių. Vėliau vyrai aptarinėjo advokato ir prokuroro išvaizdą, kokiais automobiliais važinėja.

Advokatas ir jo klientas N. Tamulevičius 2018 metais buvo sulaikyti Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojų, o V. Narutavičiui ir pokalbyje minėtam prokurorui buvo skirta apsauga.

Panevėžio apygardos teisme baigiama nagrinėti byla, atskirta dėl galimos plataus masto korupcijos teisinėje sistemoje. Atskirtoje byloje taip pat buvo tiriamas ir galimai organizuotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) viršininko Valdo Narutavičiaus sužalojimas dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų.

Buvęs Klaipėdos advokatas Aivaras Surblys dabar atlieka daugiau nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už prekybą poveikiu kitoje byloje – dirbdamas advokatu jis iš kito advokato gavo 10 tūkst. eurų, žadėdamas paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

A. Surblys iš įkalinimo vietos nuotoliniu būdu dalyvauja Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, joje Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas A. Surblį paprašė pripažinti kaltu dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo, trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, melagingo įskundimo ar pranešimo, rengimosi įvykdytų sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo. Prokuroras A. Surblį prašo įkalinti dešimčiai metų.

Kai kurie kaltinimai buvusiam advokatui susiję su galimai organizuotu ONTV viršininko V. Narutavičiaus sužalojimo epizodu.

Tuometinio Klaipėdos advokato A. Surblio kontoroje slapta buvo sumontuota pasiklausymo įranga. Ja buvo užfiksuota, kaip A. Surblys kalbasi su savo klientu Nerijumi Tamulevičiumi. Viename pokalbyje klientas sako, kad gal reiktų „nuo vaizdo n******(keiksmažodis – BNS)“ V. Narutavičių. Vėliau vyrai aptarinėjo advokato ir prokuroro išvaizdą, kokiais automobiliais važinėja.

Advokatas ir jo klientas N. Tamulevičius 2018 metais buvo sulaikyti Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojų, o V. Narutavičiui ir pokalbyje minėtam prokurorui buvo skirta apsauga.

N. Tamulevičiui prokuroras A. Kazakovas prašo skirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims mėnesiams.

Advokatą M. Navicką, kuris nuo 2021 metų laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, prokuroras A. Kazakovas prašo pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo bei trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir įkalinti dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Buvusiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkui Edmundui Tautavičiui prašoma skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant jį kaltu dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo bei trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai.

Prokuratūra teigė, kad organizuotos grupės nariai buvo gerai apgalvoję nusikalstamų veikų planą, buvo renkami duomenys apie privatų pareigūno gyvenimą.

Kaltinimai šioje byloje pareikšti Klaipėdos rajono gyventojui Virgilijui Valiui, jis jau nuteistas kalėti narkotikų byloje, bet šį nuosprendį apskundė. Panevėžyje nagrinėjamoje byloje vyrui prašoma skirti 12 metų laisvės atėmimo.

Narkotikų byla

Tyrimo duomenimis, 2017 metų pavasarį V. Valio namuose prie Klaipėdos buvo rastos šešios sandariai uždarytos konservų dėžutės su daugiau kaip kilogramu kokaino. Vėliau pareigūnai gavo duomenų, kad V. Valius, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už kokaino įsigijimą, su jį gynusiu advokatu A. Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą socialiai pažeidžiamą asmenį Anatolijų Greiną už 30 tūkst. eurų, prisiimti baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamųjų surastas asmuo prisipažino dėl neva padaryto nusikaltimo ir 14 mėnesių buvo suimtas.

Prokuratūra teigė, kad kaltinamasis tuometinis advokatas A. Surblys pažadėjo V. Valiui išvengti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad vietoj V. Valio būtų nuteistas nekaltas asmuo. Pasak pareigūnų, tokiu būdu V. Valius ir A. Surblys susitarė trukdyti prokurorams ir tyrimo pareigūnams nustatyti pradėtame ikiteisminiame tyrime objektyvią tiesą.

Pasak pareigūnų, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pagal parengtą planą kaltinamieji A. Surblys ir V. Valius šiam asmeniui turėjo surasti advokatus.

Kaip teisme yra sakęs prokuroras A. Kazakovas,  A. Greina anksčiau buvo atėjęs į policiją ir pareiškęs, kad narkotinės medžiagos V. Valio garaže, priklausė jam. Po kurio laiko A. Greina pasislėpė, vyko jo paieška. Tačiau  vėliau pareigūnai surinko duomenų, kad narkotikai šiam panevėžiečiui  nepriklauso.

A. Greinos galimą sutikimą atlikti bausmę už kitą asmenį dėl narkotikų prokuratūra kvalifikavo kaip prekybą žmonėmis.

Valstybės kaltintojas šioje byloje Generalinės prokuratūros prokuroras A.Kazakovas teismui yra sakęs, kad A. Greina buvo užverbuotas už piniginį atlygį prisiimti kaltę, duoti tam tikrus parodymus ir atlikti bausmę.

A. Greinai davus V. Valiui palankius parodymus, jam ėmė atstovauti advokatas M. Navickas, nors, pasak prokuroro A. Kazakovo, iš tikrųjų jis atstovavo V. Valio interesams.

Kai A. Greina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo perkeltas į tuometinį Lukiškių kalėjimą, tuomet į bylą įsijungė Vilniaus advokatai Drąsutis Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė. Kaip skelbta, jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti nusikaltimus.

Per vieną teismo posėdį Panevėžyje buvo paskelbti Lietuvos policijos iš partnerių užsienyje gauti duomenys, kad 1968 metais gimęs A. Greina buvo sulaikytas Ispanijoje už narkotikų platinimą, sukčiavimą ir dalyvavimą neteisėtame susivienijime. Panevėžyje vykusiame proceso vyras nedalyvavo.

Dėl A. Greinos dingimo be žinios į policiją yra kreipusis A. Greinos brolio sugyventinė.

Kaltinamųjų advokatas: kriminalinės žvalgybos procesas buvo fikcija

Teismo procese Panevėžyje savo buvusiems kolegoms atstovaujantis advokatas Simonas Slapšinskas sako, kad tiek M. Navickas, tiek A. Surblys turi būti išteisinti, o ši byla parodė, kad kriminalinės žvalgybos procesas tebuvo fikcija.

„Aš prašau abu išteisinti, aš manau, kad visas kriminalinės žvalgybos procesas yra fikcija. Nuo ko prasidėjo byla? Kriminalinės žvalgybos subjektas nusprendė, kad advokatai gali disponuoti narkotine medžiaga. Labai įdomus pats faktas. Tie patys kriminalistai dorai teisme paaiškinti apie tai nieko negalėjo. Apie jokį disponavimą negalėjo būti ir kalbos. Kažkoks pareigūnas atsisėdo prie kompiuterio, pažiūrėjo į lubas ir parašė: advokatai padeda disponuoti narkotine medžiaga. Advokatus sutapatino su klientais“, – BNS sakė A. Surblio ir M. Navicko advokatas S. Slapšinskas.

„Iš šios bylos man kyla klausimas: ar egzistuoja efektyvi kriminalinės žvalgybos veiksmų efektyvumo kontrolė, ar tiesiog pasirašoma po viskuo, kas pateikiama?“, – sakė S. Slapšinskas. Pagal įstatymą, slaptą asmenų sekimą paprastai sankcionuoja teisėjai, jie savo parašu patvirtina arba atmeta teikimus dėl slapto pokalbių pasiklausymo ir kitų veiksmų.

S. Slapšinsko teigimu, prokuratūra šioje byloje savaip interpretavo asmenų  pokalbius.

M. Navickui, E. Tautavičiui ir V. Valiui – kaltinimai ir kitoje byloje

Pernai gruodį Klaipėdos apygardos teismą pasiekė byla, joje piktnaudžiavimu, trukdymu pareigūnams atlikti tyrimą pareikšti ne kartą teistam klaipėdiečiui, dviem buvusiems policijos pareigūnams bei buvusiam advokatui.

Keturi asmenys – Vladimiras Molis, Edmundas Tautavičius, Marius Navickas ir Virgilijus Valius – kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir trukdymu teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, veikiant organizuotoje grupėje.

Ši dabar teisme Klaipėdoje nagrinėjama byla yra susijusi su moters nužudymu uostamiestyje prieš 15 metų.

Klaipėdoje slaugytoja dirbusi 33 metų Inga Žitkevičienė buvo nužudyta 2008 metų liepą, jos bute nužudymo naktį lankėsi V. Valius su savo pažįstamu Edmundu Montvydu. Bute buvo vartojamas alkoholis, vyko konfliktai, manoma, kad moteris galbūt galėjo įžeisti vyrus ir buvo mirtinai sumušta.

Už I. Žitkevičienės nužudymą kaltu buvo pripažintas ir nuteistas kalėti E. Montvydas, V. Valiui buvo pateikti kaltinimai tik dėl nusikaltimo slėpimo ir daiktų vagystės, jis buvo išteisintas.

Nužudymo bylos teismo procesas vyko ilgus metus – nužudytosios artimieji netikėjo, kad dėl nužudymo kaltas tik E. Montvydas, jie tikino, kad su nužudymu tiesiogiai yra susijęs ir V. Valius, o E. Motvydas tik sutiko prisiimti kaltę vienas. Byla buvo grąžinta prokuratūrai, nušalintas valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

BNS žiniomis, tyrėjai dabar išsiaiškino, kad E. Montvydas galėjo būti priverstas prisiimti kaltę dėl nužudymo, nes patyrė pareigūnų spaudimą.

Praėjus keliems metams po nužudymo, E. Montvydas buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, paskui perduotas į Lietuvą.

Vyras anksčiau buvo davęs parodymus prieš grupuotės narius, todėl pats bausmės išvengė. Atgabentas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus vyras kartu buvo uždarytas į vieną kamerą su tos grupuotės nariu, su kuriuo anksčiau siejo bendra byla, jam buvo išmuštas dantis.

Manoma, kad patyręs spaudimą ir supratęs, kad V. Valius turi ryšių teisėsaugoje, E. Montvydas sutiko prisiimti kaltę dėl moters nužudymo, už tai jam buvo pažadėta 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų). Jo šeimai, kol jis kalėjo šešerius metus, buvo mokami pinigai, galėjo būti sumokėta apie pusė sumos.

V. Valius iki šiol laikomas suimtas. Klaipėdos apskrities policija išsiaiškino, kad jis galėjo planuoti pabėgimą iš tuometinio Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

BNS žiniomis, rastus raštelius apie galimus tris pabėgimo planus prokuratūra  pateikė tuo metu V. Valio narkotikų bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui, juose minima, kad galimam pabėgimo plano įvykdymui galima skirti iki 200 tūkst. eurų. Radus planuoto pabėgimo raštelius, teismai į tai atsižvelgė ir nešvelnino kardomosios priemonės.

Suimtojo advokatas Atas Molis teigė, kad duomenų, kas ir kam rašė prokuroro pateiktus raštelius, kokie atsakymai į juos gauti, kada ir pan., kas realiai paliudytų, kas V. Valius planavo pabėgimą, taip pat nėra.

Panevėžyje nagrinėjamoje byloje teismui liko išklausyti devynių kaltinamųjų paskutiniuosius žodžius, paskui kolegija rašys nuosprendį.

A. Surblys nuo 2021 metų yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų, jis nepraktikuojantis advokatas.

Bylos duomenimis, Vilniuje dirbantis advokatas Drąsutis Zagreckas 2017 metų gruodžio mėnesį Klaipėdos rajone kolegai A. Surbliui perdavė dalį – 10 tūkst. eurų – sutarto kyšio.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, A. Surblys kaltinamas siekęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų sprendimus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigė, kad atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog 2017 metų birželio–gruodžio mėnesiais Vilniuje ir Klaipėdoje vykusių susitikimų metu buvęs advokatas D. Zagreckas A. Surbliui pažadėjo ir susitarė duoti 50 tūkst. eurų kyšį.

Tyrimo duomenimis, A. Surblys, pasinaudodamas pažintimi ar kita tikėtina įtaka keliems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, susitarė priimti minėtą kyšį, pažadėjęs paveikti tris Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie, nagrinėdami baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, priimtų asmeniui palankų sprendimą.

D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes bendradarbiauja su teisėsauga ir padeda atskleisti kitus nusikaltimus.

Ši A. Surblio byla yra atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

BNS žiniomis, įtariamasis turėtų būti paleistas antradienį, prokuratūra dėl jo suėmimo pratęsimo į teismą nesikreipė. Teisėsauga advokatui skirs rašytinį pasižadėjimą neišvykti, draudimą bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Dauguma suimtų teisėjų ir advokatų byloje rašė skundus dėl jiems skirtos kardomosios priemonės. Kai kurių skundai buvo patenkinti. Iš viso teisėjų korupcijos byloje suėmimas buvo taikytas keturiems advokatams iš Vilniaus ir Klaipėdos.

A. Surblio gynėjas Simonas Slapšinskas BNS sakė, kad skundas dėl A. Surblio suėmimo nebuvo pateiktas, tokia buvo kliento valia.

Prokuratūra vasarį pranešė atnaujinusi pernai nutrauktą ikiteisminį tyrimą A. Surblio atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo ir rengimosi sunkiai sutrikdyti dviejų Klaipėdoje dirbančių pareigūnų sveikatą.

Sprendimą priėmęs Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas tvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų korupcijos „buvo gauti ir reikšmingi duomenys“ apie nutrauktame ikiteisminiame tyrime tirtus galimus nusikaltimus, kurie nebuvo žinomi anksčiau.

A. Surbliui bei dar vienam asmeniui byloje atnaujintas įtariamųjų statusas.

Šio advokato gynėjas S. Slapšinskas pabrėžia, kad A. Surbliui neinkriminuojami jokie korupciniai nusikaltimai, jis įtariamas tik piktnaudžiavimu.

„Įtarimuose neminimi jokie kyšiai ir jokie teisėjai“, – yra sakęs S. Slapšinskas.

Advokatas pirmą kartą buvo sulaikytas pernai balandį, įtariant, kad jis su dar vienu asmeniu planavo pasikėsinimą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato su organizuotu nusikalstamumu kovojančio padalinio vadovą ir prokurorą.

Tačiau ikiteisminis tyrimas liepą buvo nutrauktas, įtarimai advokatui panaikinti.

Vilniuje dirbanti advokatė Giedrė Cimbolienė suimta 10-čiai parų, Klaipėdoje dirbantis advokatas Aivaras Surblys suimtas dviem savaitėms, jo kolega taip pat iš uostamiesčio, Marius Navickas suimtas 10-čiai parų.

Advokatas iš Vilniaus Drąsutis Zagreckas suimtas mėnesiui.

„Noriu pasakyti, kad mano įtarimuose kyšininkavimų epizodų nėra, jokių teisėjų epizodų. Aš tik atvykęs į teismą supratau, kad į bendrą katilą pakliuvau. Nėra nei tarpininkavimo, nei kyšininkavimo“, – teismo koridoriuje laukdamas nutarties paskelbimo žurnalistams sakė advokatas M. Navickas.

Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Prokuratūra ketvirtadienį paviešino, kad vienas iš tiriamų epizodų yra apie įtariamą poveikį asmeniui, kad jis už piniginį atlygį prisiimtų kito asmens kaltę ir atliktų bausmę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kokaino kiekiu. BNS žiniomis, vienas įtariamųjų šiame epizode ketvirtadienį taip pat buvo atvestas į teismą suėmimo sankcijai.

Trečiadienį įvairiose Lietuvos vietose atlikta apie šimtą kratų ir kitų suplanuotų proceso veiksmų. Šiuose proceso veiksmuose dalyvavo daugiau nei šimtas STT, policijos pareigūnų, prokurorų.

Ketvirtadienį kai kuriuos antrankiais surakintus įtariamuosius atlydėjo kaukėti Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Prokuratūra taip pat pranešė atnaujinusi pernai nutrauktą ikiteisminį tyrimą A. Surblio atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo ir rengimosi sunkiai sutrikdyti dviejų Klaipėdoje dirbančių pareigūnų sveikatą.

Sprendimą priėmęs Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas tvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų korupcijos „buvo gauti ir reikšmingi duomenys“ apie nutrauktame ikiteisminiame tyrime tirtus galimus nusikaltimus, kurie nebuvo žinomi anksčiau.

A. Surbliui bei dar vienam asmeniui byloje atnaujintas įtariamųjų statusas.

Šio advokato gynėjas Simonas Slapšinskas pabrėžė, kad A. Surbliui neinkriminuojami jokie korupciniai nusikaltimai, jis įtariamas tik piktnaudžiavimu.

„Įtarimuose neminimi jokie kyšiai ir jokie teisėjai“, - sakė S. Slapšinskas. A. Surblys pareigūnams parodymų neduoda, nes paviešintų bendravimą su klientu.

Advokatas pirmą kartą buvo sulaikytas pernai balandį, įtariant, kad jis su dar vienu asmeniu planavo pasikėsinimą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato su organizuotu nusikalstamumu kovojančio padalinio vadovą ir prokurorą.

Tačiau ikiteisminis tyrimas liepą buvo nutrauktas, įtarimai advokatui panaikinti.

Šiuo metu (vasario 21 d. 13.30 val. duomenimis) teismas leido suimti du įtariamuosius (vienam mėnesiui ir dviems mėnesiams).

Dėl kitų kardomųjų priemonių dar aštuoniems įtariamiesiems šiuo metu sprendimai nėra priimti, įtariamieji šiuo metu tebėra sulaikyti.

Kaip jau buvo pranešta, vakar šiame ikiteisminiame tyrime buvo sulaikyti 8 skirtingų teismų teisėjai, 5 advokatai bei 13 kitų asmenų.

Sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse. Pavyzdžiui, vienas iš tiriamų epizodų yra apie įtariamą poveikį asmeniui, kad jis už piniginį atlygį prisiimtų kito asmens kaltę ir atliktų bausmę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kokaino kiekiu. Taip pat įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 000 Eur.

Vakar įvairiose Lietuvos vietose taip pat buvo atliekama apie šimtą kratų ir kitų suplanuotų proceso veiksmų, kurių metų gautą reikšmingų tyrimui duomenų. Šiuose proceso veiksmuose dalyvavo daugiau nei šimtas STT, policijos pareigūnų, prokurorų.

Šiandien Vyriausiosioji rinkimų komisija patenkino prokuratūros prašymą panaikinti Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo patarėjo Aivaro Kadziausko teisinę neliečiamybę, kurią jie turėjo kaip kandidatai savivaldybių rinkimuose.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja trijų specialiųjų Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei dviejų Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas taip pat priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino pernai vasarą nutrauktą rezonansinį ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo ir rengimosi sunkiai sutrikdyti dviejų Klaipėdoje dirbančių pareigūnų sveikatą. Generalinio prokuroro pavaduotojas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, apie kurį buvo pranešta vakar, taip pat buvo gauti ir reikšmingi duomenys apie nutrauktame ikiteisminiame tyrime tirtas nusikalstamas veikas, kurie nebuvo žinomi ir nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ištirti priimant sprendimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą. Atnaujinus šį ikiteisminį tyrimą, atsinaujino ir buvęs panaikintas įtariamųjų šiame tyrime statusas advokatui Aivarui Surbliui bei dar vienam asmeniui.

Uždrausta dirbti

Vakar turėjęs įvykti baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdis buvo atidėtas. Nors šį kartą į teismo salę susirinko visi bylos dalyviai – teisiamieji N.Antanavičius, Simonas Paulauskas, Darius Petrutis.

O su Artūru Jonu Venslausku buvo pasirengta bendrauti vaizdo konferencijos būdu, nes vyras suimtas Šiauliuose.

Posėdyje nedalyvavo tik šio kaltinamojo gynėjas A.Surblys.

A.Surblys ir dar vienas asmuo išgarsėjo balandį, kai juos teko sulaikyti automatais ginkluotiems "Aro" kovotojams.

Vyrai įtariami neteisėtai rinkę informaciją apie Klaipėdos pareigūnus, kurių darbas susijęs su organizuotu nusikalstamumu, bei rengęsi sutrikdyti jų sveikatą.

Balandžio 12-ąją advokatui teismas skyrė kardomąją priemonę – mėnesiui apribojo advokato judėjimą ir užsegė jam apykoję.

Teismas taip pat priėmė sprendimą iki liepos 12-osios nušalinti A.Surblį nuo pareigų.

"Kardomoji priemonė ir įgaliojimų sustabdymas yra du skirtingi dalykai. Ikiteisminis tyrimas vyksta, ir šis žmogus yra įtariamas rengęsis pasikėsinti į kitų pareigūnų sveikatą, pasinaudodamas advokato žiniomis ir ryšiais. Jis gali būti laisvėje, bet jam draudžiama verstis advokato praktika", – aiškino Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis.

Pats A.Surblys draudimą jam verstis advokato praktika trims mėnesiams yra apskundęs Klaipėdos apygardos teismui, tačiau ginčas dar nėra išnagrinėtas.

Bylą kuruos šiauliečiai

Tačiau didelio susidomėjimo sulaukusi A.Surblio byla perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai.

"Priimtas sprendimas šio ikiteisminio tyrimo priežiūrą perduoti Šiaulių apygardos prokuratūrai, siekiant skaidrumo ir objektyvumo. Juk kalbama ir apie Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorą, į kurio sveikatą norėta kėsintis", – patikslino A.Velutis.

Buvo minima, kad buvo rengtasi sutrikdyti sveikatą ne tik prokurorui, bet ir Klaipėdos apskrities policijos komisariato padalinio vadovui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj patikino, jog šiuo metu žinomo advokato byloje aktyvių procesinių veiksmų nevyksta.

"Vertinami surinkti duomenys. Tačiau kokia bylos perspektyva, negaliu šioje stadijoje vertinti, nors su bylos medžiaga susipažinau. Įtariamieji parodymus duoda. Tačiau kokie jie, negaliu komentuoti. Neatsisakyta paaiškinti situacijų. Bet duoti parodymus ir pripažinti kaltę yra skirtingi dalykai. Galima viso proceso metu neištarti nė žodžio. Taip šioje byloj nėra, bendravimas vyksta, bet jie laikosi savos pozicijos", – kalbėjo A.Mirnyj.

Procesas stringa

O štai trečiadienį atidėta N.Antanavičiaus byla sausį buvo įstrigusi dėl teisiamojo advokato Aido Mažeikos nepasirodymo teisme. Tą kartą net svarstyta, ar iškelti šiam advokatui drausminę bylą.

Kitas šios bylos nagrinėjimo posėdis paskirtas gegužės 22-ąją. Ar A.J.Venslauskui pavyks susirasti kitą gynėją, ar teks remtis valstybės paskirto advokato pagalba, nėra aišku.

Šioje byloje surinkta duomenų, kurie byloja apie ketinimus pasisavinti 200 tūkst. eurų.