„Aš nusprendžiau rytoj paskirti poną (Peterį) Pellegrini (Pelegrinį) į ministro pirmininko postą ir priimsiu jo siūlymus dėl kandidatų į naujosios vyriausybės narius“, – pareiškė A. Kiska žurnalistams.

Praėjusią savaitę P. Pellegrini buvo parinktas vadovauti trijų partijų koalicijos vyriausybei vietoje Roberto Fico, šiam atsistatydinus, kai Jano Kuciako nužudymas išprovokavo antivyriausybinius protestus ir padidino susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės bei korupcijos Slovakijoje.

Antradienį A. Kiska atsisakė patvirtinti naująją vyriausybę, pasiūlytą paskirtojo premjero Peterio Pellegrini (Pėterio Pelegrinio).

27 metų J. Kuciakas ir jo bendraamžė sužadėtinė praėjusį mėnesį buvo rasti nušauti savo namuose netoli Bratislavos.

Pasak policijos, „labiausiai tikėtina“, kad J. Kuciako mirtis yra susijusi su jo žurnalistiniu tyrimu ir jau po mirties jo darbdavio paskelbtu straipsniu apie Slovakijos aukščiausio rango politikų ryšius su liūdnai pagarsėjusia Italijos mafija „Ndrangheta“.

Prezidentas Andrejus Kiska perdavė mandatą P. Pellegriniui – pasitraukusio premjero bendražygiui, o šią ceremoniją transliavo Slovakijos televizija.

„Vienintelė priežastis, dėl kurios atsistatydinau, buvo užkirsti kelią chaosui šioje šalyje ir užtikrinti stabilumą. Pirmalaikiai rinkimai neatneštų jokio stabilumo“, – sakė žurnalistams R. Fico, įteikęs savo atsistatydinimo raštą prezidentui.

„Niekur neišeinu. Būsiu aktyvus stipriausios partijos pirmininkas“, – sakė 53 metų partijos „Smer-SD“ lyderis. Šiai partijai priklauso ir P. Pellegrinis.

Kiek anksčiau A. Kiska sakė, kad trys koalicinės vyriausybės narės – „Smer-SD“, „Most-Hid“ ir Slovakijos nacionalinė partija (SNS) – jį informavo, jog „parlamento dauguma palaikys naują vyriausybę, kuriai vadovaus ponas Pellegrinis“.

R. Fico atsistatydino, kai jaunesnioji koalicijos partnerė „Most-Hid“ paragino rengti pirmalaikius rinkimus ir pagrasino trauktis iš dabartinės koalicijos.

Slovakijos mokslų akademijos politologas Pavolas Babošas sakė, kad po šio pokyčio įtampa šalyje turėtų nuslūgti, tačiau jis sakė manąs, kad R. Fico ir toliau komanduos iš užkulisių.

R. Fico bandė užgesinti skandalą, kurį sukėlė žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymas praėjusį mėnesį nužudymas jų namuose šalia Bratislavos.

Pasak policijos, „labiausiai tikėtina“, kad J. Kuciako mirtis yra susijusi su jo žurnalistiniu tyrimu ir jau po mirties jo darbdavio paskelbtu straipsniu apie Slovakijos aukščiausio rango politikų ryšius su liūdnai pagarsėjusia Italijos mafija „Ndrangheta“.

J. Kuciako nužudymas ir straipsnis 5,4 mln. gyventojų turinčioje Europos Sąjungos ir NATO narėje sukėlė pasipiktinimo vyriausybe bangą ir didžiulius protestus.

R. Fico, kuris užsienyje garsėja savo antiimigraciniu požiūriu, vyriausybei vadovavo nuo 2012 metų lig šiol be pertraukos.

Pasak A. Kiskos, žvalgybos agentūros SIS vadovas Antonas Šafarikas jam nurodė, kad kai kurie vyriausybės ministrai jau seniai buvo informuojami apie šią grupuotę.

Detalių prezidentas nepateikė. Praėjusią savaitę kaip įtariamieji buvo sulaikyti septyni su minima grupe siejami italai, bet vėliau jie buvo paleisti.

Paskutinio, taip ir nebaigto žurnalistinio tyrimo metu J. Kuciakas aiškinosi liūdnai pagarsėjusio Kalabrijos nusikalstamo sindikato "'Ndrangheta“ įtaką Slovakijos rytuose ir jo ryšius su slovakų premjerui Robertui Fico (Robertui Ficui) artimais žmonėmis.

Italų pareigūnai sakė, kad buvo perspėję kolegas slovakus dėl šios grupės.

Čekijos (ir buvusios Čekoslovakijos) dramaturgui ir filosofui šiemet būtų sukakę 80 metų. Tvyrant susipriešinimui ir populizmui namuose, taip pat didėjant grėsmėms iš užsienio, mums labiau negu bet kada reikalingas jo humanizmas ir moralės skaidrumas.

Lengva pasiduoti niūriai nuotaikai ir nusileisti iki baimės kurstymo. Taip, Rusijos ir Kinijos akivaizdoje demokratijos – tiek senosios, tiek naujosios – atrodo silpnos ir nesusigaudančios. Taip, mūsų autoritariniai priešininkai yra įžūlūs ir ryžtingi, o mes tokie nesame.

Taip, Havelo žinia atrodo truputį nušiurusi. Kaip galima „gyventi tiesoje“, kai didžiausios pasaulyje demokratijos prezidento rinkimuose kovojama melą, šmeižtą ir nutekintą informaciją naudojant kaip politinę valiutą?

Šių metų „Forum 2000“ tema buvo lyderystės krizė: kas demokratinėse šalys prisiims atsakomybę už mūsų ateitį? Ar leisime, kad ją lemtų kiti?

Visgi forumo atidarymas pakėlė visų ūpą.

Būtų sąžininga sakyti, kad Slovakijos prezidento Andrejaus Kiskos vardas nėra labai gerai žinomas už jo šalies ribų. Šis politikos naujokas, angliškai kalbantis lėtokai, smarkiai patobulėjo nuo 2014 metų, kai buvo netikėtai išrinktas ir suglumino nepotizmo temdomą Slovakijos politinį elitą.

Manau, nuo šiol mes daugiau išgirsime apie A.Kiska, ir tai yra labai sveikintina perspektyva. Jis savo kalbą pradėjo pastabomis apie anksčiau tą pačią dieną įvykusį savo susitikimą su Dalai Lama. Vien jau šis faktas yra pagirtinas. Tibeto dvasinis vadovas buvo vienas iš pirmųjų garbingų svečių iš užsienio, pakviestų į Prahos pilį Havelo laikais. Visgi nuo to laiko negailestingas ir kerštingas komunistinės Pekino valdžios spaudimas taip įbaugino Europos politikus, kad dabar Dalai Lamos oficialūs susitikimai tapo reti, žemo lygio arba privatūs.

A.Kiska drąsiai stojo prieš šią tendenciją. Jo vyriausybė, trokštanti prekiauti su Kinija, įtūš. Visgi jis atrodo žavingai nekreipiantis į tai dėmesio.

Įvardijęs svečią tibetietį savo „dvasiniu mokytoju“, Slovakijos prezidentas taip pat sukritikavo kitų Višegrado ketverto šalių (Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos) lyderius. Jis smerkė ksenofobiją ir rasizmą, o ypač politikų, kuriems derėtų būti išmintingesniems, kurstančias kalbas. Prezidentas taip pat apgailestavo dėl pesimizmo ir kvietė laikytis solidarumo bei moralinių vertybių. Šie žodžiai atrodo paprasti, bet jie reti ir sveikintini pablogėjusioje mūsų dienų politinėje atmosferoje.

Visų – ir paties A.Kiskos – nuostabai jis sulaukė atsistojusių dalyvių ovacijų (vadovautų Lenkijos rašytojo veterano ir buvusio disidento Adamo Michniko). Tokia reakcija į kieno nors kalbą buvo pirmoji per „Forum 2000“ istoriją. Viena mano draugė pareiškė, kad dar niekada labiau nesididžiavo esanti slovakė. Mano draugai čekai irgi buvo nusiteikę ne mažiau entuziastingai – ne vien dėl to, kad pono Kiskos žodžiai buvo drąsūs ir teisingi, bet ir dėl jų ryškaus kontrasto su grubiais, nemaloniais pareiškimais, pastaraisiais metais sklidusiais iš Prahos pilies.

Akivaizdu, kad viena kalba, pasakyta vieno politiko, atstovaujančio 5 mln. gyventojų teturinčiai šaliai, negali pati savaime pakeisti politinio klimato. Visgi ji rodo, kad idėjos, kurias kadaise įkūnijo komunizmo atsikračiusi Europa – tolerancija, teisėtumas, daugiašališkumas, atvirumas – dar nėra mirusios.

Nenuilsdamas aiškinsiu, kad savo priešininkams pralaimime ne todėl, kad esame silpni (juk dabartinė padėtis, bent jau kol kas, nėra panaši į 1939-aisiais), o dėl valios stygiaus. Mums reikia lyderių, kurie galėtų mus įkvėpti pripažinti, kad susiduriame su tikrais priešais ir kad mūsų visuomenes bei mūsų vertybes yra verta ginti – tiek namuose, tiek užsienyje. Mielasis A.Kiska, prašom pasakyti daugiau kalbų.

Slovakija, kurioje dauguma gyventojų yra katalikai, vasarį surengs referendumą, ar turi būti paliktas draudimas registruoti vienalytes santuokas, ketvirtadienį pranešė prezidentas Andrejus Kiska.

Slovakijos parlamentas birželį priėmė konstitucijos pataisą, apibrėždamas santuoką kaip vyro ir moters sąjungą, tuo pačiu faktiškai uždegdamas raudoną šviesą tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui. Tas žingsnis išprovokavo gėjų teisių organizacijų protestus.

Tačiau konservatyvusis judėjimas „Aljansas už šeimą“ žengė dar toliau ir 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje surinko 400 tūkst. parašų, reikalingų, kad būtų organizuotas referendumas, dabar planuojamas surengti ateinančių metų vasario 7 dieną.

Per tą balsavimą dėmesys taip pat bus sutelktas į vienalyčių šeimų teisę įsivaikinti. Referendumo dalyvių bus prašoma pareikšti savo nuomonę ir dėl to, ar mokyklose turi būti privalomos lytinio švietimo pamokos, taip pat ar moksleiviai turi būti supažindinami su eutanazijos samprata.

Gėjų teisių aktyvistai šalyje, kurioje per 2011 metų visuotinį gyventojų surašymą septyni dešimtadaliai žmonių įvardijo save krikščionimis, smerkia planuojamą referendumą kaip pavojingą precedentą.

„Faktas, kad dauguma balsuos dėl mažumų teisių, atveria Pandoros skrynią“, – gėjų teisių aktyvistė Romana Schlesinger (Romana Šlėzinger) sakė naujienų agentūrai AFP.

Slovakijos lygių teisių kontrolierė Jana Dubovcova pažymėjo, kad piliečių „aktyvumas parodys, ar šie klausomai yra svarbūs rinkėjams, nes jie yra šio referendumo organizatoriai“.

Nuo 1993 metų iš Slovakijoje surengtų septynių referendumų galiojančius buvo pripažintas tik vienas – dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES). Kiti žlugo, nes juose dalyvavo mažiau negu 50 proc. registruotų rinkėjų.

Slovakijoje nėra įteisintos jokios homoseksualios sąjungos, bet 2012 metais atlikta apklausa rodė, kad 47 proc. slovakų pasisako už civilines vienalyčių porų sąjungas, o 38 proc. yra prieš jas nusistatę.

Milijonierius ir filantropas Andrejus Kiska sekmadienį savo prisaikdinimą pirmuoju Slovakijos prezidentu be komunistinės praeities atšventė pasikviesdamas į iškilmingus pietus benamių, kurie ten sėdėjo greta parlamentarų.

„Aš būsiu pirmasis Slovakijos prezidentas be politinės praeities. Būsiu čia dėl visų žmonių, nepriklausomai nuo jų politinių ryšių ir tautybės“, – pirmojoje savo, kaip valstybės vadovo, kalboje sakė A.Kiska.

51 metų magnatas, kuris turtus 10-ajame dešimtmetyje susikrovė iš vartotojų kreditavimo verslo, įsteigė didžiausią šalyje labdaros fondą „Gerasis angelas“, kuris padeda nepagydomai sergantiems vaikams ir jų šeimoms.

Jis taip pat pažadėjo visus penkerius kadencijos metus savo prezidentinę algą skirti labdarai.

15 benamių, taip pat – vaikai iš globos namų ir pagyvenę piliečiai, sekmadienį dalyvavo ištaiginguose pietuose naujuose prezidento rūmuose.

Tai buvo duoklė tam, kas, kaip teigia A.Kiska, bus jo vadovavimo skiriamasis ženklas.

„Aš atversiu prezidentūrą žmonėms, kuriems reikia mūsų pagalbos, jie bus mano prioritetas“, - sakė jis anksčiau šią savaitę.

„Iš niekur“ atsiradęs politikos naujokas ir milijonierius Andrejus Kiska šeštadienį didžiule persvara laimėjo antrąjį Slovakijos prezidento rinkimų ratą, sutrukdydamas kairiųjų veteranui, premjerui Robertui Fico (Robertui Ficui) sutvirtinti savo valdžios pozicijas.

51 metų centristas A.Kiska, kuris savo turtus susikrovė iš vartojimo paskolų verslo, bus pirmasis nuo nepriklausomybės paskelbimo 1993 metais Slovakijos prezidentas be praeities Komunistų partijoje.
„Noriu atkurti žmonių pasitikėjimą prezidento postu“, – sakė A.Kiska pergalės kalboje, kurią pasakė savo rinkimų kampanijos būstinėje sostinėje Bratislavoje.

Šis filantropas, kuris didžiausią savo turto dalį skyrė labdarai, taip pat pažadėjo „padaryti politiką žmogiškesnę“.

R.Fico, kuris tikriausiai liks premjeru iki 2016 metų visuotinių rinkimų, pripažino pralaimėjimą rezultatams parodžius, kad A.Kiska jį lenkia didele persvara.

Pagal rezultatus, kuriuos rinkimų komisija paskelbė suskaičiavusi 99 proc. balsų, už A.Kiską balsavo 59,4 proc. rinkėjų, o už R.Fico – 40,6 proc. rinkėjų.

„Šie rinkimai buvo referendumas dėl Fico ir jo vyriausybės, ir jis aiškiai jį pralaimėjo“, – apie žlugusį premjero bandymą monopolizuoti valdžią sakė Bratislavoje gyvenantis analitikas Grigorijus Mesežnikovas iš Viešųjų reikalų instituto.

„Didžioji dauguma rinkėjų išreiškė savo nusivylimą Fico, jis nesugebėjo mobilizuoti savo pagrindinių rinkėjų“, – pridūrė jis.

Perspektyva, kad socialdemokratų partija „Smer“ gali laimėti ir parlamento, ir prezidento posto kontrolę, įelektrino oponentus šioje buvusioje komunistinėje valstybėje, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių ir kuri 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES), o 2009-aisiais – į euro zoną.

R.Fico partija turi 83 vietų daugumą 150 vietų parlamente, o kiti visuotiniai rinkimai numatomi 2016 metais.
Analitikai taip pat perspėjo, kad jei R.Fico būtų perėmęs prezidento postą, jis būtų galėjęs bandyti priimti konstitucijos pataisą dėl prezidento įgaliojimų sustiprinimo ir parlamentinės sistemos pertvarkymo į prezidentinę.

NESUTEPTAS

A.Kiska labai stengėsi vaizduoti save kaip atramą prieš 49 metų R.Fico bandymus perimti visą valdžią.

„Balsavau už Kiską, kad nelaimėtų Fico, – žurnalistams sakė Denisa Angyalova (Denisa Angialova), šeštadienį atiduodama savo balsą Bratislavoje. – Fico pernelyg ištroškęs valdžios ir aš nenoriu, kad valdytų viena partija“.

Panašiai kalbėjo ir pensininkas Štefanas Horvathas (Štefanas Horvatas): „Balsavau už Kiską, nes jis nėra toks korumpuotas kaip kiti politikai. Jis atneša šviežio oro gurkšnį į politiką ir jis supranta žmones“.

Tokių sunkiasvorių Europos socialistų kaip Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) paremtas kairiųjų veteranas R.Fico bandė vaizduoti A.Kiską politiškai naiviu naujoku.

Tačiau A.Kiska, kurį daugelis laiko savo pastangomis iškilusiu žmogumi, turinčiu gerą uoslę verslui, sėkmingai pasinaudojo savo, kaip politikos naujoko, nesusiteršusio Slovakijos dešiniuosius persekiojančiais korupcijos įtarimais, įvaizdžiu.

Politika šioje šalyje buvo smarkiai supurtyta 2011 metų pabaigoje, kai į internetą buvo nutekinta viena slaptosios tarnybos byla kodiniu pavadinimu „Gorila“, kurioje atskleidžiami įtariami ryšiai tarp oligarchų iš vienos privačios finansinės grupės ir kone viso dešiniojo sparno politinio elito.

Per 2012 metų visuotinius rinkimus įpykę rinkėjai nušalino centro dešinės politikus ir R.Fico laimėjo didžiule persvara, todėl galėjo formuoti vienos partijos vyriausybę, remiamą stiprios nepriklausomos daugumos parlamente.

„Dabar Kiskos tikslas numeris vienas turėtų būti bandymas suvienyti labai poliarizuotą Slovakijos visuomenę“, – sakė Bratislavoje gyvenantis analitikas Eduardas Chmelaras, kuris atkreipė dėmesį į skaldančią rinkimų kampaniją.

„Tai naujas jausmas – balsuoti už save“, – anksčiau šeštadienį sakė A.Kiska, atiduodamas savo balsą gimtajame provincijos mieste Poprade Šiaurės Slovakijoje.

Savo autobiografijoje „Vadovo kelias iš pragaro“ ( Cesta manažera z pekla ) jis prisipažino apie sąžinės perkratymo etapus, „flirtą“ su judaizmu ir budizmu, grįžimą prie katalikybės.

Tačiau R.Fico bandymas pavaizduoti A.Kiską nekompetentingu politikos naujoku, besidominčiu scientologija, rinkėjų neįtikino. Kaltinimus dėl scientologijos A.Kiska neigia.

Naujasis prezidentas bus prisaikdintas birželio 15 dieną, kai baigsis antroji dabartinio kairiųjų prezidento Ivano Gašparovičiaus kadencija.

Elektronikos ir automobilių eksporto varoma Slovakijos ekonomika šiemet, kaip prognozuojama, augs 2,3 procento.