-
Hormonų įtaka odos sveikatai ir išvaizdai
Estrogenai – odos gyvybingumo saugotojai
Estrogenai turi didelę įtaką odos sveikatai. Jie didina odos storį, drėgmės kiekį ir palaiko odos elastingumą, padidindami kolageno – pagrindinio struktūrinio odos baltymo – gamybą. Estrogenai taip pat padeda gyti žaizdoms ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Todėl dėl menopauzės metu sumažėjusio estrogenų kiekio oda dažnai išsausėja, tampa mažiau elastinga ir labiau pažeidžiama.
Testosteronas – dviašmenis kardas odai
Testosteronas taip pat turi įtakos odos būklei. Jis stimuliuoja riebalų liaukų išskiriamos riebalinės medžiagos – sebumo, kuris būtinas odos drėgmei palaikyti, gamybą. Tačiau per didelė sebumo gamyba, dažnai veikiama padidėjusio testosterono kiekio, gali sukelti aknę, ypač paaugliams. Be to, testosteronas didina odos storį ir gali prisidėti prie ryškesnių randų susidarymo.
Kortizolis – su stresu susijęs odos dirgiklis
Kortizolis, paprastai vadinamas streso hormonu, gali turėti žalingą poveikį odai. Dėl padidėjusio kortizolio kiekio, kuris paprastai būna lėtinio streso ar antinksčių sutrikimų pasekmė, oda gali suplonėti, sumažėti kolageno gamyba ir sulėtėti žaizdų gijimas. Be to, dėl kortizolio gali paūmėti uždegiminės ligos, tokios kaip aknė, egzema ir psoriazė, todėl veiksmingas streso valdymas yra itin svarbus odos sveikatai.
Skydliaukės hormonai – odos metabolizmo reguliatoriai
Skydliaukės hormonai, įskaitant tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą odos būklę. Jie reguliuoja odos ląstelių atsinaujinimą ir atkūrimą, užtikrindami normalią odos tekstūrą ir išvaizdą. Dėl hipotirozės (mažo skydliaukės hormonų kiekio) oda gali tapti sausa, pleiskanojanti ir blyški, o hipertirozė (didelis skydliaukės hormonų kiekis) gali sukelti:
• odos bėrimus;
• dilgėlinę;
• niežulį;
• odos spalvos pakitimus;
• neįprastą šilumą.
Nerimaujant dėl savo skydliaukės veiklos, būtina kreiptis į gydytojus specialistus. Patyręs endokrinologas Kaune ar Vilniuje, ar kitame mieste gali paskirti tyrimus skydliaukės veiklai įvertinti ir nustatęs tikslią diagnozę pradėti gydymą.
Augimo hormonas – jaunystės įtaka
Somatotropinas, taip pat žinomas kaip augimo hormonas (GH), prisideda prie odos vientisumo ir jaunatviškumo. Jis skatina kolageno ir elastino, būtinų odos stangrumui ir elastingumui palaikyti, sintezę. Sumažėjęs GH kiekis, kuris yra normali senėjimo dalis, siejamas su odos suplonėjimu, sumažėjusiu elastingumu ir sulėtėjusiu žaizdų gijimu.
Hormonų kiekio pokyčiai, atsirandantys dėl fiziologinių procesų, endokrininių sutrikimų ar streso, gali akivaizdžiai atsispindėti odoje. Norint taikyti veiksmingą dermatologinį gydymą ir parinkti tinkamas odos priežiūros priemones, labai svarbu gerai suprasti hormonų įtaką. Atsižvelgdami į hormoninius veiksnius, sveikatos priežiūros specialistai gali tikslingiau ir veiksmingiau gydyti įvairias odos ligas, galiausiai pagerindami odos sveikatą ir išvaizdą.
-
Pilvo sienos išvarža – tai, ko nereikėtų ignoruoti
Todėl ignoruoti šios, iš pirmo žvilgsnio nedidelės problemos jokiu būdu nereikėtų. Naudingos informacijos apie tai, kaip atpažinti pilvo sienos išvaržą, kokios jos priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas, pateikiame šiame straipsnyje.
Kodėl atsiranda pilvo sienos išvarža?
Pilvo sienos išvarža būna įgimta, įgyta ir gali būti bet kurioje pilvo sienos vietoje, o dažniausios iš jų – bambos ir kirkšnies. Pirmoji atsiranda iš karto po gimimo arba šiek tiek vėliau, kuomet ne iki galo užsidaro naujagimio bambos žiedas. Dažniausiai ji diagnozuojama vaikystėje. Kitos išvaržos paprastai atsiranda esant silpniems pilvo sienos raumenims arba suardžius pilvo sienos vientisumą. Tai gali lemti sunkių daiktų kėlimas, nutukimas, skysčio kaupimasis pilvo ertmėje, nėštumas. Išvarža taip pat gali atsirasti po pilvo operacijos.
Kokie yra pilvo sienos išvaržos simptomai?
Pilvo sienos išvarža gali sukelti įvairius simptomus. Jų intensyvumas priklauso nuo išvaržos dydžio. Vienas dažniausių simptomų – guzas pilvo srityje, kuris didėja kosint, stanginantis arba ką nors keliant. Aplink jį gali būti odos spalvos pakitimai. Išvaržai didėjant, jaučiamas skausmas arba diskomfortas. Dalis išvaržų nesukelia jokių akivaizdžių simptomų ir apie jas sužinoma tik įvykus komplikacijai (įstrigimui). Todėl jaučiant bet kokius prieš tai aptartus simptomus, rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Kaip diagnozuojama pilvo sienos išvarža?
Įprastai išvarža diagnozuojama apžiūros ir apčiuopos būdu. Jei diagnozė neaiški, atliekama echoskopija, kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija.
Kaip gydoma pilvo sienos išvarža?
Vienintelis pilvo sienos išvaržos gydymo būdas yra operacija. Po operacijos, tikimybė, kad tokia problema pasikartos, labai maža bet galima.
Negydoma pilvo sienos išvarža gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, žarnyno įstrigimą. Dėl šios priežasties gali atsirasti žarnų nepraeinamumas, sutrikti įstrigusio organo kraujotaka ir prasidėti gangrena. Tokiu atveju būtina skubi gydytojo pagalba.
Taigi kad ir kokia nepavojinga ji kartais atrodytų, ignoruoti tokios problemos tikrai nereikėtų. Patyrę ir savo darbą puikiai išmanantys chirurgai gali suteikti efektyvų gydymą.
Na, o jei norite išsirinkti išties patikimą specialistą, tai galite padaryti spustelėję ant šios nuorodos https://anteja.lt/gydytojai-specialistai/chirurgai.
-
Antakalnyje plečiasi medicinos paslaugų prieinamumas 2
Ką tik duris atvėrusiame padalinyje yra galimybė net tik atlikti išsamius diagnostinius tyrimus ar gauti skiepus, bet ir lankytis pas šeimos gydytojus ar gydytojus specialistus. „Antėja“ atstovai teigia: „Augant sveikatos priežiūros ir diagnostinių tyrimų paslaugų poreikiui, išryškėjo, kad net ir didžiuosiuose miestuose medicinos paslaugos vis dar sunkiai prieinamos. Todėl džiaugiamės, kad galime prisidėti prie visuomenės gerbūvio ir sveikatinimo steigiant naujas klinikas, kuriose dirba tik profesionali komanda bei atliekami inovatyvūs laboratoriniai tyrimai.“
Antakalnio „Antėjos“ klinikoje bus laukiami visi norintys pasitikrinti sveikatą ar pasikonsultuoti su gydytoju, nepaisant kokiame mieste ar klinikoje klientas yra registruotas. Tiesa, nors klinika yra privati, bet yra sudaryta sutartis su Teritorinių ligonių kasa (TLK), todėl prisirašiusieji klinikos pacientai bus atliekami nemokamai, TLK finansuojami, diagnostiniai bei prevenciniai tyrimai, ir teikiamos šeimos gydytojų konsultacijos. Be to, prisirašiusiems klientams dovanojamos specialios nuolaidos „Antėjos“ mokamoms paslaugoms. Pavyzdžiui, kraujo tyrimams bus taikoma 20 proc. nuolaida, o gydytojų specialistų konsultacijoms ir skiepams – 10 proc. nuolaida.
„Antėja“ klinika klientų laukia patogiu metu, nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro darbo dienomis, todėl tyrimus galėsite atlikti prieš ar po darbo, mokyklos, universiteto. Atvykstančių prašoma registruotis savitarnos sistemoje www.anteja.lt, bendruoju klientų aptarnavimo centro telefonu – 8 700 55 511 arba el. paštu pagalba@anteja.lt.
Laukia dovanos
Atidarymo proga atvykstančių laukia DOVANA – nemokamas magnio ir kalcio kraujo tyrimų komplektas. Dovana pasinaudoti galėsite iki pat 2021 m. spalio 31 dienos.
Norintys pasinaudoti dovana yra kviečiami su savimi turėti informacinę skrajutę (jei rado savo pašto dėžutėje) arba apie šį pasiūlymą, apsilankymo metu, pasakyti aptarnaujančiam personalui. Daugiau informacijos apie akcijas ir ypatingus pasiūlymus rasite „Antėja“ „Facebook“ paskyroje arba oficialioje įmonės svetainėje: www.anteja.lt. Sekite visas naujienas! Savo sveikatą patikėkite profesionalams! Brangiausias – laiku neatliktas tyrimas!
Savo sveikatą patikėkite profesionalams! Brangiausias – laiku neatliktas tyrimas!
-
Vyrus kamuojantis stresas apgaulingai slepia skydliaukės ligas
Nuolatinis nuovargis, irzlumas, pyktis iki nevaldomo priepuolio, nemiga, prakaitavimas, svorio svyravimai, nagų, plaukų lūžinėjimas ir kiti nemalonūs simptomai kankina ne vieną.
Jeigu šiais negalavimais skundžiasi moterys, medikai paprastai įtaria, kad tai gali būti dažnėjantis skydliaukės funkcijos sutrikimas. Jeigu skundžiasi vyrai – neretai manoma, kad tai – dėl patirto streso darbe, šeimoje ir netrukus tai praeis. Bet dažniau vyrai nutyli apie ryškėjančius simptomus arba yra linkę juos maskuoti alkoholiu.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė įspėja, kad dėl skydliaukės per daug arba per mažai išskiriamų hormonų „stresuojantys“ vyrai tampa vis dažnesni medicinos įstaigų lankytojai.
„Jeigu prieš dešimtmetį skydliaukės sutrikimų statistiką nusverdavo moterys, o vyrai būdavo nedažna išimtis, tai dabar daugėja skydliaukės sutrikimų vyrams. Nerasdami streso, nerimo, irzlumo priežasčių psichologai ir psichiatrai į laboratoriją atsiunčia vyrus pasitikrinti skydliaukės funkcijos. Atlikus skydliaukės hormonų tyrimus dažniausiai paaiškėja tikroji patiriamo streso – nemigos, irzlumo ir prakaitavimo priežastis – skydliaukės funkcijos sutrikimas. Deja, kai kurie vyrai mažindami stresą tampa nuo alkoholio pernelyg priklausomi ir apie savo sveikatą visai nesusimąsto“, - aiškina gydytoja.
Skydliaukė – svarbus organizmo reguliatorius
Skydliaukė – stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka. Pagrindinė jos funkcija – hormonų gamyba.
Skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą, plečia kraujagysles, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą, reguliuoja kraujospūdį, raumenų tonusą, virškinimo funkcijas, kūno augimo procesus, kalcio ir fosforo apykaitą, turi įtakos kaulų retėjimui.
Skydliaukė tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, psichikos raidą, todėl neretai skydliaukė dar vadinama žmogaus vidiniu laikrodžiu arba intelekto liauka.
Pasak gydytojos D. Babenskienės, skydliaukės ligos plačiai paplitusios visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad net 30 procentų mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet diagnozuojama apie 300 naujų skydliaukės vėžio atvejų.
Kodėl skydliaukė „suserga“?
Skydliaukės funkcija gali sutrikti dėl labai įvairių priežasčių. Skydliaukės sutrikimą gali išprovokuoti neracionali mityba, jodo trūkumas, padidėjusi radiacija, aplinkos užterštumas, rūkymas, lėtinė infekcija, genetiniai veiksniai bei staigūs fiziologiniai pokyčiai – brendimas, nėštumas, klimaksas.
„Analizuodama laboratorinių skydliaukės hormonų tyrimų rezultatus pastebėjau, kad daugėja skydliaukės ligomis sergančių vyrų. Kita tendencija – sergančių amžius vis jaunesnis, todėl jau trisdešimtmečiai turi skydliaukės sutrikimų. Manau, įtakos galėjo turėti 1986 metais įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija ir pasikeitęs gyvenimo būdas šiuo metu“, - pastebi gydytoja D. Babenskienė.
Vienas iš skydliaukės susirgimų yra autoimuninis tiroiditas arba skydliaukės uždegimas. Šios ligos atsiradimą gali paskatinti persirgta virusinė liga, gripas, bakterinė kvėpavimo takų infekcija arba genetinis paveldimumas.
Ūminis skydliaukės uždegimas prasideda aiškiais simptomais: karščiavimu, skausmu kaklo srityje, paraudimu. Tačiau dažnai liga yra lėtinio pobūdžio, žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl diagnozuojama atsitiktinai ar jau ligai užsitęsus, kada dėl skydliaukės pakenkimo sutrinka jos funkcija.
Tokiu atveju būna kompikacijų, gydymas sudėtingesnis ir suprastėja gyvenimo kokybė. Šį susirgimą galima diagnozuoti ligos pradžioje, atlikus skydliaukės hormonų kraujo tyrimus laboratorijoje.
Skydliaukės ligos didina cholesterolio kiekį
Gydytoja D. Babenskienė pastebi dar vieną paslėptą skydliaukės sukeliamą problemą – padidėjusį cholesterolio kiekį.
„Peržiūrėdama laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus pastebėjau, kad dažnai pacientams, kuriems yra padidėjęs skydliaukės išskiriamų hormonų kiekis, taip pat yra padidėjęs ir cholesterolio kiekis. Todėl visuomet rekomenduojame pasitikrinti skydliaukės funkciją visiems, kam yra nustatytas padidėjęs cholesterolio koncentracijos kraujyje kiekis. Neretai būna, kad endokrinologui pradėjus gydyti skydliaukę, sumažėja ir cholesterolis“, - aiškina D. Babenskienė.
Padidėjęs cholesterolis, o ypač pakitusios jo frakcijos (MTL, triglicerirdų) turi įtakos aterosklerozės vystymuisi. Dėl susidariusių aterosklerozinių plokštelių susiaurėja širdies vainikinių arterijų spindis, pablogėja širdies raumens kraujotaka ir dėl to atsiranda negrįžtami pakitimai – įvyksta infarktas.
Jeigu yra ir kitų rizikos veiksnių: padidėjęs kraujospūdis, uždegimas (uždegiminius kraujagyslių procesus galima įvertinti atlikus didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimą), genetiniai faktoriai, stresas, rūkymas – infarkto ir insulto rizika labai padidėja. Infarktas ir insultas yra pagrindinė mirties priežastis.
Tikrintis sveikatą reikėtų ir gerai besijaučiant
Šiuolaikinė laboratorinė medicina yra didžiulis pagalbininkas tiek medikams, tiek pačiam žmogui.
„Nors profilaktinių laboratorinių tyrimų Lietuvoje atliekama nedaug, o žmonės apie sveikatą pagalvoja tik ligoninėje ar susirgus artimajam, neretai atsitiktiniai profilaktiniai tyrimai apsaugo nuo komplikacijų, padeda išaiškinti net dešimtmečiais pasislėpusias ligas bei išgelbėja gyvybes. Tai atsiperka, todėl pirmiausia turime investuoti į sveikatą kol esame sveiki. Paskui – gali būti per vėlu“, - įsitikinusi gydytoja D. Babenskienė.
