Tokiais pakeitimais panaikinamas šiuo metu galiojantis nustatytas konkretus asmenų, kuriems gali būti atlyginta medikų padaryta žala, sąrašas.

Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamuose Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimuose, dėl ryšio artimumo ir glaudumo spręs komisija pagal šių asmenų ar jų atstovo pateiktus duomenis, kurie patvirtintų apie tokį ryšį.

Dabar įstatyme numatyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą – tai yra nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties.

Be to, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Pasiūlyti pakeitimai – ministerijos reakcija į sausio pabaigoje Konstitucinio Teismo (KT) priimtą nutarimą, jog baigtinį į medikų padarytą žalą galinčių pretenduoti asmenų sąrašą nustatanti įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Teismas konstatavo, kad straipsniu, pagal kurį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą, Seimas „nepaisė iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų kylančio reikalavimo sudaryti visas reikiamas teisines prielaidas padarytą žalą ją patyrusiems asmenims atlyginti teisingai“.

KT nagrinėjo į vieną bylą sujungtus kelis Vilniaus apygardos teismo prašymus.

Vilniaus apygardos teismo teigimu, minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį tokių asmenų sąrašą, todėl ne visi patyrusieji žalą turi teisę į jos atlyginimą.

Anot teismo, įstatyme nenumatyta, kad dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.

„Keli argumentai, kodėl nesąmonė yra nesąmonė. Pirma, siūloma papildyti Civilinio kodekso antrą knygą, kurios reguliavimas visiškai neatitinka to, kas yra siūloma. Panašūs dalykai turi būti reguliuojami Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, kurioje kalbama apie šeimos teisinius santykius, bet juk suprasdami projekto rengėjų siekius, suprantame, kad čia net minčių apie šeimą būti negali“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašo profesorius.

Anot V. Nekrošiaus, „artimo ryšio“ sąvoka taip pat negali būti apibrėžiama teisinėmis kategorijomis, mat, anot jo, asmenų jausmai ir emocijos nėra teisiškai vertinamos.

„Bandymas apibrėžti artimo ryšio kategoriją yra tas pats kas bandymas apibrėžti meilę. Tai iš principo neapibrėžiamos teisinėmis kategorijomis žmonių sielos, jausminės, emocinės būsenos. Todėl pasakymas, kad tai yra asmens santykis, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmens socialinio ryšio, yra apibrėžimas apie nieką“, – pažymėjo V. Nekrošius.

Profesoriaus teigimu, nelogiška ir tai, kad nėra siūloma keisti Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatų dėl partnerystės.

Pasakymas, kad tai yra asmens santykis, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmens socialinio ryšio, yra apibrėžimas apie nieką.

„Todėl dar labiau nelogiška tampa šita nesąmonė“, – kritikavo jis.

Taip pat V. Nekrošiui abejonių kelia, kad siūlyme teigiama, jog artimas ryšys teisines pasekmes sukuria tik įstatymų numatytais atvejais.

„O tai čia reikia suprasti, kad visais kitais atvejais įstatymu apibrėžiamas reiškinys nieko nereiškia? O jeigu kils pasekmė, kuri nenumatyta, bet turėtų sukelti teisines pasekmes, tai nieko nereikš, nors kitais atvejais turėtų tas pasekmes sukelti?“, – svarstė profesorius.

Be to, V. Nekrošius siūlyme įžvelgė ir vertinamojo kriterijaus įvedimą.

„Penktojoje dalyje numatyta, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys yra artimesnis už artimą. Na, nežinau, kaip čia su nediskriminavimu ir asmenų lygybe, bet pats vertinamojo kriterijaus įvedimas man čia atrodo visai netinkamas“, – rašė V. Nekrošius.

„Tų pastabų būtų galima dar rašyti ir rašyti, bet, tiesą pasakius, atsibodo. Kvailystei, teisuoliškumui ir fanatizmui ribų tikrai nėra“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad šeštadienį Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys P. Saudargas nelepia, kad siūlymas į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką yra alternatyva Civilinės sąjungos įstatymo projektui. P. Saudargo teigimu, Civilinio kodekso pataisa yra „pozityvesnė“ vienos lyties asmenų santykius reglamentuojanti iniciatyva, todėl jis ją kartu su opozicijos atstovais ketina pateikti tuo pačiu metu, kai Seimą pasieks Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Praėjusią savaitę valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tai numatantį kodekso papildymo projektą įregistravo Seimo pirmininko pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais.

„Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais“, – numato naujos siūlomos Civilinio kodekso nuostatos.

Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Taip pat artimą ryšį, preziumuojama, turi „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo“.

Projektas numato, kad įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį. Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra, pagal siūlomą reglamentavimą, „pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“

„Dabartiniame socialinių santykių kontekste stebimas esamų teisinių institutų nepakankamumas – yra būtinybė pripažinti ir ginti artimąjį ryšį, kuris nebūtų tik apribotas vien giminyste ar šeimos narių ribomis, bet apimtų ir tokius asmenų santykius, kurie grindžiami ilgalaikiais tvariais socialiniais ryšiais bei giliu tarpusavio pasitikėjimu. Dabartinis Civilinio kodekso reguliavimas neišskiria tokių santykių, nors socialinė realybė reikalauja juos pripažinti. Šie santykiai nėra svetimi Lietuvos teisinei kultūrai – galima prisiminti faktinį įvaikinimo pripažinimą. (...)  Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad turėtų būti ginami asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai. 

Priėmus siūlomą Civilinio kodekso pataisą, jo autorių nuomone, reikėtų pakeisti kitų  teisės aktų, pvz. Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų nuostatas, kuriuose "būtų sureguliuotos konkrečios situacijos, kuriose artimasis asmuo turėtų tam tikras teises (pvz., teisę neliudyti prieš artimąjį teisme, teisę lankyti įkalinimo įstaigose, teisę susižinojimo gydymo įstaigose, teisę palaikų laidojimo ar kitas svarbias socialiniams santykiams teises)“.

Siūloma, kad Civilinio kodekso pataisos įsigaliotų  2022 m. liepos 1 d.

Kartu su P. Saudargu projektą teikia  įvairioms  frakcijos atstovaujantys Seimo nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius,  Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė, Beata Petkevič, Guoda Burokienė, Arvydas Nekrošius, Algimantas Dumbrava, Antanas Vinkus, Ligita Girskienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Aurelijus Veryga, Ričardas Juška, Antanas Čepononis.

ELTA primena, kad  Seime yra įregistruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris reglamentuoja civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.

Projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.