Apie alyvą pamiršta

Šaltuoju metų sezonu vairuotojai įpratę pasirūpinti padangomis, akumuliatoriumi, ledo grandikliu ar šluotele. Galbūt dar žiemai tinkamu langų plovimo skysčiu. Specialistai atkreipia dėmesį, kad neretai pamirštami kiti ne mažiau svarbūs aspektai.

Vienas tokių – atšalus orams retai tikrinamas variklio alyvos kiekis. Atrodo, kad tik automobilio prietaisų skydelyje pamatę užsidegusią indikacinę lemputę vairuotojai prisimena apie alyvą, nors vasarą kur kas dažniau atsidaro variklio dangtį.

Pasak mechaniko Martyno Šiugždos, į tepalo lemputės siunčiamus signalus reaguoti būtina, tačiau tai ne visuomet reiškia, kad variklio alyvos lygį reikia pildyti nedelsiant.

„Pasitaiko atvejų, kai žemo alyvos lygio lemputė sumirksi greičiau išvažiuojant iš požeminio garažo arba užsidega posūkio metu, o po kurio laiko užgęsta. Tokiu atveju pavojaus nėra. Šie signalai atsiranda skystai alyvai teleškuojantis bake. Be abejo, net ir trumpas indikatoriaus įsižiebimas tampa signalu, kad alyvos lygis gali artėti prie minimalios ribos, todėl netrukus jį reikės papildyti“, – aiškino M. Šiugžda.

Anot jo, jei alyvos lygio lemputė užsidega įjungus automobilio variklį ir  nebeužgęsta, tai rodo minimalų ar net žemesnį už minimalų alyvos lygį. Tokiu atveju derėtų išjungti variklį ir alyvos lygį patikrinti rankiniu būdu – tam skirtu matuokliu.

Simptomai: apie apsitrynusias trinkeles arba diskus praneša nemalonūs džeržgiančio metalo garsai, sklindantys iš stabdžių sistemos. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Žiemą – mažesnis kiekis

„TotalEnergies“ techninio skyriaus vadovo Andrzejaus Husiatynskio teigimu, alyvos lygis tikrinamas automobiliui stovint ant lygaus paviršiaus ir varikliui atvėsus, pavyzdžiui, keliolika minučių po jo išjungimo. Lįsti prie įkaitusio variklio gali būti pavojinga. Be to, būtina palaukti, kol visa alyva nubėgs į karterį, nes priešingu atveju parodymai gali būti klaidingi.

Eksperto žodžiais, matuoklį pirmiausia reikia ištraukti ir švariai nuvalyti, tuomet vėl įdėti ir vėl jį išimti – būtent šis ant matuoklio pasilikęs alyvos pėdsakas rodys esantį jos lygį.

„Dauguma alyvos lygio matuoklių turi dvi žymas – minimalią ir maksimalią. Geriausia, kai alyvos pėdsakas yra maždaug per vidurį tarp šių dviejų žymų. Alyvos lygis niekada neturėtų nukristi žemiau minimalios ribos“, – aiškino jis.

Tiesa, A. Husiatynskis atkreipė dėmesį, kad alyvos lygis žiemą gali būti žemesnis nei vasarą ir siekti vieną trečdalį tarp lygio matuoklio žymų. Jo teigimu, toks mažesnis alyvos kiekis varikliui leidžia greičiau pasiekti darbinę temperatūrą esant šaltam orui.

Jeigu stabdymo metu atsiranda savotiškas trinktelėjimas į pedalą ar dreba vairas, tai  ženklas, kad laikas keisti stabdžių diskus.

Filtras – ne smulkmena

Automobilių mechaniko M. Šiugždos manymu, sprendžiant, ar saugu važiuoti toliau, kai alyvos lygis pasiekė minimalią ribą, svarbu įvertinti kelias aplinkybes.

„Ramus važiavimas iki artimiausio autoserviso ar parduotuvės, kurioje įsigysite tinkamos alyvos, varikliui tikrai nepakenks. Tačiau jei važiuojate maksimaliai išnaudodami variklio galią, dinamiškai, kalvotose vietose ar su prikabinta priekaba, tai gali turėti neigiamos įtakos varikliui. Taip yra todėl, kad alyva, be kita ko, veikia ir kaip aušinimo skystis. Kai jos mažai, gali būti pažeisti atskiri variklio elementai – kraštutiniais atvejais variklis gali perkaisti ir sugesti“, – vardijo jis.

Bet kuriuo atveju per mažas alyvos kiekis blogina variklio parametrus, todėl to ignoruoti nevertėtų.

Pašnekovo žodžiais, jei alyvos kiekis yra minimalus, užtenka papildyti apie 0,5 l. Esant įprastam 4 cilindrų ir iki 2 l darbinio tūrio varikliui, toks kiekis sudarys apie 10–20 proc. visos alyvos, esančios alyvos bake.

Pasak portalo autoplius.lt, kalbant apie variklį nederėtų pamiršti ir alyvos filtro. Jis privalomai keičiamas kartu su alyva. Kartu su juo turėtų būti keičiami ir dar du filtrai. Pirmasis – degalų filtras, sulaikantis nepageidaujamas į variklį iš degalų bako patenkančias daleles. Antrasis – salono filtras. Jį pakeitus, į saloną pučiamas ne tik švaresnis oras, tačiau turėtų dingti ir bėdos dėl langų rasojimo. Salono ir degalų filtrus rekomenduojama keisti bent kas antrą kartą atnaujinant tepalus.

Dėmesys pavarų dėžei

Alyvą būtina keisti ne tik variklyje, bet ir pavarų dėžėje. To nedarant gerokai sparčiau dėvisi vidinės transmisijos dalys ir pavarų dėžės darbas tampa nebe toks sklandus.

Alyvos lygį būtina stebėti ir mechaninių pavarų dėžėse, tačiau ypač akylai tai daryti reikia automatines transmisijas turinčių automobilių savininkams. Dėl jos trūkumo atsiradęs net menkas įtrūkimas dėžės viduje gali turėti itin brangių padarinių.

Automatinių transmisijų tepalo keitimo intervalai priklauso nuo dėžės tipo. Pavyzdžiui, DSG automatinės dėžės tepalai keičiami maždaug kas 50–80 tūkst. km. Jei transmisija bepakopė – kas 30–50 tūkst. km.

Automobilio kondicionierius, vėsinantis saloną, yra dar viena vieta, kuri retkarčiais pareikalaus investicijų. Į oro kondicionierių pilamas šaldymo skystis, kurį periodiškai tenka papildyti. Be to, kondicionavimo sistemą reikia valyti. Tai nedažnas ir brangus aptarnavimas, tačiau jį atlikti kartais tenka.

Signalas: jei žemo alyvos lygio lemputė sumirksi greičiau išvažiuojant iš požeminio garažo arba užsidega posūkio metu, nerimauti nereikėtų. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Stabdžių elementai

Dar viena natūraliai besidėvinti ir periodiškai keičiama automobilio detalė – stabdžių trinkelės. Praktiškai visuose naujuose ar apynaujuose automobiliuose sumontuoti diskiniai stabdžiai, kurių viena sudedamųjų dalių yra trinkelės.

Jų susidėvėjimo laiką lemia daug veiksnių, tokių kaip vairavimo stilius, sąlygos, kuriomis automobilis eksploatuojamas, kitų stabdžių sistemos elementų nusidėvėjimo lygis ir t. t. Jei transporto priemonės vairuotojas važinėja ramiai, tikėtina, kad trinkeles teks keisti po 30–50 tūkst. nuvažiuotų kilometrų. Jei vairavimo stilius agresyvesnis – jos gali atlaikyti gerokai mažiau – apie 10–20 tūkst. km.

Mažesnis alyvos kiekis varikliui leidžia greičiau pasiekti darbinę temperatūrą šaltu oru.

Kaip paprastam vartotojui suprasti, kad atėjo metas keisti stabdžių trinkeles? Naujuose automobiliuose dažniausiai yra trinkelių nusidėvėjimo daviklis, kuriam užsidegus reikia važiuoti į servisą. Jei ratuotis vyresnis – tokių daviklių nėra. Tuomet apie apsitrynusias trinkeles informuos nemalonūs džeržgiančio metalo garsai, sklindantys iš stabdžių sistemos.

Dar vienas ne mažiau svarbus stabdžių sistemos elementas – diskai. Veikiami trinties jėgos jie dėvisi ir po truputį plonėja. Jeigu stabdymo metu atsiranda savotiškas trinktelėjimas į pedalą ar dreba vairas, tai  ženklas, kad laikas keisti stabdžių diskus. Šis trinktelėjimas atsiranda  stabdžių diskui suplonėjus iki minimalios leistinos ribos. Tuomet disko storio jau neužtenka norint išvengti nepageidaujamos vibracijos. Kita nusidėvėjimo indikacija – stabdžių pedalas tampa mažiau jautrus. Norint sustoti, jį tenka spausti vis stipriau.

Anot autoplius.lt specialistų, stabdžių diskų ir trinkelių nusidėvėjimo požymiai yra labai panašūs, todėl, prieš pradedant spręsti problemą, reikėtų įsitikinti, kuris komponentas ją kelia. Jei problema vis dėlto yra dėl stabdžių diskų, keičiant juos itin rekomenduojama keisti ir stabdžių trinkeles. Tai užtikrins efektyvų stabdžių sistemos veikimą.

Efektas: pakeitus salono oro filtrą, ne tik pučiamas švaresnis oras, bet ir dingsta bėdos dėl langų rasojimo. / E. Šemioto nuotr.

Skysčiai ne tik aušina

Stabdžių skystis – dar vienas su stabdymo sistema susijęs elementas, kurį būtina nuolat tikrinti ir periodiškai keisti. Ne mažiau svarbus ir aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu. Aušinimo sistema užtikrina transporto priemonės variklio aušinimą. Šio skysčio paskirtis – palaikyti stabilią variklio darbinę temperatūrą ir šildyti saloną.

Kada reikia keisti aušinimo skystį, nurodoma transporto priemonės naudojimo vadove. Jei šios knygos neturite, dėl informacijos galima kreiptis į jūsų automobilio markės autorizuotą servisą. Taip pat vertėtų periodiškai atidaryti išsiplėtimo bakelio dangtelį ir pažiūrėti, ar nepasikeitė aušinimo skysčio spalva. Jei pasikeitė, reikėtų kreipkitis į servisą, kad šis nustatytų priežastį.

Tiesa, niekada neatidarinėkite aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio, kol variklis įkaitęs, nes galite nusiplikyti.

Aušinimo skystis yra skirstomas pagal spalvą, tačiau ant jo pakuotės taip pat yra nurodyti tarptautiniai klasifikavimo standartai, į kuriuos vertėtų atsižvelgti. Aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus nurodo kodas: G11, G12, G12++, G13.

Neišvengia klaidų

Lietuvoje griežtai reglamentuojamas tik žieminių padangų privalomas laikotarpis – nuo lapkričio 10-osios iki kovo 31 d. Dėl vasarinių padangų galioja tik rekomendacijos, išskyrus atvejus, jei žiemą buvo naudojamos dygliuotos padangos. Jomis važinėti leidžiama tik iki balandžio 10 d. Likusiais atvejais vasarines padangas patariama pradėti naudoti, kai dienos oro temperatūra laikosi virš 7 °C šilumos.

Šiemet žiemos būta atšiaurios, tačiau pavasarinė šiluma neišvengiamai atliks savo darbą. Tad, jei po poros savaičių nutarsite, kad mašinos apavą jau norite keisti, svarbu tai padaryti tinkamai. "Inter Cars Lietuva" padangų specialistas Ignas Klimaika perspėjo, kad šio, atrodytų, paprasto proceso metu daroma nemažai klaidų, kurios išlenda eksploatacijos metu. Pavyzdžiui, jeigu pakeitus padangas jaučiama ratų vibracija, vadinasi, padangos ant ratlankių sumontuotos netinkamai, nebuvo pašalintos rūdys arba ratai nebuvo subalansuoti. Pastarasis procesas yra privalomas, kaip ir dažnai pamirštamas ratų geometrijos reguliavimas, kurį taip pat reikėtų atlikti reguliariai.

Padangas – standartines sezonines ir universalaus profilio  – reikia sukeisti vietomis pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.

"Ratai gali būti ir netinkamai priveržti pneumatiniu pistoletu, taip veržiant galima lengvai perveržti varžtus, sugadinti sriegį tiek rato stebulėje, tiek sriegius ant pačių varžtų arba veržles. Ratą prie stebulės tvirtinantys varžtai turi būti priveržti dinamometriniu raktu, taikant tinkamą sukimo momentą. Priešingu atveju, jei vairuotojas vėliau norės pakeisti ratą, jam gali nepavykti atsukti varžtų", – aiškino I.Klimaika.

Pamiršta ventilius

Neretai vairuotojai pamiršta, kad, keičiant padangas, būtina pakeisti ir ventilius. Jie turėtų būti keičiami kartą per metus. Mat važiuojant ventiliai nuo didelių apkrovų susidėvi. Kad protektorius dėvėtųsi optimaliai, rekomenduoja sukeisti padangas vietomis. Tai ypač svarbu naudojant universalaus profilio padangas.

Pasak specialisto, problemų taip pat gali kilti ir dėl ratlankių. Jie gali būti užsiteršti korozijos. Jei korozijos apnašų yra po padangos kraštu, atsiranda ratų vibracija. Koroziją reikia šalinti iš tokių vietų, kaip vidinis kraštas, ratlankio paviršius šalia stabdžių disko, varžtų lizdai, ir iš vietų, kurios liečiasi su padangos kraštu, taip užtikrinant sandarumą.

TPMS padangų oro slėgio jutikliai taip pat kelia problemų, nes ši sistema yra tiesioginė (kiekviename rate yra ventilis su siųstuvu). Keičiant padangas automobilyje, kuriame įrengta TPMS sistema, reikia žinių ir atsargumo. Taip pat reikalinga programavimo įranga, sumontavus naujus ratus su padangomis reikia suprogramuoti jutiklius prie automobilio.

Bėdos: žiema vairuotojams krėtė nemažai išdaigų, bet, nutirpus sniegui, jų nesumažėjo. Vytauto Petriko nuotr.

Reikia sukeisti vietomis

Lietuvos autoservisus jungiančios platformos Motointegrator.com atstovo Mindaugo Šerėjaus teigimu, montuodamas naujus ratlankius ar padangas, autoservisas turėtų patikrinti, ar jie yra suderinami vienas su kitu, ar pagal dydį gali būti naudojami tam tikram automobilio modeliui. Pakanka pažvelgti į serviso programą ir patikrinti, kokių dydžių padangas ir ratlankius siūlo naudoti automobilio gamintojas. Verta atminti, kad visiškai nauji ratlankiai taip pat turi būti subalansuoti.

"Sezoninis padangų keitimas pradedamas nuo padangų ir ratlankių būklės patikrinimo. Reikia patikrinti keletą parametrų, be kita ko, protektoriaus aukštį, galimus padangų pažeidimus ir deformacijas, ratlankių deformacijas. Prireikus ratlankiai ištiesinami specialiu įtaisu", – patarė M.Šerėjus.

Nuimamas padangas taip pat verta apžiūrėti – pažeidimai ar netinkamas protektoriaus nusidėvėjimas gali parodyti, pavyzdžiui, netinkamą geometriją. Naudotus ratlankius reikia kruopščiai nuplauti ir nuvalyti korozijos apnašas, o padangų kraštus – sutepti specialiu tepalu.

"Jei automobilis yra su nuo pradūrimo apsaugotomis padangomis, autoservise turi būti joms pritaikyta keitimo įranga – speciali plokštė ir spaustuvas. Sumontavus padangas, visi ratai turi būti subalansuoti. Sumontavus automobilyje naują padangų komplektą, vairuotojas turi vykti į servisą, kuriame nustatoma geometrija", – teigė pašnekovas.

Padangas, standartines sezonines ir universalaus profilio, reikia sukeisti vietomis pagal automobilio gamintojo rekomendacijas, įskaitant atsarginį ratą, jei automobilyje jis naudojamas. Padangų sukeitimas vietomis turi užtikrinti tolygų jų protektoriaus dėvėjimąsi. Išimtis – padangos su asimetriniu protektoriumi. Naudojant jas, galima sukeisti tik ašis, nekeičiant pusių.

Atsargiau su stabdžiais

Norėdami išvengti padangos sprogimo, niekada nebandykite pildyti padangos oro iš karto sustoję, nes oras viduje yra įkaitęs.

Už lango vis garsiau beldžiantis pavasariui, nutirpus sniegui atsiveria ir duobės. Kai kurios miestų gatvės tampa tikru kliūčių ruožu. Atsivėrę krateriai didžiausiu išbandymu tampa automobilio važiuoklei ir ratams. Dažnai neišvengiama ir padangų gedimo. Sprogusi padanga – viena didžiausių vairuotojų baimių. Nors ir nedažnai, bet tai gali atsitikti bet kuriam vairuotojui. Taigi, reikėtų žinoti, ką daryti sprogus padangai ir kokių priemonių imtis, norint išvengti su tuo susijusių nelaimingų atsitikimų.

Padangų specialistas I.Klimaika perspėjo, kad kiekvienas padangos sprogimas yra pavojingas, nesvarbu, ant kurios rato ašies tai įvyksta. Sprogus priekinio rato padangai, juntamas stiprus trūkčiojimas ir vairo sukimasis link sugedusio rato. Galinės padangos sprogimas juntamas sėdynėje. Automobilis ima vinguriuoti ar važiuoti tarsi slidžia danga.

"Sprogus padangai, svarbiausia išlikti ramiems, neišsigąsti. Išlaikykite tinkamą vairavimo padėtį ir abiem rankomis valdykite automobilį. Neatsiloškite ir nevairuokite viena ranka, nes tai sulėtins reakciją", – aiškino I.Klimaika.

Patariama lėtai nukelti koją nuo akceleratoriaus. Tiesa, tai daryti reikėtų atsargiai, nes, staigiai atleidus pedalą, gali sutrikti automobilio pusiausvyra. Nors tai instinktyvu, rekomenduojama nespausti stabdžių pedalo, nes šis veiksmas tik sustiprins jėgą, transporto priemonę traukiančią į vieną pusę. Pajutus, kad vėl galima valdyti automobilį, po truputį mažinamas greitis. Jei greitis tampa mažesnis nei 40–50 km/val., galima pradėti atsargiai stabdyti.

Pasitaiko ir sprogimų

Pasak I.Klimaikos, sprogus priekinei padangai, galima stabdyti ir su rankiniu stabdžiu. Tiesa, reikėtų būti labai atsargiems ir tai daryti tik tada, jei šis stabdys veikia tik galinius ratus, nes, tokiu atveju, dalis apkrovos bus perkelta į galines ašis ir pašalins dalį priekyje.

Beje, padangos važiuojant gali sprogti dėl daugybės priežasčių, bet dažniausiai tai įvyksta, kai jos netinkamai naudojamos arba visiškai susidėvėjusios. Dažniausios padangų sprogimo priežastys: važiavimas esant per mažam padangų slėgiui, kieto ar aštraus daikto, pavyzdžiui, akmens, plytos, butelio ar metalo atplaišos, pervažiavimas, gamintojo rekomenduojamą viršijantis padangų oro slėgis, padangų gamybos defektai.

"Norėdami išvengti padangos sprogimo, niekada nebandykite pildyti padangos iš karto sustoję, nes oras viduje yra įkaitęs. Pučiant, manometro parodymai gali būti klaidingai, todėl galite pripūsti per daug oro", – tikino I.Klimaika.

Panika: sprogus padangai svarbiausia išlikti ramiems ir staigiai nespausti stabdžių pedalo. Shutterstock nuotr.

Be to, didesnės padangos, pavyzdžiui, sunkvežimio ar puspriekabės, sprogimas kelia didelį pavojų aplinkai. Sprogusios padangos dalys didele jėga išmėtomos dideliu atstumu, o kartais gali net prakirsti salono grindis. Geriausia 15–20 minučių palaukti, kol padangos atvės, ir tik tada bandyti jas pildyti oru.

Mindaugas Šerėjus pabrėžė, kad, normaliu atveju, padangos neturėtų sprogti. Tinkamai jas naudojant, užtikrinamas didesnis saugumas ir ilgesnis tarnavimo laikas. Neįmanoma užtikrinti, kad tai niekada neįvyks, bet yra keletas taisyklių, padėsiančių išvengti nenumatyto padangos sprogimo.

"Reguliariai pasitikrinkite padangų oro slėgį. Tai daryti rekomenduojama kartą per savaitę ir prieš ilgesnę kelionę. Taip pat minėtą procedūrą patariama atlikti staiga stipriai nukritus temperatūrai. Tačiau bendras principas toks: kuo daugiau važiuojate, tuo dažniau reikėtų tikrinti padangų slėgį", – sakė M.Šerėjus.

Jei padanga pateko į gilią duobę arba kelyje atsitrenkė į kietą daiktą, reikia kuo skubiau patikrinti abi padangų puses. Būtina įsitikinti, kad ant šoninių sienelių nėra išsipūtusių vietų (tai rodo, kad nutrūko padangos kordas). Kartais, kai vienos automobilio pusės padangos patenka į duobę, priekinė padanga lieka nepažeista, o galinė – sugadinama.

"Nevažiuokite kelkraščiais, bet, jei neturite kito pasirinkimo, darykite tai kuo lėčiau, kad sumažintumėte galimą poveikį. Nestatykite automobilio prispausdami padangą prie kelkraščio bortelio. Galite pildyti padangas azotu, tai padės sumažinti oro slėgio pokyčius, atsirandančius dėl lauko ir padangos temperatūros skirtumo važiuojant", – patarė M.Šerėjus.

Daugiausia sutaupo norvegai

Tokią išvadą padarė Švaresnio transporto tarptautinės organizacijos (angl. the International Council for Clean Transportation (ICCT) mokslininkai, kurie tyrimui pasitelkė geriausiai Europoje parduodamo automobilio "Volkswagen Golf" (elektromobilio, hibridinio, benzininiu ir dyzeliniu varikliu varomo) įsigijimo, degalų ir mokesčių sąnaudas. Per ketverius metus šios markės elektromobilis, palyginti su kitomis versijomis, buvo pigiausias dėl mažesnių mokesčių, degalų sąnaudų ir subsidijuojamos automobilio pirkimo kainos Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Norvegijoje.

Mokslininkų teigimu, jų ataskaita parodė, kad mokesčių lengvatos yra pagrindinis būdas elektra varomų transporto priemonių naudojimui skatinti ir kovai su klimato kaita bei oro tarša. Elektromobilių, palyginti su dyzeliniais, savininkai daugiausia (27 proc.) sutaupo Norvegijoje, nes šioje šalyje baterija varomos transporto priemonės atleidžiamos nuo didelio registracijos mokesčio. Elektromobilių vairuotojai Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose sutaupo nuo 11 proc. iki 15 proc., tačiau Jungtinėje Karalystėje ši nauda sumažėjo iki 5 proc., valdžiai sumažinus dotaciją elektra varomiems automobiliams pirkti, skelbia "The Guardian".

Didėjantys reikalavimai mažinti išmetamų teršalų kiekį skatina pasaulio gamintojus investuoti į elektromobilių gamybą.

Elektromobilių nauda

Tyrimo mokslininkų nuomone, finansinės lengvatos elektriniams automobiliams nebus reikalingos, kai jų pirkimo kaina sumažės iki degalais varomų automobilių, o tokių kainų greičiausiai galima tikėtis nuo 2025 m. iki 2030-ųjų.

Vis dėlto įsigijimo kaina nėra pagrindinis veiksnys elektromobilių vairuotojams. Prie naudų prisideda mažesni automobilių stovėjimo ir kelių mokesčiai bei išplėtotas pakankamas įkrovimo stotelių tinklas. Taip pat būtinas reguliavimas, kad automobilių gamintojai investicijas skirtų mažiau taršioms transporto priemonėms. Dėl išmetamo anglies dioksido transporto priemonės, turinčios vidaus degimo variklį, yra vienas didžiausių oro taršos, dėl kurio vyksta visuotinis atšilimas, šaltinių.

Dėl oro taršos kasmet ES šalyse miršta 0,5 mln. žmonių. Tyrimas taip pat parodė, kad labiausiai per ketverius metus pabrango iš tinklo įkraunamos hibridinės transporto priemonės, o iš dalies tam įtakos turėjo tai, kad tokie automobiliai turi du variklius. "Šios tarptautinės organizacijos išvados aktualios ir Lietuvai, svarstančiai, kokį kelią pasirinkti, kad gyventojai pereitų nuo labiausiai aplinką teršiančių automobilių iki aplinkai nekenkiančių priemonių", – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Veikia skatinimas

Didėjantys reikalavimai mažinti išmetamų teršalų kiekį skatina pasaulio gamintojus investuoti į elektromobilių gamybą. Aplinkosauginiu požiūriu tokios transporto priemonės mažiau teršia aplinką ir orą, nes nenaudoja iškastinio kuro ir jų eksploatacija yra paprastesnė, nes neturi vidaus degimo variklių.

Eksploatuojant elektromobilius susidaro mažiau atliekų, ypač pavojingų (pavyzdžiui, alyvos ar filtrų), o beveik visos susidariusios atliekos yra perdirbamos ar dar kartą panaudojamos. 2019 m. vasario pabaigoje Lietuvoje buvo registruota 1 010 elektromobilių. Šių automobilių vairuotojai gali naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatomis Lietuvos miestuose. Kelio ženklai ir išduodami specialūs valstybiniai registravimo numeriai elektromobiliams sudaro sąlygas įvažiuoti į tam tikras miestų zonas arba jose naudotis stovėjimo vietomis.

Seimo nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms pernai iš viso panaudojo 3 mln. 533 tūkst. 470 litų.

Vienas Seimo narys savo veiklai per metus daugiausiai galėjo išleisti 26 tūkst. 801 litą. Tradiciškai didelė dalis parlamentarų savo veiklai panaudojo maksimalią leidžiamą sumą.

Didžioji dalis išlaidų tenka automobilių nuomai, draudimui ir eksploatacijai, tačiau kai kurie parlamentarai nemažas sumas skyrė ir viešosios informacijos rengėjams, biurų bei kompiuterių nuomai ar knygoms.

Parlamentarams per mėnesį su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms atsiskaitytinai skiriama 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio suma. Ji pernai siekė 2,1-2,3 tūkst. litų.