„NSGK pateiks Valstybės gynimo tarybai trijų–keturių puslapių non-paper (apmatus – BNS), kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojama bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių jiems pajėgumas Lietuvoje“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, valstybė turi apsispręsti, kaip ji žiūri ir kaip vysto šį pajėgumą.

Trečiadienį NSGK uždarame posėdyje išklausė kariuomenės atstovų apie droninių pajėgumų vietą krašto gynyboje. Pasak L. Kasčiūno, kariuomenės suplanuoti įsigyti ir turimi pajėgumai – per maži.

„Tie pajėgumai, kurie kuriami, yra vieno stipraus mūšio pajėgumai, o ne turint omeny ilgalaikį karą su Rusija“, – sakė komiteto vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva daugiau planuoja įsigyti žvalgybinių dronų, tuo metu koviniai bepiločiai orlaiviai yra lyg antrame plane.

2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Tačiau, pasak L. Kasčiūno, jie skirti kovoti su sunkiąja šarvuotąja technika, o apie mažuosius kovinius dronus nekalbama.

„Suprantu, kad tai pagal NATO planavimą. Suprantu, kad artilerijos sistemos įgalintojai mažins dronų vaidmenį galimam Rusijos kare prieš NATO, bet, nepaisant to, akivaizdu, kad negalima atsilikinėti dviem ar trimis žingsniais, turime galvoti apie kovinių dronų segmento stiprinimą, apie ilgalaikę ne tik karių, bet ir dalies visuomenės per Šaulių sąjungą dronų operatorių rengimo programą“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

Anot jo, Lietuva privalo pas save sukurti tam tikrą bepiločių orlaivių kūrimo, gamybos, išbandymų ir mokymų centrą.

„Aišku, jei nenorime atsilikti nuo naujausių tendencijų, turime turėti čia tam tikrą hub'ą, gamybos grandinę su testavimu karo fronte, kad matytume, kas pasiteisino, kas ne, kas paseno, kas atsinaujino“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis svarstė, kad būtų galima pasiūlyti ukrainiečiams perkelti į Lietuvą bepiločių orlaivių gamybą.

L. Kasčiūnas taip pat sakė, kad komitetas siūlys šiuo metu Seime svarstomoje Krašto apsaugos plėtros programoje numatyti didesnį bepiločių orlaivių vaidmenį.

Anot jo, jeigu būtų sutarta dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo, gautas lėšas taip pat būtų galima skirti ir bepiločių orlaivių gamybai, įsigijimui.

Pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, Lietuvos kariuomenė planuoja per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą, o koviniai bepiločiai orlaiviai perkami tik kaip prieštankinės gynybos dalis.

Jaučiasi sekami

Į Sendvario seniūniją plūsta gyventojų pranešimai, kad juos kažkas seka.

„Kam tai būtų malonu? Žmonės per karščius laiką leidžia savo sodybose, deginasi, vakaroja, o čia kažkas žvalgo iš oro privačią teritoriją. Gal kas sėdi romantiškai savų namų terasoje su mylimu žmogumi, staiga iš kažkur atskrenda dronas ir pakimba ore. Ką jis daro – neaišku. Ar tik šiaip žvalgosi? O gal fotografuoja ir filmuoja? Pastaruoju laiku daug tokių pranešimų. Daugiau skambučių iš Slengių pusės sulaukiau“, – tikino Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė.

Seniūnė mėgino išsiaiškinti, kas turi kontroliuoti, ar privačių asmenų teisės nėra pažeidžiamos.

L.Urbutė įsitikino, kad dronų neskraidymo zonomis paskelbtos tik tos teritorijos, kuriose įsikūrę strateginiai objektai, policija, kariniai daliniai.

„Gyvenamosios teritorijos – visiems lyg ant delno. Tokios teritorijos nėra apibrėžtos, o vadovautis belieka tomis rekomendacijomis, kurios taikomos ES šalių bepiločių orlaivių savininkams ir pilotams“, – stebėjosi L.Urbutė.

Taisyklėse nurodoma, kad draudžiama skristi virš žmonių minios, taip pat pažymima, kad draudžiama fotografuoti, filmuoti žmones ar įrašinėti jų pokalbius be leidimo.

Nors taisyklėse akcentuota, kad privalu gerbti kitų žmonių teises, virš savo valdų svetimą droną išvydęs žmogus neturėtų kam pasiskųsti.

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė patikino, kad bepiločių skraidyklių reikalais jos skyrius neužsiima.

„Mes tikrai nekontroliuojame. Tai nėra mūsų kompetencijos ribose. Galioja bendrosios taisyklės, o mes to nekontroliuojame, policija taip pat to nevykdo“, – tikino G.Bajorinienė.

Privatumas: Sendvario seniūnė L.Urbutė kėlė klausimą, kodėl gyventojai, kabindami aplinką stebinčias kameras, privalo jų nenukreipti į kaimyno teritoriją, o skraidyklėmis po svetimas valdas galima žvalgytis be apribojimų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Nerimas dėl kėslų

Anot L.Urbutės, gyventojams trūksta sąmoningumo, o kartais konfliktinių situacijų pavyktų išvengti vien laikantis mandagumo.

„Žmonės, nusipirkę keturratį, tik po to susivokia, kad turėdami tokį žaisliuką neturi kur legaliai juo važinėti. Nusipirkę droną, gyventojai taip pat nesupranta, kad juo nevalia žvalgytis po svetimus kiemus. Juk ne visiems tai patinka. Kyla klausimas – kokiais tikslais žvalgomasi? O gal žvalgoma, ar kieme yra kas nors vertingo? Gal ginčuose gyvenantys kaimynai tokiu būdu renka kompromatus? Visko būna. Žmonės manęs klausia, kur jie turėtų kreiptis. Tačiau labai panašu, kad skųstis nebūtų kam – Viešosios tvarkos skyrius ir policija to nekontroliuoja. Patariama skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, o operatorius turi nukreipti skundą pagal kompetenciją“, – stebėjosi L.Urbutė.

Seniūnijos darbuotojai mėgino socialiniais tinklais aiškinti vietiniams, kokių reglamentų jie turėtų laikytis, kad nepažeistų kaimynų privačių interesų.

„Privačiuose kiemuose aplinką stebinčios vaizdo kameros neturi būti nukreiptos į bendrąsias teritorijas ar kaimyno valdas. O dronai, pasirodo, gali skraidyti virš privačių teritorijų. Tai kaip čia yra? Tas pats veiksmas, o taisyklės skirtingos?“ – klausė Sendvario seniūnė L.Urbutė.

Virš pliažo neskraidys

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis pripažino, kad policija nėra gavusi oficialaus skundo dėl drono naudojimo.

Mes taip pat perkame droną, bet jis bus skirtas tarnybiniams tikslams, o ne skraidymui virš moterų pliažo.

„Aišku, neatmestina, jog taip ruošiamasi nusikaltimui. Bet tai galime tik įtarti. Dėl bet kokio drono praskridimo juk tyrimo nepradėsime. Reikia įrodymų, kad buvo pažeisti įstatymai“, – kalbėjo R.Stasiulis.

Pareigūnams būtų sudėtinga įrodyti, kad privačių asmenų teisės buvo pažeistos.

„Nebent žmogus atpažintų savo atvaizdą, kuris kur nors būtų publikuotas. Mes taip pat perkame droną, bet jis bus skirtas tarnybiniams tikslams, o ne skraidymui virš moterų pliažo“, – juokavo R.Stasiulis.

Ramūnas Stasiulis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nėra teismų praktikos

Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus specialistas bepiločių orlaivių klausimais Markas Movsesjanas išaiškino, kokios taisyklės galioja bepiločių skraidyklių savininkams, tačiau pripažino, kad dėl tokiu būdu padarytų privačių interesų pažeidimų šalyje nėra jokios teisminės praktikos.

Specialistas pažymėjo, kad kol kas nėra aišku, kaip teismai vertintų tam tikras situacijas ir ar privačių asmenų teises laikytų aukščiau už skraidyklių savininkų teisę pramogauti.

„Dronų savininkams galioja Europos Komisijos reglamentas. Tačiau praskristi virš privačių kiemų nėra draudžiama, jei pilotas turi tam tikros kvalifikacijos pažymėjimą. Tai priklauso nuo bepiločio orlaivio masės. Kartais privalu išlaikyti testą, kartais užtenka tik internetu atlikti testą Transporto kompetencijų agentūroje“, – aiškino specialistas.

Privalo registruotis

Transporto kompetencijų agentūra (TKA) skelbia, kad visi bepiločių orlaivių savininkai, kurių įrenginiai turi vaizdo kamerą arba kurių dronai sveria daugiau negu 250 g, turi registruotis specialioje TKA sistemoje ir gautu unikaliu numeriu pažymėti savo turimą bepilotį ar bepiločius įrenginius.

Skrydžiai skirstomi į tris kategorijas: atvirąją, specialiąją ir sertifikuotąją – jose skiriasi reikalavimai, keliami skrydžiams ir nuotoliniams pilotams.

Norint įgyti leidimą skraidyti bepiločiu orlaiviu ES gyvenamosiose teritorijose, reikia susipažinti su teorijos žinių kursu TKA sistemoje, ten pat išlaikyti internetinį egzaminą ir įgyti tai patvirtinantį pažymėjimą.

Erdvė nėra privati

Civilinės aviacijos skyriaus specialistas M.Movsesjanas paaiškino, kad oro erdvė virš privačios teritorijos nėra privati, ji yra vieša.

„Praskristi virš privačių teritorijų galima. Asmeniui priklauso žemės sklypas, o oro erdvė yra bendra. Administracinių nusižengimų kodekse numatyti straipsniai, kurie reglamentuoja skraidyklių savininkų ir pilotų elgesį. Kodekso 393 str. numato atsakomybę už orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus“, – aiškino M.Movsesjanas.

Specialistas tikino, kad dažniausiai atsakomybė taikoma dėl skrydžių draudžiamose zonose ir dėl skraidymo neturint kvalifikacijos pažymėjimo.

„Bet nuolat niekas nevykdo kontrolės. Atsakomybė yra tik už skraidymą draudžiamose teritorijose. Taip, bėda yra dėl privačių kiemų. Yra tik rekomenduojama bepiločiu orlaiviu skristi ne žemiau nei 20 metrų virš privačios teritorijos“, – pripažino specialistas.

Bepilotės skraidyklės į kategorijas skirstomos pagal svorį ir techninius parametrus.

„Iki 250 g sveriančios skraidyklės, kurios neturi kameros, net nereikia registruoti. Bet jei skraidyklė turi kamerą, reikia. Tokių skraidyklių naudojimui yra labai paprastos taisyklės. Tokia skraidykle galime praskristi virš žmogaus, tik nekyboti virš jo. Nėra detalizuoti atstumai“, – pabrėžė M.Movsesjanas.

Jei dronas sveria iki 900 g, juo negalima skristi virš žmonių minios, nurodoma, kiek įmanoma minimalizuoti skrydžius virš pavienių žmonių.

Skraidykle, sveriančia iki 4 kg, galima skristi, kai horizontalus atstumas yra mažesnis nei 30 m nuo pašalinių žmonių. Kai įjungta mažo greičio funkcija, galima skristi ne mažesniu nei penkių metrų atstumu nuo žmogaus.

Iki 25 kg sveriančia skraidykle galima skristi tik išlaikant 150 m atstumą iki gyvenamųjų, komercinių, pramoninių ir poilsio zonų.

Didžioji dalis lietuvių rankose esančių skraidyklių sveria iki vieno ar dviejų kilogramų.

Skristi, bet ne fotografuoti

M.Movsesjano teigimu, vis dėlto skrendant virš privačių teritorijų privalu žinoti, kad negalima jų fotografuoti.

„Skristi galima, bet fotografuoti draudžiama. Tik sunku įrodyti. Negalima daryti nuotraukų, jei jose asmenis galima atpažinti. Duomenų apsaugos reglamente viskas išaiškinta. Jei nuotrauka daryta iš labai aukštai ir joje neįmanoma atpažinti asmenų, veikiausiai pažeidimo nebus“, – paaiškino M.Movsesjanas.

Jis pažymėjo, kad per savo darbo praktiką neteko matyti civilinio ginčo dėl dronu darytų nuotraukų.

„Pagal Duomenų apsaugos reglamentą, už tokius veiksmus atsakytų tik juridiniai asmenys. O visi kiti privatūs asmenys galėtų kreiptis tik pagal civilinę tvarką dėl teisės į privatumą ir atvaizdą. Bet aš nepamenu tokio atvejo. Taip, sulaukiame skambučių, žmonės klausia, ką jiems daryti, nes jie mato skraidantį droną virš privačios teritorijos. Mūsų pasiūlymas – surinkti kiek įmanoma daugiau įrodymų, bent jau nufilmuoti, kaip dronas kabo virš jų teritorijos. Toliau žmogus turėtų kreiptis į policiją. Pareigūnai vertins, ar buvo pažeistos teisės į atvaizdą. Mes tirtume, ar buvo laikomasi taisyklių naudojant droną“, – tvarką aiškino M.Movsesjanas.

Nerimastingiems privačių namų savininkams specialistas patarė ramiau reaguoti į skraidykles, nevalia jos liesti, nes tai būtų svetimo turto sugadinimas.

„Ne visais atvejais reikėtų įžvelgti piktus kėslus. Tačiau reikia priminti, kad numatyta atsakomybė už sekimą ar neteisėtą informacijos rinkimą apie asmenį“, – priminė M.Movsesjanas.

Tai – naujas reiškinys

Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ir atskleidimą. Civilinis kodeksas užtikrina teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

Priklausomai nuo to, koks pažeidimas padarytas, asmuo turi kreiptis į policiją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ar teismą.

Teismai yra pasisakę įvairiausiais subtiliais klausimais – dėl sekimo GPS priemonėmis, pasiklausymo, slapta darytų garso įrašų.

„Bet neteko matyti galutinės nutarties dėl drono panaudojimo. Tai yra nauja sritis. 2023 m. įsigalios dar vienas EK reglamentas, pagal kurį teritorijos bus suskirstytos į zonas. Patys dronai pradėti klasifikuoti visai neseniai. Tačiau netrukus įsigalios tvarka, pagal kurią kiekviena skraidyklė ne tik turės savo unikalų identifikavimo numerį, bet šį numerį bus privalu įvesti į programinę įrangą. Realiu laiku nuotolinio identifikavimo prietaisas turės siųsti informaciją apie drono vietą, aukštį. Taip bus galima identifikuoti nuotolyje dirbančius pilotus. Lietuva dar tik ruošiasi šios direktyvos įgyvendinimui, tačiau akivaizdu, kad pokyčių bus“, – pabrėžė M.Movsesjanas.

Klaipėdos ugniagesiai kartu su kolegomis iš Latvijos dalyvauja europiniame projekte – planuojama įsigyti 10 įvairios paskirties bepiločių skraidyklių.

Bepilotės skraidyklės padės aptikti gaisro židinius ir įvertinti ugnies išplitimo mastą miškuose, taip pat pastebėti ir laiku išgelbėti pavojuje atsidūrusius žmones.

"Planuojame įsigyti šešis vietovės apžvalgos bepilotes skraidykles su vaizdo kamera, tris nuotoliniu būdu valdomus orlaivius su termokameromis, skirtus gelbėjimo operacijoms, ir vieną bepilotę skraidyklę kartografavimui bei 3D modeliavimui. Tos bepilotės skraidyklės bus paskirstytos kolegoms ir į kitas valdybas, Klaipėdoje turėtų likti du", – vardijo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.

Bepiločių skraidyklių naudą klaipėdiečiai ugniagesiai jau įvertino pernai, kai buvo užsidegęs Traksėdžių durpynas.

Tuomet buvo labai daug dūmų. Tada panaudota šiauliečių ugniagesių bepilotė skraidyklė, kuria gelbėtojai pamatė ugnies židinius, gaisravietės ribas ir lengviau galėjo paskirstyti pajėgas gaisrui likviduoti.

"Bepilotės skraidyklės gali būti panaudotos ir per potvynius ar chemines avarijas. Teko matyti, kaip bepilotė skraidyklė buvo nukreipta paimti ypač pavojingų medžiagų pavyzdžių. Taigi nereikėjo siųsti ugniagesių ir kelti grėsmės jų sveikatai. Bepilotes skraidykles galima naudoti ir kitoms gelbėjimo operacijoms ar prevencijai. Užsienyje ši įranga populiarėja, ją naudoja ne tik ugniagesiai, bet ir policija ar pasieniečiai", – teigė V.Masiliauskas.

Iš projekto lėšų bus įsigyta ne tik technika, bet ir apmokyti darbuotojai jas valdyti, kasdien su jomis dirbti.

Bendra projekto vertė – 588 tūkst. eurų, klaipėdiečių dalis – 265 tūkst. eurų.

"Projekto pabaigą turėjo vainikuoti bendros pratybos su latviais, kur būtų išbandyti įsigytų bepiločių skraidyklių panaudojimo įgūdžiai. Ties Papės gyvenviete turėjo būti modeliuojamas miško gaisras, kuris neva persimestų į Lietuvos teritoriją. Planavome ir naftos produktų surinkimo pajūryje pratybas, tačiau dėl karantino viską teko nukelti", – kalbėjo V.Masiliauskas.

Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime, Lietuvos policijos mokykloje šiuo metu Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovai Kęstutis Graželis ir Henrikas Vaitiekūnas apmoko policijos pareigūnus pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti specialias programas, apžiūrėti ir tirti įvykių vietas. Išlaikius egzaminus pareigūnams bus suteikiami pilotavimo leidimai.

Pasak Lietuvos policijos atstovo Ramūno Matonio, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskritys jau turi bepiločius orlaivius, šiuo metu ruošiami jų naudojimo tvarkos aprašai.

„Turim dabar jau aštuonis (dronus – BNS) apskritai, kai kurie dar naudojami mokymams. Iš esmės, penkios didžiosios apskritys visos turi jau (...) Turime šiai dienai 20 specialistų, kurie jau gali dirbti su jais. Dar kitą savaitę bus apmokyti ir baigs kursus, turėsime iš viso apie 50 specialistų, kurie galės dirbti su tais dronais“, – trečiadienį BNS sakė R. Matonis.

„Tiek, kiek jų turi, į kiekvieną įvykį nevažiuoja, važiuoja ten, kur reikia. Dabar planuojame pasitvirtinti aprašą, kur bus numatyta, kada bus privaloma. Jeigu pasitvirtins toks, pavadinkime, eksperimentas, tai planuojame ir daugiau įsigyti“, – teigė policijos atstovas.

Anot R. Matonio, daugiausiai bepiločiai orlaiviai „DJI Mavic 2Pro“ bus naudojami eismo įvykių vietos apžiūrai, technika palengvins darbą ir padės surinkti tikslią informaciją.

„Pagrindinis tikslas yra įvykių vietos apžiūros, kol kas daugiausiai naudojame eismo įvykių, kai avarijose žūsta žmonės, tokioms apžiūroms. Ten labai svarbu yra kiekviena detalė, tai iš esmės leidžia matyti 3D vaizdą labai aiškų, tikslų, visus daiktus, atstumus“, – sakė jis.

„Bet kokiu atveju nereikės su rulete vaikščioti, ką anksčiau darydavo žmonės“, – pridūrė R. Matonis.

„Pirmasis skrydis su ėminių partija buvo atliktas balandžio 17 d., jis įrodė savo didelį efektyvumą“, - pažymi leidinys. Pasak jo, dronų naudojimas leidžia sutrumpinti provincijų ligoninėse paimtų bandinių pristatymo laiką ir išvengti potencialių pacientų ir didžiausių šalies klinikų medicinos personalo kontakto.

Programa realizuojama Ganos vyriausybei bendradarbiaujant su JAV startuoliu „Zipline“, kuris ir sukūrė dabar naudojamas skraidykles. „Zipline“ dronai jau skraido ir kitoje Afrikos šalyje – Ruandoje, kur jie gabena vaistus į regionų medicinos centrus. Bet kovai su koronaviruso pandemija bepilotės skraidyklės žemyne iki šiol dar nebuvo naudojamos.

„Ganoje dronai gabens ėminius testavimui iš daugiau kaip 1 tūkstančio medicinos įstaigų, esančių kaimo vietovėse“, - sakė žurnalistams „Zipline“ vykdomasis direktorius Kelleris Rinaudo.

Drono veikimo spindulys – daugiau kaip 100 kilometrų. Per vieną skrydį jis gali pristatyti iki 50 mėginių. Jie gabenami į didžiausius Ganos medicinos centrus, įsikūrusius sostinėje Akroje ir antrame pagal dydį šalies mieste Kumasyje. Dronai taip pat skraidina į atokias ligonines gydytojams skirtas medicinines kaukes ir kitas apsaugines priemones.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2,3 milijono žmonių, per 160 tūkstančių infekuotųjų mirė.

O šią savaitę jie į dangų pakėlė ir bepilotes skraidykles, kad  įvertintų išdegusių laukų mastą.

„Jei prie namų valdos fiksuojamas išdegęs plotas, mūsų pareigūnai atlieka patikrinimą, aiškinasi aplinkybes ir jau yra nubaudę ne vieną gyventoją. Kol bus gaisrų atvirosiose teritorijose, tol rengsime reidus ir vykdysime stebėseną, panaudodami dronus", - sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis.

Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla Vilniaus apskrityje. Vien šiemet ugniagesiams gelbėtojams čia teko gesinti 347 gaisrus.

„Vilniaus rajone yra gan daug nedirbamos, apleistos žemės. Jų savininkai, norėdami gauti išmokas iš Europos Sąjungos lėšų, ją deklaruoja. Deja, užuot tuos laukus šienavę, juos padega, rizikuodami savo ir kitų turtu, darydami didelę žalą gamtai. Ypač didelis pavojus kyla vėjuotą dieną, kai ugnis greitai persimeta į netoli esančius ūkinius pastatus ir gyvenamuosius namus. Kasmet vien Vilniaus apskrityje sudega keliasdešimt pastatų. O tada varstomos seniūnijų durys, prašoma pašalpų ir paramos", - teigia G. Jasionis.

Pasak jo, padegus žolę, dažnai supleška ir atokiai esančios sodybos, nes žaibišku greičiu plintanti ugnis nukeliauja ne vieną kilometrą. Kartais ugnis išplinta ir deginant nupjautas medžių šakas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais šalyje atvirosiose teritorijose jau kilo 755 gaisrai. Tiesa, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai 48 proc. mažiau.

Šiemet Lietuvoje kovo mėnesį įsiplieskė 495 atvirųjų teritorijų gaisrai, daugiausia jų fiksuota nuo kovo 22 iki kovo 29 d. - 352 gaisrai. Balandžio mėnesį atvirosiose teritorijose liepsnojo 147 gaisrai. Pernai per 7 balandžio mėnesio dienas jų buvo užregistruota 772.

Ozo gatvėje, suveikus signalizacijai, pastebėta, kad iš parduotuvės pavogti dronai.

Nuostolis ‒ apie 3 tūkst. eurų.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ šią savaitę paskelbė rinkos konsultaciją prieš atrenkant konsultantus teisinės bazės kūrimui, nurodoma Centriniame viešųjų pirkimų portale. Konsultantų paslaugų konkursą numatoma skelbti kitų metų pradžioje.

„Bepiločių orlaivių skrydžių skaičius auga kasdien. Siekiant užtikrinti, kad belipotės skraidyklės nekeltų pavojaus skrydžių saugai, o jų naudotojai žinotų, kaip teisėtai juos naudoti, „Oro navigacija“ inicijuoja teisės aktų peržiūrą“, – komentare BNS teigė įmonė.

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas teigė, kad šį mėnesį su „Oro navigacijos“ atstovais aptarė galimus pokyčius. Pasak jo, nors saugumas yra pagrindinis prioritetas, kai kurie dabartiniai reikalavimai atrodo pertekliniai.

„Susirinkime išsakiau pastabą, kad šiandien mes tą oro erdvę galbūt per griežtai įvertiname (...) Ar reikėtų apribojimus daryti, jeigu savo kieme pakyli ne aukščiau savo namo stogo ar medžių viršūnių? Kad kažkam sutrukdys, tikrai nėra jokio pavojaus“, – BNS sakė A. Gedvilas.

Ar reikėtų apribojimus daryti, jeigu savo kieme pakyli ne aukščiau savo namo stogo ar medžių viršūnių?

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto mokslininkas Domantas Bručas sako, kad šiuo metu Lietuvoje stinga sistemingų taisyklių ir būtų pravartu kuo greičiau tokias turėti, jos svarbios ir verslui. 

„Vieningo europinio reglamentavimo kol kas dar nėra, žada kokius penkerius metus. Iš esmės, visas reglamentavimas nacionalinis. Kiekvienas sugalvoja, ką patys nori, kiekvienas pats sau, viskas yra labai padrika (...) Verslui gana sudėtinga investuoti, nes nėra aiškių taisyklių“, – BNS sakė D. Bručas.

„Oro navigacijos“ teigimu, esamos tvarkos peržiūra bei naujų teisės aktų projektų parengimas nustatytų bepiločių orlaivių naudotojų bei kitų suinteresuotų šalių teises, pareigas ir atsakomybes, prisidėtų prie skaidrios verslo aplinkos. Tobulinti teisinę bazę įpareigoja ir Europos Sąjungos (ES) reglamentai.

Pasak A. Gedvilo, keičiant reguliavimą, daug kas iš tiesų priklausys nuo ES priimtų sprendimų. 

„Manau, kad tas bendras supratimas (Lietuvoje – BNS) yra, tiktai vėlgi toks dalykas: šiandien mes nelabai galime daryti įtaką toms direktyvoms, kurios ruošiamos iš Europos Sąjungos. Jos jau praktiškai paruoštos ir mes norime to ar nenorime, bet turėsime jų laikytis. Jau kokios jos bus, tokios bus. Gal kažkokie pakeitimai bus leidžiami“, – sakė A. Gedvilas.

D. Bručas atkreipė dėmesį, kad kol kas pasaulyje užfiksuota nedaug nelaimingų susidūrimo su bepilotėmis skraidyklėmis incidentų. Vis dėlto dalis jų naudotojų elgiasi neatsakingai.

„Viena esminių problemų, kuri dabar yra minima, kad bepilotės skraidylės naudojamos neatsakingai: šalia oro uostų, oro uostuose. (...) Manau, kad reglamentavimas čia nelabai kažką pakeis – žmogus, kuris bando skristi oro uosto zonoje, dažniausiai pats supranta, ką daro“, – sakė D. Bručas.

Anot jo, esama ir problemos, kad tam tikrose vietovėse susidūrimo vengimas užtikrinamas tik vizualiai. Kaip vieną iš išeičių ekspertas mato naujų technologijų diegimą, gerinant skraidymo aparatų vienas kito aptinkamumą.

„Tai gerokai padėtų, bet kadangi aviacija inertiška, labai konservatyvi, niekas nenori tų technologijų taikyti“, – sakė D. Bručas.

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas A. Gedvilas užsiminė, kad Lietuvoje planuojama nauja aparatų sekimo sistema.

„Ji tikriausiai naudos paprastą SIM kortelę, programėlę, kurioje galėsime labai greitai pažymėti savo skridimo vietą ir tuo pačiu galėsime matyti, ar ten niekas daugiau neskraido. (...) Jau prieš penkerius metus buvome padarę pirmuosius praktinius skridimus“, – tvirtino A. Gedvilas.

Mokslininkas D. Bručas, paklaustas apie bepiločių skraidyklių pritaikymo galimybes, teigė, kad jos praktiškai beribės: kur tik galima efektyviai išnaudoti oro erdvę, ten bepiločiai aparatai gali būti naudingi, – nuo ryšio bokštų ar elektros oro linijų iki miškų patikros.

„Oro navigacija“ pažymi, kad dabar bepiločių skraidyklių naudojimo tvarką reglamentuoja Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės, kurias nustato Lietuvos transporto saugos administracija. Neskraidymo zonos yra nustatytos susisiekimo ministro įsakymu, papildomai egzistuoja karinės ir savivaldybių nustatytos zonos, kuriose uždrausta skraidyti.

Rugpjūtį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai nustatė du atvejus, kuomet asmenys atominės elektrinės prieigose, neskraidymo zonoje, neteisėtai naudojo bepilotes skraidykles (dronus).

VSAT primena, kad Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje ir jos prieigose galioja nemažai draudimų ir ribojimų. Vienas jų – neskraidymo zona virš jėgainės ir beveik 10 km spinduliu aplink ją.

Šį draudimas, siekiant užtikrinti branduolinės energetikos objekto fizinę saugą, reglamentuotas Branduolinės energetikos įstatymu.

Už jo nepaisymą gresia bauda nuo 200 iki 400 eurų, o taip pat – bepilotės skraidyklės konfiskavimas.

oran.lt nuotr.

Pagal vieną iš galimų scenarijų, jos galėtų būti panaudotos skleidžiant biologines medžiagas virš futbolo stadiono.

Duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“, kuris šeštadienį buvo publikuotas ir internete, Europos Sąjungos saugumo komisaras Julianas Kingas sakė, kad piktavaliai skraidykles gali nukreipti prieš Europos miestus ir jų gyventojus.

„Bepilotės skraidyklės tampa vis galingesnės ir išmanesnės. Dėl to jos darosi vis patrauklesnės teisėtai veiklai, tačiau taip pat ir priešiškiems veiksmams“, – sakė J. Kingas.

Pasak jo, vykstant technologijos pažangai, valdžia privalo įvertinti dabarties grėsmes ir tai, kokios jos gali būti ateityje.