Didieji burlaiviai grįš

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė patvirtino, kad Klaipėda įtraukta į 2024 m. burlaivių regatos maršrutą.

2024 m. burlaivių regatai jau yra pritarusi ir Klaipėdos miesto taryba. Anot E.Deltuvaitės, kitais metais bus mokamas narystės Tarptautinėje buriavimo mokymo organizacijoje (Sail Training International) mokestis, o 2022 m. pabaigoje bus skelbiamas konkursas dėl šios regatos įgyvendinimo Klaipėdoje.

Bendradarbiaudama su Tarptautine buriavimo mokymo organizacija Klaipėda rengė "The Tall Ships Races 2009", "The Tall Ships Races 2017" ir Kultūrinę didžiųjų burlaivių regatą 2011 m. Tai buvo įsimintini renginiai, pritraukę į Klaipėdą šimtus tūkstančių svečių.

Tikimasi, kad "The Tall Ships Races 2024" į Klaipėdą pritrauks apie 100 A, B, C ir D klasės burlaivių. Renginių metu mieste planuojama sulaukti apie pusės milijono šalies ir užsienio svečių. Preliminariai regata 2024 m. vyks dėl pandemijos 2021 m. planuotu, bet neįvykusiu maršrutu. Ji, be Klaipėdos, aplankys Talino, Helsinkio, Ščecino uostus.

Jūrinės regatos Klaipėdai reikalingos, nes išskiria ją iš kitų miestų.

2022 m. "The Tall Ships Races" regata vyks Danijoje ir Šiaurės jūroje. Ji liepos 7 d. prasidės Danijos Esbjerge, po to laivai plauks į Nyderlandų Harlingeną, Belgijos Antverpeną, o rugpjūčio 7 d. regatos pabaiga numatyta Danijos Olborgo uoste.

2023 m. "The Tall Ships Races" regata vyks nuo birželio 29 d. iki liepos 29 d. Ji prasidės Nyderlandų Den Helderio uoste, po to plauks į Didžiosios Britanijos Hartlepulą, iš jo į Norvegijos Fredrikstadą ir baigsis Šetlando salų Lerviko uoste.

Politikai turės apsispręsti

Dėl didžiųjų burlaivių "The Tall Ships Races" regatos rengimo Klaipėdoje viskas aišku, o dėl mažesnės – "Baltic Sail" regatos kyla klausimų.

Šią regatą rengia Baltijos jūros uostamiesčiai Rostokas, Ryga, Gdanskas, Ščecinas, Niustedas, Klaipėda, Karlskrona, Turku. Kas penkerius metus pasirašoma šios regatos rengimo bendradarbiavimo sutartis. Klaipėdos miesto sutartis dėl regatos baigiasi šiais metais. Pastaruoju metu regata dėl pandemijos buvo sustabdyta.

Ar regatos laivai atplauks į Klaipėdą artimiausiais metais, priklausys nuo miesto tarybos. Jei miesto politikai pritars minėtų aštuonių uostų susitarimui, regata Klaipėdoje ir toliau vyktų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja E.Deltuvaitė teigė, kad yra ruošiamas naujas sutarties projektas tarp uostų dėl "Baltic Sail" regatų. Šioje organizacijoje numatytas ir 5 tūkst. eurų kasmetinis mokestis.

E.Deltuvaitė tikino, kad kitų metų miesto biudžete planuojamos lėšos "Baltic Sail" regatai.

Kas koordinuos burlaivių regatas?

Situacija dėl "Baltic Sail" regatos analizuota Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. Jos nariai pasisakė už tai, kad šios regatos Klaipėdoje vyktų, jos yra patrauklios ir reikalingos.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Gintautas Kutka akcentavo, kad ši regata yra svarbi Klaipėdai. Taryba kreipsis į miesto politikus ir pareikš poziciją dėl šio jūrinio renginio.

"Jūrinės regatos mus tikrai išskiria iš kitų miestų", – kalbėjo G.Kutka.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje akcentuota neaiški situacija dėl organizacijos "Klaipėdos šventės".

"Mane pasiekė nuomonė, kad Klaipėdoje "Baltic Sail" regatai gali iškilti grėsmė, nes neaišku, kas ją koordinuos. Anksčiau organizuodavo "Klaipėdos švenčių" komanda, konkrečiai Violeta Ulevičienė, kuri dabar jau nebedirba. Ar kas nors perims tokius dalykus, ar "Klaipėdos šventės" įstengs toliau organizuoti?" – klausė tarybos narys Romualdas Adomavičius.

E.Deltuvaitė tikino, kad dėl regatų organizavimo bus skelbiami konkursai.

"Negalima taip neatsakingai kaip kiškius ištraukti vadovus ir kolektyvą pastatyti į tokią padėtį, kai nebeįmanoma dirbti", – kalbėjo Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas G.Kutka.

„Miestas negali gyventi be kultūrinių renginių, kad ir kaip sunku būtų“, – sakė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Vakar savivaldybė tarėsi, ką daryti su birželį planuotu tarptautiniu mėgėjų folkloro festivaliu „Parbėg laivelis“. Užsienio kolektyvai vienas po kito atšaukė savo dalyvavimą dėl pandemijos.

Festivalį organizuojantis Klaipėdos etnocentras svarstė pasiūlyti mišrų renginį, dalį veiklų įgyvendinant nuotoliniu būdu. Tačiau galiausiai idėjos atsisakyta.

„Tas „Zoom'as“ ir šiaip nuotolinis bendravimas jau visiems atsibodo. Ypač kai kalbama apie kultūrinius renginius. Žmonės pasiilgo nuoširdaus bendravimo ir kontakto. Erdvėse, aikštėse, pievose“, – kalbėjo vicemeras.

Festivalį nuspręsta nukelti. Tačiau klaipėdiečiai be folkloro neliks. Liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje planuojamas Mažosios Lietuvos etnokultūros renginys.

„Iš Mažosios Lietuvos atvyks įvairūs amatininkai. Bandysime renginį organizuoti Klaipėdos senamiestyje, prisilaikydami visų saugumo reikalavimų“, – paaiškino A.Cesiulis.

Ar pandemija nesužlugdys kitų renginių, tarp jų – ir Jūros šventės,  prognozuoti nesiryžtama.

„Stebime, laukiame. Pernai buvo toks išpreparuotas, minimalistinis renginys. Iš dalies jis pasiteisino – koronaviruso atvejų sprogimo Klaipėdoje po jo neužfiksuota“, – prisiminė A.Cesiulis.

Savivaldybė stengsis, kad renginių, nors ir su ribojimais, šią vasarą vis dėlto būtų. Tačiau viskas priklausys nuo koronaviruso atvejų skaičiaus.

„Užvakar buvo 350, vakar – 855, rytoj gal jau bus 1,5 tūkst. susirgusiųjų. Niekas negali pažadėti, kad renginiai įvyks – nei ponas dievas, nei miesto valdžia“, – apgailestavo A.Cesiulis.

Tikimasi, kad liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje pandemija atslūgs. Viltys dedamos ir į skiepus.

„Šiemet turi įvykti ir „The Tall Ships Races“. Regata organizuojama ne kasmet. Tai didžiausia Baltijos burlaivių šventė. Mes tikrai suinteresuoti, kad tokie renginiai vyktų“, – tikino A.Cesiulis.

Kuo nustebinti svečius?

2021 m. Klaipėda vėl priims didžiųjų burlaivių regatą „The Tall Ship Races“. Renginys Klaipėdoje vyks birželio 27-30 d. Klaipėda paskirta didžiųjų burlaivių regatos starto uostu. Iš jos burlaiviai plauks į Sankt Peterburgą, po to - Taliną, Mariehamną, Ščeciną. 

Klaipėdoje jau prasidėjo pasiruošimo renginys šiam svarbiam įvykiui. Paskelbtas reklaminės medžiagos kūrimo šiam renginiui konkursas. Kuo rengiamės nustebinti į Klaipėdą atplaukusius svečius? Tarsi ir nedaug kuo.

Kaip visada visuose masiniuose renginiuose bus pagaminti marškinėliai, skirti patiems šventės organizatoriams ir savanoriams. Bus vieningo stiliaus ir dizaino regatos ženklai, logotipas. Bus ir suvenyrų iki 10 eurų vertės.

Plevėsuos vėliavėlės

Dar bus daugybė įvairių smulkmenėlių su šventės atributika: gertuvės, raktų pakabukai, rašikliai, pieštukai, kortelių dėklai ant telefono ir telefono ekrano valikliai, magnetukai, kaklaskarės, maišeliai su Klaipėdos simbolika, krepšiai daiktams.

Numatyta ir daugybė popierinių daiktų: užrašų knygutės, brošiūros, lankstinukai, reklamjuostės, netgi Klaipėdos miesto savivaldybės firminis šventinis blankas ir popierinis dokumentų segtuvo aplankas su Klaipėdos ženklais. Pasirūpinta ir apie šventinius elektroninio pašto parašo ir reklaminio skelbimo spaudoje šablonus.

Ant Dangės upės ir miesto gatvių apšvietimo stulpų planuojama pakabinti daugybę vėliavėlių su regatos „Tall Ship Races“ simbolika.

Regatų lyderiai

Regatos „The Tall Ship Races“ organizatoriai akcentavo, kad 2009 m. pirmą kartą priėmusi šią regatą Klaipėda pasirodė puikiai.

Klaipėda įrodė, kad moka ir gali priimti didžiulį tarptautinį renginį ir sukurti fantastišką šventę šimtams tūkstančių žmonių. Klaipėdos pasirodymas 2009 metais lėmė šios regatos sugrįžimą į Lietuvą vos po 12 metų.

Kiti miestai šios regatos laukia gerokai ilgiau. Į Taliną ji sugrįš po 29 metų. Čia regata „The Tall Ship Races“ pirmą ir paskutinį kartą surengta 1992 metais. Tiesa, Taline 2017 m. įvyko įdomus Klaipėdoje dar nebuvęs renginys „The Tall Ship Fleet“, kuriame dalyvavo net 44 laivai vilkikai. Kad vilkikų pasirodymai gali būti įspūdingi galima pamatyti per laivų paradus Klaipėdoje kiekvienų metų gegužę.

Sankt Peterburge ir Alandų salų sostinėje Mariehamne „The Tall Ship Races“ regatos etapai dar iš viso nėra buvę ir 2021 m. vyks pirmą kartą. Iš visų 2021 m. šios regatos dalyvių daugiausiai patirties turi Lenkijos Ščecino uostas. Čia regatos „The Tall Ship Races“ baigiamieji etapai vyko 2007, 2013, 2015 ir 2017 metais. Organizatoriams padarė įspūdį, kad į šventinius renginius Ščecine kaskart susirenka maždaug po du milijonus žmonių ne tik iš Lenkijos, bet ir iš šalia esančios Vokietijos, kitų šalių.

Didins biudžetą

Likus keliems mėnesiams iki regatos "The Tall Ships Races" paaiškėjo, kad renginiui prireiks daugiau lėšų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, dabartinį "The Tall Ships Races" biudžetą, kuris per dvejus metus siekia kiek daugiau nei 484 tūkst. eurų, prašoma padidinti beveik 127 tūkst. eurų.

Augantis regatos biudžetas gula vien tik ant miesto pečių, mat iš valstybės renginiui paramos sulaukta nebuvo.

"Dabar mūsų biudžetas, palyginti su planuotu, yra sumažėjęs 300 tūkst., nes Vyriausybė visiškai neskyrė pinigų regatai. Sumažinome poreikį iki 127 tūkst. eurų", – sakė viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys.

Daugiau didžiųjų burlaivių

Pašnekovas paaiškino, kad renginio biudžeto didinimas siejamas su atplauksiančių laivų skaičiaus augimu.

"Kadangi maždaug pusė laivų yra A ir B klasės, jie užima daug vietos", – pastebėjo R.Žiubrys.

Pradedant organizuoti regatą, nebuvo tikimasi, kad taip susidėlios laivų proporcijos, mat, vertinant pagal anksčiau vykusias regatas, didžiųjų laivų proporcija buvo mažesnė. Šiemet atplauks po lygiai didžiųjų ir mažųjų laivų.

"Nebuvome suplanavę, kad reikės papildomų teritorijų. Dabar jau virtualiai laivus švartuojame prie Vakarų Baltijos laivų statyklos krantinių. Esame sutarę su statykla, kad jie užleis tas krantines", – dėstė R.Žiubrys.

Priėmimas kainuos daugiau

Kad šiose krantinėse galėtų švartuotis regatos dalyviai, reikia papildomos laikinos infrastruktūros – vandens tiekimo įrenginių, elektros tiekimo, aptarnavimo paslaugų.

Kadangi laivai bus švartuojami gamybinėje teritorijoje, reikia specialiai atitverti teritoriją, kad įgulų nariai nepatektų į gamybinę zoną. Taip pat prireiks papildomos apsaugos.

Didesniais burlaiviais atplauks ir daugiau žmonių. Jų priėmimas taip pat kainuos papildomai.

Negalėjo prognozuoti

"Ta pinigų suma padidėja dėl to, kad išaugo pats renginys, dalyvių, laivų skaičius, teritorija, kurią reikia aptarnauti", – apibendrino R.Žiubrys.

To iš anksto numatyti nebuvo galima, mat burlaivių registracija vyksta iki šiol, o numatant regatos apimtis buvo remiamasi 2009-aisiais vykusios didžiosios regatos duomenimis.

Įvertinus visas gautas anketas – iš viso 69, paaiškėjo 21 laimingasis, kurių 7-8 d. kelionės išlaidas burlaiviais padengs Klaipėdos miesto savivaldybė. Jaunieji buriavimo praktikantai rugpjūčio 1 d. startuos iš Klaipėdos į Ščeciną. Savaitę laiko jie taps lygiateisiais tarptautinių įgulų nariais ir atliks visas įgulos nario pareigas ir užduotis: nuo maisto ruošimo įgulai iki laivo navigacinių paslapčių išsiaiškinimo.

Anot burlaivių „The Tall Ships Races 2017“ organizatorių, būsimus buriavimo praktikantus komisija vertino pagal keletą kriterijų: amžių, motyvacinį laišką, socialinę šeimos padėtį. Papildomas balas buvo skiriamas už 2-ąją užsienio kalbą. Tarp gautų anketų - 31 klaipėdietis, 9 vilniečiai, 10 kauniečių, likusios anketos atkeliavo iš Ukmergės, Telšių, Lazdijų, Alytaus, Gargždų, Tauragės.

Vertinimo komisiją sudarė Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras, „The Tall Ships Races 2017“ projekto vadovė Violeta Ulevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

„Apie šią galimybę sužinojau iš mamos – ji paskatino išbandyti laimę ir išsiųsti anketą. Tą padarėme abu su broliu. Aš vienuoliktokė, todėl ši vasara yra paskutinė laisva vasara – pats metas įspūdžiams ir naujoms patirtims. Nors buriavimo patirties neturiu, tikiu, jog lengvai visko išmoksiu ir nenuvilsiu įgulos“, – sakė viena iš trinktų praktikantų - klaipėdietė Goda Skiotytė. Į nepamirštamą kelionę Goda leisis kartu su broliu Laurynu, kurio anketa taip pat pateko į laimingųjų sąrašą.

2017 m. liepos 29-rugpjūčio 1 dienomis, jau ketvirtą kartą, Klaipėdos uostas priims „Tall Ships Races 2017“ regatos burlaivius. Regata startuoja birželį Halmstade (Švedija) ir finišuos Ščecine (Lenkija) rugpjūčio 5 d.

Nenumaldomai artėjanti didžiųjų burlaivių regata "The Tall Ships Races" iš miesto pareikalaus išskirtinio pasirengimo.

Teigiama, kad kol kas Klaipėda neatsilieka nuo numatyto grafiko.

Nors darbų, kuriuos miestas dar turi atlikti, yra, tačiau Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad šios užduotys nėra itin didelės ar keliančios nerimą.

"Klaipėda labai ritmiškai, sistemingai sprendžia visus klausimus", – pabrėžė meras.

Ekspertai, prižiūrintys, kaip uostamiesčiui sekasi ruoštis išskirtiniam renginiui, prašo, kad daug dėmesio būtų skiriama saugumui.

"Dar vienas esminių klausimų, kuriuos turime išspręsti, – infrastruktūros Danės upėje parengimas burlaiviams švartuoti", – įvardijo V.Grubliauskas.

Pasak miesto vadovo, šiam reikalui galima įrengti pontonus arba upės krantines apkalti guma. Pastarasis sprendimas yra kur kas pigesnis.

Neseniai pas merą vykusio pasitarimo metu spręsta, kokį būdą pasirinkti bei kiek ir kokių medžių ar pontonų prireiktų.

Linkstama į tai, kad dalis Danės krantinių bus "papuoštos" gumomis, o pontonai pasitarnautų upės ruože nuo Biržos iki Pilies tilto.

Numatoma, kad pontonai galės būti naudojami ir ateityje.

"Galimybė pritaikyti ir yra viena tų aplinkybių, signalizuojančių, jog toks pirkinys būtų vertingas", – dėstė V.Grubliauskas.

Po pasitarimo savivaldybės administracijos darbuotojai nedels įvertinti numatomų darbų apimtis, pontonų skaičių ir potencialias išlaidas.

Pabrėžiama, kad laiko faktorius yra labai svarbus, todėl visus suplanuotus darbus ketinama atlikti neatidėliojant.

"Visa tai reikės įgyvendinti, nes tai mūsų įsipareigojimas, apie kurio nevykdymą negali būti nė kalbos", – patikino V.Grubliauskas.

Išrinko rengėjus

Nors didysis metų renginys – Jūros šventė dar toli, jau finišavo konkursas šventės organizatoriui parinkti.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio teigimu, sulaukta vienintelio pasiūlymo iš viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės", kuri ir yra tradicinė Jūros šventės rengėja.

"Jau įvyko ir ekspertų komisijos posėdis. Paraiška atitinka konkurso reikalavimus. Dabar tvarkomi formalumai ir bus pasirašoma sutartis", – dėstė N.Lendraitis.

Pateisina lūkesčius

Pašnekovo teigimu, galimybė organizuoti Jūros šventę domina ir kitus pramogų srities atstovus, tačiau konkurso reikalavimai įkandami ne visiems, nes reikalaujama ne tik patirties rengiant panašius renginius, bet ir turėti 20 proc. numatomo šventės biudžeto.

Likusius 80 proc. skiria miestas.

"Yra šiek tiek būtent šiai šventei iš biudžeto skiriamų pinigų, tačiau pagrindą sudaro už prekybą leidimais sugeneruoti ištekliai", – paaiškino N.Lendraitis.

Pastebima, kad jau ne vienus metus šventę rengianti įstaiga pateisina lūkesčius – keičiasi šventės veidas, ji tobulėja, atsigręžiama į jūrinę kultūrą, randasi naujų meninių sprendimų.

Tai, kad šventė patenka į renginių, kuriuos verta aplankyti, topus, daug ką sako.

"Tai, kad šventė patenka į renginių, kuriuos verta aplankyti, topus, daug ką sako", – pabrėžė pašnekovas.

Numatė biudžetą

Konkursui pateiktoje šventės programoje nurodoma, kad renginio biudžetas šiemet preliminariai viršys 400 tūkst. eurų.

Iš miesto kišenės numatoma skirti 196,9 tūkst. eurų. Prognozuojama, kad rėmėjai atseikės dar per 134 tūkst. eurų, kiek daugiau nei 14 tūkst. eurų bus prašoma Kultūros ministerijos, pačios įstaigos komercinės lėšos sieks beveik 29 tūkst. eurų.

"Toks biudžetas buvo programoje deklaruotas. Kai šventės organizatoriai sužinos, kiek gauna iš mūsų, atitinkamai turės peržiūrėti biudžetą, jį patikslinti ir galbūt ieškoti papildomų rėmėjų, o gal ko nors atsisakyti", – pastebėjo N.Lendraitis.

Sutaps su regata

Pašnekovo teigimu, išskirtinių permainų šventėje nenumatoma. Renginys aprėps panašią teritoriją, kaip ir kasmet, tradiciškai ketinama pažerti įvairių meninių iniciatyvų.

N.Lendraitis pabrėžė, jog išskirtinis šiųmetės šventės bruožas – ji sutaps su Didžiųjų burlaivių regata.

Neabejojama, kad tai bus dar vienas didelis papildomas iššūkis tai pačiai organizacijai, kuri turės susitvarkyti ir su burlaivių regata, ir su švente.

"Ko gero, tai ryškiausiai ir nuspalvins šiųmetę Jūros šventę", – pastebėjo N.Lendraitis.

Pernai Jūros šventės metu į atostogas Rivjeroje pakvietę šventės organizatoriai sieks, kad renginio lankytojai ne tik mėgautųsi kokybiška šventės programa bei džiaugtųsi gyvenimu, bet svarbiausia – gyventų be streso.

"Toks yra šventės šūkis. 2017 m. Jūros šventės tema – "Be streso", – apibendrino Kultūros skyriaus vedėjas.

Derina veiksmus

Klaipėdoje aktyviai ruošiamasi didžiųjų burlaivių regatai „The Tall Ships Races“, kuri burių šlamesiu miestą užlies vykstant tradicinei Jūros šventei.

Antradienį pas miesto merą Vytautą Grubliauską aptarti įvairių žinybų, kurios sutiks atplauksiančius laivus, darbo koordinavimo klausimai.

„Laivų mes turime labai daug – jų yra 81. Svarbu tai, kad didžiųjų laivų yra 40. Jų yra labai didelės įgulos, todėl visos patikros procedūros yra ilgesnės, todėl labai svarbu, kad darbas vyktų sklandžiai, mes vieni kitus žinotume, dirbtume darniai ir laivo švartavimo procedūra neužtruktų, nes šventė tą dieną jau vyks – tai bus liepos 29 d., šeštadienis“, – pastebėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ jūrinių projektų koordinatorė ir šio regatos projekto vadovė Violeta Ulevičienė.

Laivų švartavimo procedūrų sklandumą svarbu užtikrinti dar ir dėlto, kad kai kuriuose renginiuose jau yra numatomas ir laivų atstovų dalyvavimas.

Gausybė laivų

Pašnekovės teigimu, kol kas ruošiantis regatai nėra jokių trukdžių. Siekiama, kad šiemet atplauksiančių burlaivių įgulos miestą paliktų kupinos tik geriausių įspūdžių ir norėtų čia dar sugrįžti.

„Padarysime viską, kad įėjimas į uostą burlaiviui būtų lengvas, kaip paprastą dieną, nors iš tiesų tai yra sudėtinga ir miestui yra iššūkis, stresas priimti tiek daug burlaivių“, – tvirtino V.Ulevičienė

Anot projekto vadovės, jau tiksliai aišku, kad visiems laivams prisišvartuoti vien Kruizinių laivų terminalo nepakaks, todėl jau dabar kalbama su uosto kompanijomis, galėsiančiomis priimti laivus.

Skaičiuojama, kad išsirikiavę vien tik didieji A klasės burlaiviai sudarys maždaug apie 1,5 km ilgio vilkstinę.

„O kur dar B klasė, kurioje yra ir didesnių nei A klasės burlaivių. Šios abi kategorijos laikomos didelių burlaivių“, – pastebėjo V.Ulevičienė.

Įrengs pontonus

Vis dėlto, neabejojama, kad visi laivai uoste sutilps ir dėl to trukdžių kilti neturėtų. Pašnekovė prisiminė, kad 2009-aisiais teko sutalpinti 98 burlaivius. Tiesa, tuomet daugiau buvo mažesniųjų laivų.

Siekiant palengvinti mažųjų burlaivių švartavimąsi upėje, numatoma sumontuoti pontonus.

„Kadangi mūsų krantinės yra gana aukštos ir atitinkamai techniškai nelabai patogu tą daryti, todėl buvo priimtas sprendimas pagaminti pontonus, kad galėtume patogiai prišvartuoti mažuosius burinius laivelius“, – paaiškino pašnekovė.

Paramos nesulaukė

Pontonų gamyba, montavimas bei visi kiti regatos rūpesčiai guls vien tik ant miesto pečių, mat valstybė šalį, kaip jūrinę valstybę reprezentuojančiam renginiui, finansinės paramos neskyrė.

Skaičiuojama, kad preliminariai regatai „The Tall Ships Races“ prireiks apie 700 tūkst. eurų. Visus šiuos pinigus teks rasti miesto kišenėje.

„Gaila eilinį kartą pabrėžti, kad esame palikti vieni atstovauti Lietuvą, kaip jūrinę valstybę. Šiuo atveju, labai gerai, kad bent jau institucijos, dirbančios uoste, dalyvaujančios visame uosto gyvenime pačiu aktyviausiu būdu, puikiai supranta šią situaciją ir į valstybės reikmes žvelgs labai atsakingai ir, kur įmanoma, bus ieškoma lengviausių bendradarbiavimo formų“, – teigė Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Pastebima, kad kai kurios bendrovės sutinka prisidėti prie regatos savo paslaugas teikdamos nemokamai arba mažesnėmis nei rinkos kainomis.

Kyla grėsmė?

Miesto vadovas neabejojo, kad Klaipėda neturi kitos išeities kaip tik susidoroti su šiuo jai paliktu iššūkiu.

„Klaipėda bus tas uostas, į kurį suplaukia didžiausias laivų skaičius. Tai liudija, kad Klaipėda yra patraukliausias uostas visoms įguloms – tiek didžiųjų laivų, tiek ir mažesniųjų burlaivių. Jausdami tokį susidomėjimą mūsų gimtuoju uostu, jausdami atsakomybę, kad to susidomėjimo nenuvilti, natūralu, raivytis ar raukytis ar kaip kitaip suktis nuo neišvengiamo atsakomybės prisiėmimo nėra kaip ir trauktis nėra kur“, – pabrėžė V.Grubliauskas ir neabejojo, kad dėl finansinių klausimų šventė nesustos.

Vis dėlto, pabrėžiama, kad nepuoselėjant jūrinės valstybės įvaizdžio kyla didelė grėsmė likti tik valstybe prie jūros.

Tarptautinę regatą „Tall Ships Races 2017“ Klaipėda priims kitų metų liepos pabaigoje. Burlaiviai atplauks liepos 29-ąją, o miestą paliks rugpjūčio 1-ąją. Kitais metais vyksiančios regatos maršrutas drieksis per penkis uostus: Halmstadą, Kotką, Turku, Klaipėdą, Ščeciną.

Ketvirtadienį miesto mero Vytauto Grubliausko kabinete vyko pasitarimas dėl pasiruošimo regatai priimti. Jame dalyvavo ir savivaldybės administracijos, ir renginio organizatorių – viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ atstovai.

Didžiausias dėmesys buvo skiriamas atplauksiančių burlaivių švartavimuisi. Jau yra užsiregistravęs 71 laivas, kuris ruošiasi atplaukti į Klaipėdą. 32 jų – didieji burlaiviai.

„Iš visų penkių regatos uostų esame tas, kuris kol kas pritraukė daugiausia didžiųjų laivų“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė.

Registracijai laiko dar yra. Tikimasi, kad regatos metu Klaipėdą aplankys apie 100 laivų.

„Tradiciškai pirmieji registruotis suskumba didieji burlaiviai. Mažieji delsia. Tikimės, kad po Naujųjų registracija dar suaktyvės. Norą atvykti į Klaipėdą yra išreiškę dar keli didieji burlaiviai, tačiau dar nepateikė dokumentų“, – teigė vedėja.

Pasak V.Jakubauskytės-Andriulienės, prieš penkerius metus, kai į Klaipėdą taip pat užsuko regata „Tall Ships Races“, buvo atplaukę 90 laivų. Didžiųjų buvo iki 10.

Kol kas sprendimo nėra.

„Kitais metais į Klaipėdą nori atplaukti kelis kartus daugiau didžiųjų burlaivių. Mūsų krantinės yra ribotos. Mąstome, kaip reikės visus sutalpinti, o tai turėsime padaryti. Kol kas sprendimo nėra. Svarstome įvairius variantus, įvairias schemas“, – kalbėjo vedėja.

Jei nepakaks krantinių, ketinama įrengti mobilias – pantonus. Svarstoma, kiek tokių reikėtų ir kiek tai galėtų papildomai kainuoti.

Kai Klaipėda priims tarptautinę didžiųjų burlaivių regatą „Tall Ships Races“, čia vyks Jūros šventė. Manoma, kad renginių netrūks. Juolab kad kitais metais Klaipėda bus Lietuvos kultūros sostinė ir švęs miesto jubiliejų.