Šio 62 metų vyro iš centrinės Vokietijos Magdeburgo miesto, kurio pavardė nenurodoma, imuninė sistema vis dar veikia visu pajėgumu, teigė tyrėjai žurnale „The Lancet Infectious Diseases“.

Mokslininkai teigė, kad vyras savanoriškai gavo tiek daug injekcijų ignoruodamas visus gydytojų patarimus, ir perspėjo, kad iš šio vienintelio atvejo nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų.

Pirmą kartą vokiečių vadovaujami tyrėjai į šį vyrą atkreipė dėmesį dėl 2022 metais žiniasklaidoje pasirodžiusio pranešimo – tuomet jis buvo gavęs „tik“ 90 skiepų.

Tuomet buvo pranešta, kad vyras įtariamas gavęs tiek daug dozių, kad surinktų užpildytas skiepų korteles, kurias vėliau būtų galima suklastoti ir parduoti nenorėjusiems skiepytis žmonėms.

Magdeburgo prokuroras buvo pradėjęs tyrimą dėl įtarimų sukčiavimu, tačiau kaltinimai taip ir nebuvo pateikti, teigiama šią savaitę paskelbtame moksliniame straipsnyje.

Jame priduriama, kad prokuroras per devynis mėnesius surinko įrodymus apie 130 skiepų.

Tačiau pats vyras teigia, kad per 29 mėnesius gavo 217 aštuonių skirtingų vakcinų nuo COVID-19 dozių, įskaitant visas mRNR versijas.

Vokietijos Erlangeno-Niurnbergo universiteto virusologas Kilianas Schoberis, tyrimo bendraautorius, sakė, kad kai jie susisiekė su tuo vyru, šis „labai susidomėjo“ galimybe atlikti įvairius tyrimus, kad būtų ištirtas tokio didelio skiepų skaičiaus poveikis.

Hipervakcinacijai nepritaria

Šis atvejis mokslininkams suteikė itin retą galimybę ištirti vadinamąją „hipervakcinaciją“.

Kai kurie mokslininkai kėlė teoriją, kad po tiek daug skiepų organizmo imuninės ląstelės, pripratusios prie antigenų, tampa mažiau veiksmingos.

Tačiau, kaip nustatė tyrėjai, vokiečiui taip nenutiko. Iš tikrųjų jo organizme imuninių ląstelių ir antikūnų prieš COVID-19 virusą koncentracija buvo „gerokai didesnė“ nei kontrolinės grupės, kurią sudarė trys žmonės, gavę rekomenduojamus tris skiepus, teigiama tyrime.

Be to, jo organizmas nerodė jokių nuovargio požymių dėl visų šių skiepų: mokslininkai nustatė, kad 217-asis skiepas dar padidino antikūnų prieš COVID virusą skaičių.

Vyras teigė, kad nė po vieno iš 217 skiepų jis nepatyrė jokio šalutinio vakcinos poveikio. Taip pat jo COVID-19 testas niekada nebuvo teigiamas ir jis neturėjo jokių ankstesnės infekcijos požymių, sakė tyrėjai.

Tačiau jie perspėjo, kad iš šio vyro patirties negalima daryti platesnių išvadų. „Turėtų būti savaime suprantama, kad mes nepritariame hipervakcinacijai“, – rašė K. Schoberis socialiniame tinkle „X“.

„Į Lietuvą yra pristatyta atnaujinta COVID-19 vakcina ir numatoma, kad galimybė pasiskiepyti šia vakcina bus sudaryta visiems nuo šešių mėnesių amžiaus gyventojams“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškienė.

Pasak jos, visuomenei skiepijimo strategija bus pristatyta rugsėjo pabaigoje.

Taip pat numatyta, kad suminiam gripo, COVID-19 ir peršalimo ligų sergamumui per savaitę viršijus 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų, o COVID-19 ir gripui gydyti ilgiau nei savaitę būtų užimta per 1,5 tūkst. lovų, reanimacijos lovų – 120 ar daugiau, būtų sprendžiama, ar šalyje, savivaldybėse skelbti epidemiją.

Epidemijos laikotarpiu būtų sustiprinta kontrolė gydymo ir socialinės globos įstaigose, įsigaliotų renginių ribojimai, būtų įvestas infekcijas ribojantis režimas, būtų rekomenduojamas nuotolinis darbas ir apsaugos priemonių dėvėjimas.

J. Pakalniškienės teigimu, prognozuojama, kad COVID-19 nepasieks pirmųjų metų sergamumo lygio.

COVID-19 piką buvo pasiekęs 2021-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje mažiausiai vieną kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Naujausiais duomenimis, ligoninėse šiuo gydomi 35 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų du – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 67,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 23,3 procento.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia fiksuojanti nežymų susirgimų augimą pastarosiomis savaitėmis.

Pinigai į orą. Taip būtų galima apibūdinti tai, kas vyksta su nepanaudotomis vakcinomis.

„Medicininės atliekos yra deginamos. Jokiu būdu negali patekti į aplinką ir turėti sąlyčio su žmogumi“ , – sakė UAB „Toksika“ Šiaulių aikštelės vadovas Donatas Riškus.

Kiek dozių jau supleškinta atstovas pasakyti negali. Sako, prievolės vykdyti apskaitą nėra.

„Ar ten yra būtent vakcinos nuo COVID-19, mes nežinome, kadangi vaistų atliekų apskaita vykdoma pagal atliekų sąrašo kodus. Tad mes gauname kaip vaistų atliekas ir neturime teisės atidaryti dėžutės bei pažiūrėti, kas yra viduje“, – komentavo D. Riškus.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kiek vakcinų jau utilizuota, tikslina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Artimiausiu metu galiojimas pasibaigs 200 tūkst. COVID-19 vakcinų. Iš viso per visą laikotarpį iki šiol yra utilizuota 1,65 mln. šios vakcinos dozių Lietuvoje. Tai sudaro iki 15 proc. nuo visų gautų COVID-19 vakcinų“, – komentavo SAM atstovė Ginreta Megelinskienė.

Kiek toks kiekis būtų verčiant pinigais?

Artimiausiu metu galiojimas pasibaigs 200 tūkst. COVID-19 vakcinų. Iki šiol yra utilizuota 1,65 mln. šios vakcinos dozių Lietuvoje.

„Vakcinų kainos yra nurodytos sutartyse, kurios yra konfidencialios. Toks yra sutarimas su gamintojais, kad negalima atskleisti vakcinų kainos“, – teigė G. Megelinskienė.

Gyventojai pandemijos valdytojams turi priekaištų ir klausia, nejau esame tokia turtinga šalis. Galbūt reikėtų pakalbėti ir apie atsakomybę.

„Aišku, mūsų pinigai. Ir jie išmetami“, – sakė gatvėje užkalbinta praeivė.

„Mėtyti pinigus – neūkiška, mes tą suprantame“, – porino kita pašnekovė.

„Pandemijos pradžioje visi kovojo, kad gautų kuo daugiau tų vakcinų. Niekas negalėjo prognozuoti, kad bus daug ir nenorinčių skiepytis“, – svarstė moteris.

Vis dėlto, anot ministerijos, mes ne vieninteliai vakcinomis aptekę, o naikinami kiekiai neviršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytų ribų.

„Su COVID-19 vakcinų pertekliumi susiduria visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Ir visos vieningai sutaria, kad vakcinų utilizavimas yra nepriimtinas,“ – susidariusią situaciją komentavo SAM atstovė.

Aktyviai ieškoma būdų, kaip vakcinas donuoti kitoms šalims, ką Lietuva jau daro – dovanojo beveik  2 mln. dozių.

O kol vienos vakcinos keliauja iš rankų į rankas, kitos dar bus panaudotos. Viename iš vakcinavimo centrų – dabar pagyvėjimas.

„Dažniausiai ateina skiepytis žmonės trečia ir ketvirta vakcinos doze. Tarpušvenčiu srautai buvo sumažėję, bet dabar vėl juntamas suaktyvėjimas. Dažniau ateina ir jaunesnio amžiaus žmonės“, – teigė Vakcinacijos centro koordinatorius Tomas Algirdas Galinis.

Aišku, mūsų pinigai. Ir jie išmetami.

 

Čia ir Jevgenijus, kuris jau skiepijasi ketvirta adaptuota vakcina. Ir netrukus keliaus į Ispaniją.

„Aš skiepijuosi dėl kelionių, nes ir sportas, ir keliauti tenka daug. Tiesiog negaliu sau leisti sirgti“, –  atviravo Jevgenijus.

„Vakcinos adaptuotos. Jų trūkumo nėra, o galiojimo terminas – 10 savaičių nuo atvežimo. Ir mes tikrai užsakome kas savaitę ar dvi, nes sunaudojame visas“, – informavo Vakcinacijos centro koordinatorius.

Tačiau, būna, kad vakcinas tenka išmesti, kai užsiregistravusieji neatvyksta. 

„COVID-19 skiepai turbūt tampa tokia sezonine vakcina kaip ir gripo“, – komentavo Centro poliklinikos padalinio vadovė Rita Judzentavičienė.

Gydytoja sako, kad sulaukia pacientų, kurie COVID-19 persirgo jau kelis kartus. O koks realus  susirgimų skaičius šiuo metu Lietuvoje, atsekti nebeįmanoma. Sunegalavę testuojasi namuose. Būna, gydytojams nepraneša. Arba dalis visai nesitiria, tačiau sergančių ieškoti nereikia.

Vakcinų kainos  yra konfidencialios. Toks yra sutarimas su gamintojais.

„Šiomis dienomis gripo ir COVID-19 atvejų registruojama maždaug vienodai. Skaičiai panašūs. Galvojame, kad COVID-19 infekcija niekur nepasitraukė“, – sakė R. Judzentavičienė.

Šiuo metu ketvirta vakcinos doze pasiskiepijo jau 35 tūkst. gyventojų. Specialistai primena, kada skiepytis, jei jau sirgote.

„Jeigu yra dvi vakcinos dozės ir žmogus persirgo, tuomet skiepytis reikėtų po šešių mėnesių. Jeigu nebuvo persirgta, tuomet galima skiepytis praėjus trims mėnesiams po paskutinės dozės. O jeigu žmogus yra skiepytas trimis vakcinos dozėmis ir paskui persirgo, tuomet – ne anksčiau kaip po devynių mėnesių. Jeigu nesirgo – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, “, – teigė T. A. Galinis.

PSO atnaujino ir vakcinacijos tikslus. Visose pasaulio šalyse esą dviem vakcinos dozėmis turi būti paskiepyta 100 proc. sveikatos personalo ir 100 proc. visų vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių ir kitų asmenų, kurie dėl gretutinių ligų yra ypač pažeidžiami. Ligšiolinio savo tikslo iki metų vidurio paskiepyti 70 proc. visų žmonių visose šalyse PSO nepasiekė. Iki birželio pabaigos tai padarė tik 58 šalys.

Remiantis birželį žurnale „The Lancet“ paskelbtu Londono imperatoriškojo koledžo tyrimu, vakcinos nuo koronaviruso išgelbėjo beveik 20 mln. žmonių gyvybių. Tačiau skurdžiose šalyse paskiepyta tik 28 proc. vyresnių žmonių ir 37 proc. sveikatos personalo.

„Net paskiepijus 70 proc. populiacijos, nepavyks išvengti mirčių, sveikatos sistemos patirs spaudimą, o pasaulio ekonomikos atsigavimui išliks grėsmė, jei nebus vakcinuota pakankamai sveikatos sistemos darbuotojų, vyresnių žmonių ir ligonių“, – sakė PSO generalinis sekretorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Realus užsikrėtusių žmonių skaičius galėtų būti nuo penkių iki dešimties kartų didesnis.

„Mes turime tą antradienio fenomeną – savaitgalį visada būna registruota mažiau atvejų, o antradieniais jų paprastai stipriai šokteli. Realus užsikrėtusių žmonių skaičius galėtų būti nuo penkių iki dešimties kartų didesnis, kaip prognozuoja PSO. Turbūt ir televizijos žiūrovai turės ne vieną atvejį savo artimųjų tarpe, kurie jautė ligos simptomus, atliko greitąjį antigenų testą, o į medikus nesikreipė. Sparčiai auga naujų užsikrėtimo atvejų skaičius“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Omikron atmaina yra labiau atspari vakcinoms, todėl plinta greičiau ir jai negalioja sezoniškumas. Kita vertus, pacientai perserga lengviau ir mažiau jų miršta.

„Net vienas miręs yra jau vienu mirusiu per daug. Dabar turime daug mažesnį nuošimtį sunkiai sergančių žmonių. Tuo ypatinga ši omikron atmaina – ji keturis kartus labiau atspari esamoms vakcinoms ir dėl to plinta daug greičiau, mažiau pasižymi sezoniškumu ir plinta net ir vasaros laikotarpiu, bet ji sukelia daug lengvesnę klinikinę eigą. Čia yra gera žinia. Kadangi daug žmonių susirgs, natūralu, ką ir prognozuoja PSO, kad rudenį turėsime labai sunkų sezoną“, – aiškino virusologas.

S. Čaplinskas siūlo keisti pandemijos suvaldymo taktiką ir vietoje grasinimų suvaržymais rinktis prevenciją. 

„Vasara yra vasara, mes visi turime ja pasidžiaugti ir sukaupti kuo daugiau sveikatos, energijos rudeniui. Taip jau sutapo, kad vakar ryte su gerbiamu ministru kaip tik aptarėme šitą problemą ir aš jam siūliau tai, ką vakar po pietų išreiškė PSO. Aš pasiūliau, kad reikia keisti bendravimo su žmonėmis naratyvą. Nuo gąsdinimo eiti prie prevencijos ir kalbėti ne apie tai, kad kažkas turi užsidaryti ar, kad susirgsim. Ne. Reikėtų kalbėti apie tai, kaip apsisaugoti. Pirminė prevencijos priemonė – kad išvengti lytiškai plintančių ligų, reikia naudoti prezervatyvą, kad išvengti apsinuodijimo – plauti rankas, kad neužsikrėsti oru plintančia liga, reikia uždarose patalpose, kur yra daug žmonių, dėvėti medicininę kaukę. Ar tai būtų uždara patalpa, ar uždaras transportas“, – aiškino S. Čaplinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarbu, kad kiekvienas suvoktų, kodėl būtina dėvėti kaukę ir pajutus simptomus izoliuotis.

„Kitas labai svarbus aspektas yra patalpų vedinimas. Dabar tai padaryti paprasčiau, žiemą bus sunkiau. Reiškia, reikia tam ruoštis. Tik tuomet, kai žmogus jaučia, kad turi kažkokių simptomų, reikia, kad jis pats suprastų, kodėl jam nereikia eiti į svečius, į balių ar darbą. Galima dirbti nuotoliniu būdu ir pan.“ – komentavo S. Čaplinskas.

Skiepytis, kaip papuola, nereikėtų. Svarbu sekti PSO rekomendacijas.

„Aš žinau, ką pasakė gerb. Marius Strioga, bet jis nesakė, kad išviso nereikia skiepytis. Jis atkreipė dėmesį, jeigu per dažnai mes skiepysimės ir neįvertinsime ar reikia, ar nereikia, tai galbūt sau net nepadėsime, o kartais net pakenksime. Tyrimų įrodyta – jei žmogus bus išvis negavęs to trečio skiepo, tai tuomet tikimybė, kad jis susirgs, yra penkis kartus didesnė, kad pateks į reanimaciją – 7,5 karto didesnė, kad mirs – keturiolika kartų didesnė. Skiepas nėra panacėja, bet aiškiai padeda net ir šituo atveju“, – teigė virusologas.

Skubantiems gauti ketvirtą skiepą S. Čaplinskas pataria palaukti. Nebent patenkate į pažeidžiamą amžiaus grupę arba sergate sunkiomis ligomis.

„Jeigu tai yra jauni žmonės arba nepatenka į tą amžiaus kategoriją, kur jau primygtinai rekomenduojama nebedelsti, tai dar palaukime. Jeigu turi sunkių ligų, ypač paveikiančių imunitetą, šiems žmonėms jau šiandien reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir galbūt pasiskiepyti ketvirtąja skiepo doze. Visiems kitiems – dar galima palaukti, kokios bus aiškesnės rekomendacijos link rudens. Neabejotina, kad ir jiems vėliau bus išmintinga pasiskiepyti. Dabar dar palaukime“, – sakė profesorius.

NVCS pirmadienį įspėjo, kad per praėjusią savaitę šalyje registruota vidutiniškai po 400 naujų susirgimų COVID-19 per dieną, o dviejų savaičių užsikrėtimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, beveik pasiekė 150 atvejų.

„Tad ruoštis turime nedelsiant. Skaičiai tikrai nemaži, todėl džiaugiuosi, kurie supranta skiepų naudą ir raginu gyventojus būti sąmoningais, pasinaudoti galimybe bei neatidėlioti savo planų pasiskiepyti“, – pažymi laikinai NVSC vadovaujanti Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.

NVSC specialistai ragina sekti specialistų skelbiamas rekomendacijas, įsiklausyti į medikų nuomonę ir priimti tinkamą sprendimą dėl skiepijimosi: tie, kurie dar nėra pasiskiepiję – pradėtų skiepijimo kursą, jau turintys skiepus pagal pirminę skiepijimo schemą – pasiskiepytų sustiprinančiąja doze.

Šiuo metu visi gyventojai nuo penkerių metų gali skiepytis pagal pirminę skiepijimo schemą, o dvylikos metų ir vyresni gali gauti sustiprinančiąją vakcinos dozę. Dėl skiepijimo reikia kreiptis ir konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

NVSC tai pat primena, kad pasiskiepyti ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze jau gali lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantys ar sutrikdytą imunitetą turintys pilnamečiai.

Pajutus ligos simptomus, primenama rekomendacija nesilankyti viešose vietose, dėvėti medicinines kaukes viešose vietose, viešajame transporte, ypač rytinio ir vakarinio žmonių susibūrimo piko metu, uždarose patalpose laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas.

Netrukus turėtų būti duotas oficialus leidimas naudoti šioje amžiaus grupėje „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinas, o pirmieji tokio amžiaus vaikai turėtų būti paskiepyti kitos savaitės pradžioje, praėjus kiek daugiau nei pusantrų metų nuo leidimų naudoti pirmąsias vakcinas pagyvenusiems žmonėms.

Šia rekomendacija užpildoma reikšminga spraga ir patenkinamas „išties ignoruotų jaunesnių gyventojų“ imunizacijos poreikis, sakė Virdžinijos universiteto medicinos profesorius Michaelas Nelsonas (Maiklas Nelsonas), buvęs tarp 21 balsavusio eksperto.

JAV užregistruota 480 vaikų, kurių amžius – 0–4 metai, mirties nuo COVID-19 atvejų. Tai daug didesnis tokio amžiaus vaikų mirties atvejų skaičius nei per gripo sezoną, net labai prastą, sakė FDA mokslininkas Peteris Marksas (Piteris Marksas).

Iki 2022 metų gegužės į ligonines dėl COVID-19 buvo paguldyti 45 tūkst. šios amžiaus grupės vaikų. Beveik ketvirtadaliui jų reikėjo intensyviosios slaugos.

Prieš susitikimą FDA paskelbė savo nepriklausomas analizes dėl minėtų farmacijos bendrovių vakcinų. Padarytos išvados, kad šios vakcinos yra saugios ir veiksmingos.

„Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinos yra sukurtos pasitelkiant informacinę RNR (iRNR), pernešančią genetinę informaciją į žmogaus organizmo ląsteles ir priverčiančią jas gaminti sveikatai nepavojingą pandeminio koronaviruso dyglio baltymą, savo ruožtu „apmokantį“ imuninę sistemą reaguoti į tikrą patogeną.

Ši technologija dabar laikoma pagrindine vakcinavimo nuo COVID-19 platforma.

„Pfizer“ siekė leidimo vaikus nuo šešių mėnesių iki ketverių metų skiepyti trimis 3 mikrogramų vakcinos dozėmis, o „Moderna“ paprašė FDA leisti vaikus nuo šešių mėnesių iki penkerių metų skiepyti jos vakcinos dviem 25 mikrogramų dozėmis.

„Šiai akimirkai kadangi mes matome, jog viruso plitimas yra gana mažas, o ligoninių užimtumas yra labai mažas, tai šią akimirką poreikio rekomenduoti skiepytis ir kitoms gyventojų grupėms nematome. Bet vertiname duomenis ir tikėtina, kad artėjant rudeniui arba rudenį bus rekomenduota skiepytis platesnei gyventojų grupei. Preliminariai galime pasakyti, kad tai bus vyresnio amžiaus gyventojai ir gyventojai sergantys tam tikromis lėtinėmis duomenimis. Bet detaliau šią informaciją bei rekomendacijas priims prie SAM sukurta ekspertų grupė“, – SAM surengtoje spaudos konferencijoje sakė misterijoje patarėjo pareigas einantis Lukas Galkus.

Kartu jis informavo apie galimybę ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims.

„Lietuvoje nuo šiandien atsiranda galimybė tam tikrai pacientų grupei – kalbame labai siaurą pacientų grupę – pakartotinai pasiskiepyti po sustiprinančiosios dozės. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į keletą veiksnių. Visų pirma, jau prieš kelis mėnesius tiek Europos vaistų agentūra, tiek Europos užkrečiamų ligų centras išplatino pranešimą, kur jie taip pat pateikė rekomendacijas bei savo išvadą, kad didesnės rizikos asmenims skiepytis ketvirtąja doze yra tikslinga. Taip pat matome, kad daug Europos šalių tą praktiką taiko. Virš dešimt šalių taip pat skiepija aukštesnės rizikos gyventojų grupes pakartotinai sustiprinančiąja doze“, – sakė L. Galkus.

Ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze nuo pirmadienio sudaroma galimybė pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Dėl skiepijimo reikia kreiptis ir konsultuotis su gydančiu gydytoju.

Pakartotinai pasiskiepyti minėtiesiems gyventojams rekomenduojama praėjus 90 dienų po sustiprinančiosios vakcinos dozės. Skiepijant ketvirtą kartą (kam sustiprinančioji dozė buvo antroji – trečią kartą), gali būti skiriama įprasta „Comirnaty“ vakcinos dozė arba pusė „Spikevax“ vakcinos dozės (0,25 ml).

„Naują siuntą gausime spalį. (...) Paskutinė siunta Lietuvą pasiekė prieš savaitę“, – BNS antradienį sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus.

Pasak jo, šiuo metu dėl pasibaigusio galiojimo buvo išpilta beveik 60 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, ateinantį mėnesį „rizikoje yra dar 20 tūkst. dozių“.

L. Galkus nurodė, kad galiojimo pabaiga artėja tik „Moderna“ vakcinoms.

„Kitų gamintojų – „Pfizer“ ar „Johnson & Johnson“ – ilgesnis galiojimas. Tuo metu „AstraZeneca“ vakcinų jau nebeturime“, – aiškino SAM atstovas.

Siekiant išvengti vakcinų utilizavimo, SAM ieško šalių, kurioms galėtų jas padovanoti, tačiau konkrečių valstybių L. Galkus sakė negalintis įvardinti.

Iš viso į Lietuvą pristatyta 8,3 mln. vakcinos dozių, 1,1 mln. iš jų – jau paaukotos kitoms šalims. Šiuo metu nepanaudota maždaug 2,7 mln. vakcinos dozių.

„Labai laukia šito sprendimo Ukrainos vyriausybė“, – per Ministrų kabineto posėdį sakė premjerė Ingrida Šimonytė, praėjusią savaitę viešėjusi Ukrainoje.

Ši vakcina Ukrainai bus teikiama kaip humanitarinė pagalba pagal Europos Komisijos patvirtintą priemonę „Covax“.

Tai pasaulinio bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama spartinti COVID-19 ligos testų, gydymo priemonių ir vakcinų kūrimą ir gamybą, užtikrinti lygias galimybes tirtis, gydytis ir skiepytis.

Taip pat naudojantis šia priemone Europos Sąjungos valstybės narės trečiosioms šalims gali donuoti COVID-19 vakcinų dozes, įsigytas pagal išankstines pirkimo sutartis.

Lietuva Ukrainai ne pirmą kartą dovanoja vakcinų nuo COVID-19. Anksčiau vakcinų nemokamai skirta ir Sakartvelui, Vietnamui, Moldovai, Armėnijai, Taivanui, Latvijai, Tadžikistanui, Armėnijai.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuva šiuo metu turi per 2 mln. nepanaudotų vakcinos nuo COVID-19 dozių.