„Šiais metais (nuo 2022 metų spalio iki šių metų spalio – BNS) gerosios valdysenos indeksas pasiekė savo rekordą, geriausią rezultatą nuo indekso pradžios – trys ketvirtadaliai įmonių indekse parodė gerus (A arba A+ balas skalėje nuo A+ iki D- – BNS) rezultatus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė I. Valeškaitė.

2021–2022 metų gerosios valdysenos indekse gerus rezultatus parodė 58 proc. VVĮ.

Gerosios valdysenos indeksus sudariusio Valdymo koordinavimo centro (VKC) projektų vadovė Aušra Gudinavičienė teigė, kad šiais metais ypač pagerėjo įmonių skaidrumo vertinimas.

„Jeigu praeitais metais skaidrumo vertinimas buvo vidutinis ir B raide vertinamas, tai dabar net 70 proc. įmonių buvo teigimas vertinimas ir vidutiniškai jos buvo įvertintos A“, – spaudos konferencijoje sakė A. Gudinavičienė.

Anot jos, skaidrumo vertinime silpniausia sritis buvo tvarumo ataskaitos – iš visų įmonių teigiamus įvertinimus gavo vos 17 įmonių, o maksimaliai teigiamai buvo įvertintos tik dvi – „Ignitis grupė“ ir „Smiltynės perkėla“.

Skaidrumo vertinime silpniausia sritis buvo tvarumo ataskaitos – iš visų įmonių teigiamus įvertinimus gavo vos 17 įmonių.

 

Pagal kolegialių organų – valdybų ir stebėtojų tarybų – gerosios valdysenos rodiklį valstybės įmonės gavo A įvertinimą, 94 proc. įmonių buvo įvertintos gerai. Valdybų ir stebėtojų tarybos A įvertinimu vertintos ir pernai.

A. Gudinavičienės teigimu, kolegialių organų vertinime viena esminių spragų buvo veiklos tęstinumo neužtikrinimas – ne visose valdybose veikia bent vienas narys iš ankstesnės kadencijos, o tai daro neigiamos įtakos įmonės valdymo tęstinumui.

„Taip pat tik 25 įmonių buvo išviešinti tinkamai rezultatai apie vykusias atrankas“, – pridūrė A. Gudinavičienė.

Tuo metu pagal strateginį planavimą ir įgyvendinimą teigiamai įvertinta vos 65 proc. įmonių.

„Jei praeitais metais šis vertinimas buvo vidutinis ir sudarė A- raidę, tai šiais metais jis vertinamas gerai. (...) Matom trūkumus integruojant strategijas, tam tikrų įmonių strategijos buvo patvirtintos pavėluotai“, – sakė A. Gudinavičienė.

Blogiausiai vertintas finansų tvarumas (51 proc. VVĮ vertintos teigiamai) – daugumos VVĮ kreditingumo rizika yra žema dėl itin konservatyvaus finansavimo modelio, 15 VVĮ nenaudoja skolinto kapitalo.

Sudarydamas valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indeksą, VKC atsižvelgė į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, „Nasdaq“ bendrovių valdymo kodeksą, Nuosavybės gairių, Skaidrumo gairių ir Atrankos gairių nuostatas.

K. Žemaitis ministerijoje kuruos eksporto, investicijų ir talentų pritraukimo klausimus, ketvirtadienį pranešė ministerija.

„Šiandien kaip niekad svarbu užtikrinti Lietuvos investicinį patrauklumą bei didinti Lietuvos verslų konkurencingumą pasaulinėse rinkose“, – pranešime teigė K. Žemaitis.

K. Žemaitis ministrės patarėju dirba nuo Vyriausybės kadencijos pradžios. Anksčiau jis dirbo „Go Vilnius“ Verslo skyriaus vadovu, projektų vadovu Kauno technologijos universitete, agentūroje „Investuok Lietuvoje“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje taip pat dirba viceministrai Vincas Jurgutis, Eglė Markevičiūtė ir Ieva Valeškaitė.

Kaip pranešė ministerija, I. Valeškaitė kuruos geresnį reguliavimą ir verslo priežiūrą, verslo mokestinę aplinką, taip pat jai pavesta užduotis ministerijoje sukurti ekonominės analizės padalinį, kurio šioje įstaigoje iki šiol nebuvo.

Viceministrė turi 10 metų darbo patirtį ekonominės politikos analizės, verslo reguliavimo ir mokesčių srityse, yra įgyvendinusi mokesčių  projektus Lietuvos ir užsienio šalių nevyriausybiniame sektoriuje.

33 metų I. Valeškaitė penkerius metus dirbo Laisvosios rinkos institute vyresniąja politikos eksperte –  kuravo projektus, susijusius su verslo aplinkos gerinimu, teisėkūros kokybės ir mokesčių sistemos skaidrumo didinimu ir paprastesniu mokesčių administravimu.

2012–2015 metais ji dirbo Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriuje. 

I. Valeškaitė yra baigusi dviejų bakalauro krypčių studijas – tarptautinės ekonomikos ir politikos mokslų, taip pat taikomosios makroekonomikos magistro studijas Vilniaus universitete. I. Valeškaitė moka anglų, rusų kalbas. 

Informaciją apie teigiamą viceministrės COVID-19 testą portalui patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Viceministrė E. Markevičiūtė kontaktavo su dviem žmonėmis ministerijoje, šie asmenys dabar yra saviizoliacijoje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo apie tai informuotas“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Laikantis reikalavimų, ministerijos patalpos buvo dezinfekuotos. E. Markevičiūtė, pasak ministerijos atstovų, jaučiasi gerai, todėl tęsia darbus nuotoliniu būdu. Ministrė Aušrinė Armonaitė su ja nekontaktavo, todėl neprivalo izoliuotis.

Žurnalistės išsilavinimą turinti V. Jankauskaitė-Milčiuvienė, anksčiau dirbusi ir žemės ūkio ministro patarėja, ministerijoje kuruos turizmo klausimus.  

J. Pinskus kuruos investicijų projektų sritį – kontroliuos, kaip vyksta jų įgyvendinimas, ko trūksta, kad juos paspartintų, kuruos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) klausimus, dirbs su savivaldybėmis.

V. Jankauskaitė-Milčiuvienė su „valstiečiais“ dalyvavo 2016 metų Seimo rinkimuose. Ji yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos tarybos narė, Šilalės skyriaus pirmininkė ir šios savivaldybės tarybos narė.

Dešimt metų ji turėjo savo komunikacijos verslą, yra dirbusi tuometinio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio atstove spaudai, vėliau – kai kurių Seimo narių patarėja.  Anksčiau ji dirbo ekonomikos žurnaliste dienraštyje „Lietuvos žiniose“, LRT žinių laidoje „Panorama“, LNK ir „TV3“ žiniose, buvo laidos „Pinigų karta“ prodiuserė. 

J. Pinskus pastaruoju metu dirbo privačiame versle, nuo 2004 iki 2011 metų dvi kadencijas buvo Seimo narys. Jis buvo išrinktas į Seimą ir 2012-aisiais, tačiau kilus balsų pirkimo skandalui 2012-ųjų lapkritį Seimas nutarė, kad jis kartu su žmona Živile Pinskuviene bei kita „darbiete“ Jolanta Gaudutiene nėra išrinkti Seimo nariais, tačiau 2013 metais kitu Seimo sprendimu jie buvo grąžinti į išrinktųjų sąrašą.

2011–2015 metais J. Pinskus buvo Vilniaus mero pavaduotojas.

J. Rojaka prie ministerijos prisijungė praėjusių metų spalį. Ekonomistė iš pradžių dirbo ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus patarėja ir buvo atsakinga už makroekonominę analizę bei ministerijos analitinių išteklių formavimą.

„J. Rojaka savo patirtimi ir žiniomis svariai prisidėjo prie ministerijos reorganizacijos, ypač formuojant analitinius išteklius. Dėl to viceministrui Gediminui Miškiniui tapus Valstybės tarnybos departamento vadovu, jo vieta patikima savo srities profesionalei, kuri bus atsakinga už Europos Sąjungos investicijų koordinavimą ir įmonių politiką“, – pranešime sakė V. Sinkevičius.

Prieš pradėdama darbą ministerijoje, J. Rojaka 15 metų dirbo DNB banke, ėjo vyriausiosios ekonomistės ir Ekonominių tyrimų departamento vadovės pareigas. Ji taip pat yra dirbusi Pasaulio banke, Lietuvos banko ekonomiste, dėstė Vilniaus universitete ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o šiuo metu dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete.

V. Sinkevičiaus komandoje dirba dar trys viceministrai: Gintaras Vilda, kuris kuruoja inovacijų, pramonės ir prekybos politikos sritis, Marius Skuodis, kuruojantis investicinės aplinkos gerinimo, eksporto skatinimo ir investicijų klausimus, bei Elijus Čivilis, atsakingas už valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimą, valdymo optimizavimą ir šalies turizmo politiką.