Kaip pranešė Energetikos ministerija, posėdyje taip pat planuojama aptarti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasitraukimą iš BRELL sutarties (veikimą rusiškoje elektros sistemoje reglamentuojanti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos operatorių sutartis – BNS). Tai padaryti Baltijos šalys ketina šių metų rugpjūtį – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.

Be to, komisijoje bus aptartas ir Lenkiją bei Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje projektas.

Didžiausią ir vieną svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.

Apie tai dar pirmadienio rytą remdamasi keturių šaltinių informacija paskelbė BNS. 

„Viena iš perdavimo sistemos operatorių nagrinėtų alternatyvų yra sausumos kabelis. Pirminiu vertinimu, alternatyva leistų sumažinti projekto biudžetą ir jį įgyvendinti greičiau“, – teigiama „Litgrid“ pranešime.

Bendrovės teigimu, tiesiant sausumos kabelį būtų galima iš dalies panaudoti planuojamos „Rail Baltica“ geležinkelio trasos tarp Lenkijos ir Lietuvos infrastruktūrą.

Nepaisant to, „Litgrid“ kartu su Lenkijos elektros perdavimo operatore PSE taip pat svarsto įvairias tarp Lietuvos ir Lenkijos planuojamos elektros jungties – tiek sausumos, tiek jūrinės – alternatyvas.

Pranešama, kad šiuo metu atliekami preliminarūs alternatyvų vertinimai, sprendimą dėl konkretaus būdo ketinama priimti 2024 metų pirmąjį pusmetį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad radus alternatyvą „projektas grįžo į planuoto laiko ir biudžeto rėmus“.

„Svarbu ir tai, kad naujas sprendimas ženkliai padidina Baltijos valstybių energetinį saugumą, nes įgyvendinus projektą su Europos Sąjunga turėsime dvi elektros sistemos jungtis“, – Energetikos ministerijos pranešime sakė ministras D. Kreivys.

Pirminiu vertinimu, alternatyva leistų sumažinti projekto biudžetą ir jį įgyvendinti greičiau.

 

Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas.

Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos (EK) pritarimas.

Tikėtina, kad naujo sprendimo dėl „Harmony Link“ paieškos nėra susijusios su spalio pradžioje Baltijos jūroje įvykusiais incidentais, kai buvo pažeisti dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis tarp Suomijos ir Estijos.

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus „Harmony Link“ numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“ ir PSE – šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis BNS anksčiau teigė, jog iš pradžių 2025-aisiais, o vėliau 2027–2028-aisiais planuotas nutiesti aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) „Harmony Link“ kabelis turėtų būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.

(...) manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais.

 

Apie tai, kad „Harmony Link“ gali būti užbaigta anksčiau nei 2030 metais, spalį interviu BNS sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vėluojantį ir beveik 2,5 karto pabrangusį projektą gali paspartinti laukiamos „geros naujienos“ iš Briuselio.

„Nenoriu dabar leistis į detales, tačiau šiuo metu kalbamės su Europos Komisija dėl įvairių dalykų. Darbai tikrai vyksta labai intensyviai, ir aš manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais“, – interviu BNS sakė D. Kreivys.

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Kovą Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumas konkursui pateikė 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą keitiklių stočių projekte.

Tuo metu tiesti jūrinį kabelį, BNS žiniomis, pretendavo dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama. 

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų.

Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios  „LitPol Link“ sausumos jungtis.

„Nenoriu dabar leistis į detales, tačiau šiuo metu kalbamės su Europos Komisija dėl įvairių dalykų. Darbai tikrai vyksta labai intensyviai, ir aš manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais“, – interviu BNS sakė D. Kreivys.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis rugpjūtį BNS teigė, jog „Harmony Link“ turėtų būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.

Anksčiau jūrinį aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo planuota nutiesti 2025 metais, tačiau dar pernai vasarą R. Masiulis teigė, jog projekto įgyvendinimas gali vėluoti 2–3 metus ir nusikelti į 2027–2028-uosius.

– Norėčiau pradėti nuo rinkimų Lenkijoje, kuri pastaraisiais metais kartu su Lietuva įgyvendino svarbius energetikos projektus, aktyviai rėmė Vilniaus poziciją sinchronizacijos klausimu, be to, koncerno „Orlen“ valdoma gamykla Mažeikiuose yra didžiausias mokesčių mokėtojas. Ar galimas politinių jėgų persigrupavimas Varšuvoje gali paveikti abiejų šalių bendradarbiavimą energetikoje?

– Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė ne tik energetikoje, bet ir daugelyje sričių, taip pat mūsų istorinė kaimynė ir sąjungininkė. Turbūt nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, ši strateginė partnerystė išlieka ir išliks. Daugybė projektų buvo kartu įgyvendinta ir pabaigta – ir GIPL (Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis – BNS), ir eilė sinchronizacijos projektų – dedant bendras pastangas juda į priekį.

Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė ne tik energetikoje, bet ir daugelyje sričių, taip pat mūsų istorinė kaimynė ir sąjungininkė. Turbūt nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, ši strateginė partnerystė išlieka ir išliks.

 

Didesnių pokyčių nesitikiu, bet keičiantis valdžiai, be abejo, turbūt reikės megzti kontaktus, nes kontaktai buvo artimi, o darbiniai susitikimai labai dažni, eilę spręstinų klausimų turime ir dabar. Tikiuosi, kad tas valdžios pasikeitimas Lenkijoje įvyks pakankamai konstruktyviai ir su nauja valdžia mes galėsime atnaujinti bendradarbiavimą.

– Energetikos rinkos reguliuotojas praėjusią savaitę patvirtino anksčiau BNS skelbtą neoficialią informaciją, kad pirmojo jūrinio vėjo parko konkurso antrasis dalyvis buvo būtent Lenkijos „Orlen“. Ar jūs pats kvietėte lenkus dalyvauti Lietuvos aukcionuose per už energetiką atsakingus ministrus ar perduodamas kvietimą tiesiogiai koncerno vadovams?

– Mes kvietėme visus dalyvauti aukcionuose ir turėdamas progą tikrai tą kvietimą stengiausi išreikšti. Labai džiaugiuosi, kad „Orlen“ dalyvavo ir aš juos suprantu. Žiūrint į jų strateginius interesus Lietuvoje, elektros kiekį, kuris bus reikalingas, ypatingai gaminant sintetinius degalus, dekarbonizuojant gamyklą („Orlen Lietuvos“ – BNS), tai natūralus yra įmonės interesas investuoti Lietuvoje į atsinaujinančią energetiką. Tą jie ir daro ne tik jūroje, bet ir sausumoje.

– Ar galima tikėtis koncerno dalyvavimo antrajame jūrinio vėjo parko konkurse?

– Aš labai tikiuosi. Mes tikrai kalbamės ir kviečiame daugybę dalyvių. Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione.

– Tokį Prezidentūros lūkestį dėl kuo didesnės konkurencijos išreiškė ir šalies vadovo patarėjas Jarekas Niewierowiczius.

– Be abejo, tik šitas (antrasis – BNS) aukcionas bus truputį patrauklesnis dalyviams, nes įmonėms yra galimybė gauti tam tikrą paraminį tarifą – Contract for difference (CfD) – kur yra tam tikros „lubos“. Jeigu elektros kaina nepasiekia šio lygio, įmonė gauna lėšas, jeigu viršija – moka jas į specialų fondą. Tokiu būdu įmonei garantuojamos stabilios pajamos ir investuotojas gali lengviau tartis dėl kapitalo. Šiandien kapitalo prieinamumas, turint omenyje visus neramumus finansų rinkoje, yra žymiai pablogėjęs.

– Aukcione bus galima pretenduoti į valstybės paramą, tačiau įmonės mainais už galimybę vystyti projektą galės valstybei ir primokėti. Kokios konkurso baigties galima tikėtis atsižvelgiant į rinkos sąlygas – Lietuva iš jo uždirbs ar turės sumokėti?

– Kad mes gausime kažką panašaus, kaip pirmajame aukcione, turbūt nėra labai daug vilties – ypač matant, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Štai neseniai Niujorko valstijoje visa eilė kompanijų pareikalavo padidinti jiems išmokas, peržiūrėti kontraktus, tačiau valstija kol kas atsisako tai daryti. Visos tos naujienos, kurios dabar atkeliauja pas mus, rodo, kad tikėtis, jog mums dar primokės už galimybę statyti parką, pagal dabartines aplinkybes tikrai yra sunku.

– Vadinasi, labiau tikėtinas scenarijus, kad bus neapsieita be valstybės skatinimo?

– CfD – kontraktų skirtumo padengimas – nėra tiesioginė subsidija. Jeigu elektros kaina laikosi aukštesnė nei sutarta pagal mechanizmą, automatiškai įmonė įmoka tuos pinigus. Priklausomai nuo to, koks periodas yra ilgesnis – ar žemesnių kainų, ar aukštesnių – nuo to priklauso tas saldo, ar valstybė ir vartotojai turės šiek tiek primokėti, ar neturės.

Mes negalime dabar prognozuoti, kaip atrodys elektros kainų dinamika po 2030 metų, bet šitas modelis investuotojams visą laiką buvo patrauklesnis. Valstybei jis mažiau patrauklus, nes valstybė, be abejo, nori gauti lėšas, pamiršti šituos dalykus ir jais nesirūpinti. Tačiau mūsų šaliai reikia elektros generacijos – paskutinis mūsų energetinės sistemos trūkumas yra tai, kad mes importuojame per daug elektros. Du jūros vėjo parkai, priklausomai nuo mūsų vartojimo, 2030 metais galės užtikrinti 30–50 proc. mūsų elektros poreikio.

Mūsų šaliai reikia elektros generacijos – paskutinis mūsų energetinės sistemos trūkumas yra tai, kad mes importuojame per daug elektros. 

– Anksčiau Energetikos ministerija skelbė, jog abu jūriniai vėjo parkai pradės veikti 2028 metais. Ar vis dar reali ši data?

– 2028-ieji – ne. Matome, kad yra sutrikusios tiekimo grandinės ir šiuo metu įmonės, statančios parkus, garsiai kalba tiek apie tai, tiek apie statybų atidėjimus. Todėl turbūt būtų sunku tikėtis šios datos. Tačiau gal bent vieną parką turėti 2028–2029-aisiais metais būtų tikrai neblogai.

– Kaip rinkos dalyviai kviečiami dalyvauti aukcionuose? Galbūt kvietimus perduodate tiesiogiai susitikęs su potencialių dalyvių šalių politikais?

– Pirmiausia bendraujama įvairiuose renginiuose. (Už konkursus – BNS) atsakingai viceministrei Daivai Garbaliauskaitei teko dalyvauti eilėje didelių renginių, kur ji asmeniškai susitiko ir kalbėjosi su įmonių vadovais, atstovais, fondais. Kitas būdas kalbėtis turbūt yra viešos konsultacijos. (...) Be abejo, yra ir asmeniniai susitikimai. Artimiausiu metu ministerijoje planuoju turėti du susitikimus su investuotojais – kalbėsimės, kokie yra jų lūkesčiai ir kuo mes dar galime padėti mažinant biurokratines kliūtis ir kitus dalykus.

– Ar nesvarstote vykstant antram konkursui viešinti jo dalyvių?

– Čia ne nuo ministerijos priklauso, ar mes norime, ar nenorime. Yra konkurso tvarkos, pagal kurias jį organizuoja rinkos reguliatorius (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS), todėl daug kas priklauso ir nuo jo. Turbūt būtų logiška, kad visi dalyviai, kaip ir pastaruoju atveju, būtų paskelbti įvykus konkursui. Turbūt iš esmės nepakeis situacijos tai, ar jie bus paskelbti mėnesiu anksčiau, ar mėnesiu vėliau.

– Prasideda paskutiniai Vyriausybės kadencijos metai. Kokių esminių įvykių per juos galima laukti šalies energetikoje?

– Turbūt svarbiausia yra sinchronizacija. Kitų metų rugpjūtį planuojame kartu su latviais ir estais palikti BRELL (paskelbti apie BRELL sutarties nepratęsimą – BNS). Tam ruošiamės labai intensyviai. Šiuo metu „Litgrid“ kartu Estijos ir Latvijos operatorėmis įvairiais lygmenimis tvarko dokumentus, reikalingus ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija – BNS), atnaujina priemonių katalogą, atlieka kitus darbus, kurie vyksta sklandžiai ir lauku. Tikiuosi, kad mes laiku paliksime BRELL ir 2025-ųjų metų pačioje pradžioje sėkmingai sinchronizuosimės su kontinentine Europa. (...)

Du jūros vėjo parkai, priklausomai nuo mūsų vartojimo, 2030 metais galės užtikrinti 30–50 proc. mūsų elektros poreikio.

 

Taip pat pačiame šių metų gale parlamentui planuojame pateikti atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Kartu su energetinėmis įmonėmis buvo atlikta didžiulė studija, kurią atliko britų kompanija DNV ir kuri sudėliojo scenarijus, kaip mūsų energetikos sektorius su tarpinėmis datomis galėtų transformuotis iki 2050 metų.

Yra keturi scenarijai. Šiuo metu Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija naudojant naujausius superkompiuterius atlieka modeliavimą, kuris iš tų scenarijų Lietuvai būtų ekonomiškai pats geriausias ir technologiškai priimtiniausias. Tikimės, kad pirminiai jo rezultatai bus lapkričio pabaigoje, o visas modeliavimas bus pabaigtas po pusantrų metų.

Energetinės transformacijos mastas yra įspūdingas – jeigu šiandien naudojame 12–13 teravatvalandžių (per metus – BNS) elektros energijos iš įvairių jos nešėjų, 2050 metais pagal maksimalų scenarijų Lietuva turėtų jos naudoti 85 teravatvalandes. (...) Pagal visus scenarijus elektros gamyba Lietuvoje numatoma nuo 50 iki 85 teravatvalandžių. (...) Beveik visuose scenarijuose yra numatyti vandenilio centrai su žaliųjų degalų gamyklomis, energetinė sala, vandenilio koridoriai, kur visa sistema susijungs į vieną darnų mechanizmą.

– Ar tarp scenarijų yra branduolinė energetika?

– Kai kuriuose scenarijuose branduolinė energetika yra. Tačiau ji numatyta naujos kartos su mažais branduoliniais reaktoriais. Modeliavimas parodys, koks scenarijus bus optimaliausias, be to, viskas spręsis parlamente. Turbūt tas scenarijus, kuris bus labiausiai priimtinas turėti nacionaliniame susitarime, bus ir įgyvendintas.

– Kalbate apie bendrą nacionalinį susitarimą tarp politinių partijų dėl energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo?

– Nacionalinis susitarimas yra balsavimas. Turbūt nieko nepasirašinėsime, tačiau kadangi strategija arba programa turi būti priimta parlamente, be abejo, norisi, kad tai būtų padaryta be didesnių prieštaravimų ir pykčių, kad valstybėje sutartume dėl strateginių dalykų. Mūsų strateginis interesas yra turėti saugią šalį. Jeigu įgyvendinsime arčiau pilnutinės energetinės transformacijos esančius scenarijus, energetikos srityje galės būti kuriama didžioji dalis Lietuvos ekonomikos – iš energetikos ateis daugybė darbo vietų ir inovacijų. 

Kai kuriuose scenarijuose branduolinė energetika yra. Tačiau ji numatyta naujos kartos su mažais branduoliniais reaktoriais.

 

– Ar nebijote, kad ši strategija, kaip ir ankstesnės, pasikeitus politinėms jėgoms atsidurs kažkur stalčiuje? Juolab, kad 2050-ieji yra tolimas laikotarpis, per kurį viskas gali pasikeisti.

– Energetikos srityje strategijos buvo pradėtos priimti nuo 2007 metų. Kadangi jas Seime priimdavome beveik konsensusu, tai jos ir būdavo įgyvendinamos, nepaisant to, kokią valdžią turime. Stalčiuje jos turbūt nelabai būdavo padedamos, nes energetika yra pamatas valstybės ir žmonių gyvenime.

Be abejo, energetikos strategija turi būti peržiūrima kas penkis metus. Po penkių metų matysime, kuria kryptimi judame ir ji turbūt koreguosis, kaip koregavosi ir buvusi prieš tai. Tikslai keitėsi, atsinaujinančios energetikos tikslai tampa vis ambicingesni, turbūt atsiras vis daugiau detalių. (...) Kadangi investicijos energetikos sektoriuje užtrunka vidutiniškai dešimt metų, ar mes imtume jūros parkus, ar infrastruktūros statybą, todėl tas planavimas yra reikalingas. Jeigu neplanuosime, mes neturėsime tvarkingos energetikos sistemos, kuri būtų efektyvi, duotų didžiausią naudą žmonėms, žemiausias kainas į Lietuvą galinčiam ateiti ir investuoti verslui, taip pat visai šalies ekonomikai. 

– Konstitucinis Teismas imasi nagrinėti komercinių saulės jėgainių galios iki 2 gigavatų apribojimus. Ar ši problema jau išspręsta?

– Aš manau, kad šios problemos nebėra. Jeigu mes pažiūrėsime galios rezervacijas, šiandien jų tinkle – saulės ir vėjo – yra rezervuota beveik 12 gigavatų. Taip, aš girdžiu, kad investuotojai šiandien susiduria su finansavimo iššūkiais, puikiai matome, kokios yra palūkanos ir koks yra atsiradęs bankų atsargumas skolinant pinigus.

Investuotojai šiandien susiduria su finansavimo iššūkiais, puikiai matome, kokios yra palūkanos ir koks yra atsiradęs bankų atsargumas skolinant pinigus.

 

Tačiau Vyriausybė žada reikšmingai prisidėti vystant projektus. Planuojame finansuoti 1 gigavatą (atsinaujinančios energetikos pajėgumų – BNS) iš RRF paskolinių instrumentų – tai bus skirta paremti energetinėms bendrijoms, skirtoms nepritekliuje esantiems žmonėms, savivaldybių įmonėms, visam mūsų gaminančiam ir eksportuojančiam verslui. Turime daugybę priemonių remti smulkias ir vidutines įmones, gyventojus, (elektromobilių – BNS) stotelių, baterijų, šilumos siurblių įsidiegimą, katilų keitimą. Manau, kad tos priemonės duos savo rezultatą.

– Ar jos sulauks susidomėjimo? Prisiminkime, kad vasarą viena priemonių sulaukė mažiau susidomėjimo nei jai buvo numatyta lėšų.

– Taip, viena iš daugybės priemonių (įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms įsirengti saulės elektrines – BNS) dėl tam tikrų sąlygų ne visai pasiteisino. Jas planuojame atnaujinti ir padaryti patrauklesnes. Manome, kad pakeitus sąlygas tie pinigai bus pakankamai greitai panaudoti.

– Kada bus naujas kvietimas su pakeistomis sąlygomis šiai paramai?

– Manau, kad mėnesio bėgyje.

– Kalbant apie incidentą dujotiekyje tarp Suomijos ir Estijos, ar šiandien šalies energetiniai objektai yra atsparūs išorės grėsmėms?

– Į energetikos sistemos apsaugą visą laiką reikia žiūrėti labai rimtai. Incidentai, kurie įvyko dujotiekyje tarp Suomijos ir Estijos, tai, kas dabar vyksta prie Portugalijos, kur rusų povandeniniai ir kiti laivai trinasi prie Europą su Amerika jungiančios strateginės infrastruktūros, rodo, kad turime skirti vis daugiau dėmesio, ypatingai atviruose vandenyse esančiai infrastruktūrai. Kiek suprantu ir žinau, tiek kariuomenė, tiek NATO partneriai įsitraukia į šituos dalykus.

Kalbant apie šalies viduje esančios energetinės infrastruktūros apsaugą, ji yra stipri ir nuolat stiprinama. Čia dirbame tiek su Vidaus reikalų ministerija, tiek pačios įmonės reikšmingai investuoja į infrastruktūros saugumą. Statomos antidroninės sistemos, „Klaipėdos nafta“ turbūt per artimiausias dvi–tris savaites įsidiegs sonarinę įrangą, povandeninę garso sekimo sistemą, projektuojama inžinerinė infrastruktūra svarbiausiai kritinei įrangai pastotėse uždengti. Taip pat turbūt pradėsime skaičiuoti, kiek kainuotų dalį valdymo centrų paslėpti ir sumontuoti po žeme.

Tai, kas dabar vyksta prie Portugalijos, kur rusų povandeniniai ir kiti laivai trinasi prie Europą su Amerika jungiančios strateginės infrastruktūros, rodo, kad turime skirti vis daugiau dėmesio, ypatingai atviruose vandenyse esančiai infrastruktūrai.

 

– Vidaus reikalų ministrė praėjusią savaitę teigė, jog Klaipėdos SGD terminalo apsaugai pasitelkta Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei papildomas policijos patruliavimas. Ar tokio objekto neturėtų saugoti kariuomenė?

– Kariuomenė tikrai daro savo darbą. Aš negaliu sakyti, ką ir kaip ji daro, kas daroma atviroje jūroje. Čia jau turbūt kariuomenės prerogatyva, pasakyti ar nepasakyti. Bet kariuomenė tikrai daro savo indėlį ir planuoja jį didinti.

– Ar atsižvelgiant į saugumo situaciją bus peržiūrėti jūrinių vėjo parkų projektai? Galbūt bus įtraukta kažkokių papildomų sąlygų, susijusių su jų apsauga?

– Šiuo metu neplanuojame kažko reikšmingesnio. Sunku pasakyti, kokia saugumo situacija bus 2028, 2030 ar 2032 metais. Planuojame vystyti ne tik šiuos du parkus. Planuojame, kad atsiras iki 4,5 gigavato galios jūrinių parkų – tris kartus daugiau nei planuojama dabar. Manau, kad priklausomai nuo to, kokia bus saugumo situacija regione tuo metu, tie visi (apsaugos – BNS) klausimai bus sprendžiami kompleksiškai.

– Bendrovė „Inter RAO Lietuva“ Stokholmo arbitraže pateikė ieškinį Baltijos šalių tinklų operatorėms dėl sustabdytų mokėjimų. Ar sureikšminate šį faktą? Kaip tai gali atsiliepti „Litgrid“ darbui?

– Tikrai nesureikšminu. Tai rusų įmonių depresija. Kuo toliau, tuo vis prasčiau joms sekasi energetikos srityje. Girdėjome, kad „Gazprom“ savo darbuotojams net nesugeba išmokėti algų. Turbūt panašiai jaučiasi ir kitos Europoje dirbusios Rusijos įmonės, todėl tie desperatiški jų veiksmai nestebina. Teisminiai ginčai nėra malonūs, bet ką padarysi.

– Kokia šiuo metu situacija su „Harmony Link“ jūrinio kabelio projektu? Ar vyksta derybos su Europos Komisija dėl jo papildomo finansavimo? Galbūt jūs pats jose dalyvaujate?

– Šiuo metu kaip tik deriname ir kalbamės netgi apie galimus alternatyvius sprendimus. Aš nenoriu dabar leistis į detales, tačiau šiuo metu kalbamės su Komisija dėl įvairių dalykų. Darbai tikrai vyksta labai intensyviai, ir aš manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais.

– Tos alternatyvos susijusios su finansavimu ar su pačiu projektu?

– Neužbėkime įvykiams už akių.

– Ar atsižvelgiant į dabartinę situaciją Artimuosiuose Rytuose, incidentą Suomijos–Estijos dujotiekyje nėra naujų energetinių krizių ir kainų šuolio grėsmių?

– Sunku pasakyti. Štai šiandien ryte (pirmadienį – BNS) matome naują dujų kainų šuolį – ateities sandoriai jau siekia 57 eurus, jie gali didėti toliau. Vienintelis priešnuodis tam yra dujų įsigijimas ateities sandoriais arba, kaip mes sakome, (dujų portfelio – BNS) apsidraudimas. Šiuos sandorius pagal suderintą metodiką šiuo metu sudaro visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ ir stengiasi tą kainą stabilizuoti kitų metų pirmam pusmečiui (...).

Kaip bus antrąjį pusmetį, mes negalime pasakyti, bet vėlgi bandysime taikyti tuos pačius mechanizmus ir kažkaip tą sunkų periodą kartu pragyventi.

Mes dažnai girdime klausimus, kodėl ta kaina kažkiek aukštesnė ar žemesnė. Niekada negali pasakyti, kas laukia už durų, kas bus artimiausioje ar vidutinėje perspektyvoje. Todėl draustis, kaip tai darome su savo automobiliais, yra protinga, valstybė šitą pamoką išmoko, tai šiuo metu daro ir tikimės, kad ateityje reikšmingų kainų svyravimų išvengsime. (...)

Noriu pastebėti, kad praėjusiais metais buvo susidariusi unikali situacija, kuomet neveikė 30–40 proc. Prancūzijos atominių elektrinių, turėjome didžiulę sausrą, paniką dėl rusų elektrinių, neturėjome vėjo. Dabar Europoje yra instaliuoti žymiai didesni kiekiai atsinaujinančios energetikos, Prancūzijoje veikia visos atominės elektrinės, pasistatėme daug dujų terminalų ir tai leidžia spręsti daugybę problemų. 

Telšių pastotę įrenginys pasiekė dar rugsėjo 1 dieną, tuo metu į Alytų paskutiniai komponentai atgabenti trečiadienio rytą, pranešė „Litgrid“.

Pasak bendrovės, šiuo metu pradedami jų montavimo ir prijungimo prie tinklo darbai.

Vienas kompensatorius – į Telšius – ant specialios platformos buvo atgabentas sausumos keliais, specialiai jam pritaikytu maršrutu pasinaudojant ir „Orlen Lietuvai“ skirtam reaktoriui gabenti rekonstruota kelio atkarpa, o kitas – į Alytų– pakrautas į baržą ir Nemunu atplukdytas į Kauną, po to ant platformos sausuma atgabentas į Alytaus pastotę.

„Litgrid“ nuotr.

Vokietijos „Siemens Energy“ gamykloje pagaminti daugiau nei 460 tonų sveriantys įrenginiai buvo išardyti į atskiras dalis. Jie rugpjūčio 27 dieną į Klaipėdos uoste esančią jūrų krovinių kompaniją „Bega“ laivu „BBC Destiny“ atplukdyti iš Roterdamo.

„Litgrid“ ir „Siemens Energy“ 2021 metų gruodį pasirašytos sutarties vertė siekia 87,4 mln. eurų (be PVM).

Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėms skirti kompensatoriai yra du iš trijų, kuriuos yra užsakiusi „Litgrid“.

Trečiasis sinchroninis kompensatorius į  Vilniaus rajone esančią Neries pastotę bus atgabentas ir prie tinklo prijungtas kitais metais.

Latvijoje ir Estijoje taip pat bus įrengiama po tris sinchroninius kompensatorius.

Jos spaudos tarnyba BNS informavo, kad ministrai pirmininkai susitarimą pasirašė nuotoliniu būdu.

Ingrida Šimonytė, Krišjanis Karinis ir Kaja Kallas deklaraciją pasirašė kitą dieną po to, kai susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos 2025-ųjų vasarį pasirašė Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės.

„Tai aiškus įsipareigojimas nepratęsti BRELL sutarties ir atlikti visus būtinus darbus iki sutarto termino. Nors, mūsų nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos iš esmės būtų pasiruošusios sinchronizacijai anksčiau nei 2025 metų vasarį, svarbus vieningas veikimas atliekant likusias užduotis, dėl ko ir sutarta tiek politiniu, tiek operatorių lygiu“, – pranešime teigė I. Šimonytė.

Premjerų pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama būtinybė atlikti visus reikiamus darbus, kad sinchronizacija įvyktų ne vėliau kaip 2025 metų vasarį.

Deklaracijoje nurodoma, kad spartesnė sinchronizacija būtina dėl rizikų, susijusių su pernai vasarį pradėta plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.

„Pasikeitusi geopolitinė situacija, atsiradusi dėl neišprovokuotos Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą, reikšmingai pablogino energetinio saugumo situacija regione ir padidino neplanuoto Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizavimo nuo IPS/UPS sistemos rizikas. Šios aplinkybės aiškiai rodo poreikį pagreitinti visus būtinus susitarimus dėl ankstesnės sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – teigiama kartu su Vyriausybės pranešimu išplatintame premjerų pasirašytos deklaracijos tekste.

Dokumente taip pat pritarta trečiadienį pasirašytam ir rugpjūčio 1 dieną įsigaliojusiam „Litgrid“, AST ir „Elering“ susitarimui, kuriame įvardinti konkretūs atsijungimui nuo BRELL žiedo ir sinchronizacijai reikalingi darbai.

Trečiadienį pasirašytame Baltijos šalių tinklo operatorių susitarime numatyta 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, atsisakyti pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą energetikos sistemos sutartį (BRELL), taip pat įrengti pirmuosius sinchroninius kompensatorius, įdiegti valdymo sistemas, rekonstruoti trečiąją liniją tarp Estijos ir Latvijos.

Be to, premjerų pasirašytoje deklaracijoje pažymima būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ projekto, kuris turėtų būti baigtas „be nereikalingo delsimo“, svarba elektros tiekimo saugumui, stabilumui bei integracijai į Europos elektros rinką įvykus sinchronizacijai.

„Būtina skubiai pašalinti finansinį trūkumą, kad panašus bendro finansavimo intensyvumas būtų išlaikomas visuose sinchronizacijos projektuose“, – teigiama dokumente.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.

Visgi Lietuva nuolat siūlė ankstinti šį terminą iki 2024 metų vasario, argumentuodama, jog sinchronizacija įmanoma neužbaigus visų su ja susijusių infrastruktūros projektų. Latvija ir Estija teigė, kad susijungimas 2025 metų pabaigoje leistų išvengti rizikų, susijusių su sistemų stabilumu ir didesnėmis elektros kainomis vartotojams.

Sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos 2025 metų pradžioje Lietuvos Vyriausybei praėjusios savaitės pradžioje pavedė Valstybės gynimo taryba (VGT).

Už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai praėjusią savaitę Rygoje taip pat susitarė dėl sinchronizacijos 2025 metų vasarį.

Susitarime taip pat numatyta, jog Baltijos šalys 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, atsisakys pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą Maskvos kontroliuojamos posovietinės energetikos sistemos (BRELL) sutartį, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Kartu su partneriais susitarėme dėl konkrečių veiksmų ir datų, atsijungiant nuo Rusijos sistemos ir prisijungiant prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Pirmą kartą trijų šalių operatoriai kartu prisiėmė aiškius įsipareigojimus atlikti sinchronizaciją sutartu laiku – 2025 metų vasarį“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Pasak „Litgrid“, artimiausiu metu paramą tinklo operatorių susitarimui išreikš ir trijų Baltijos šalių ministrai pirmininkai.

Pranešama, kad iki 2025 metų vasario bus atlikti būtiniausi darbai – pirmųjų sinchroninių kompensatorių įrengimas, valdymo sistemų diegimas ir trečiosios linijos tarp Estijos ir Latvijos rekonstrukcija. Kiti su sinchronizacija susiję projektai bus įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos ar vėliau.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.

Sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 metų pradžioje Vyriausybei praėjusį pirmadienį pavedė Valstybės gynimo taryba (VGT).

Tuo metu už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai praėjusį antradienį Rygoje susitarė bendrai siekti Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ne vėliau kaip 2025 metų vasarį.

Lietuva anksčiau siekė, kad sinchronizavimas įvyktų dar anksčiau – 2024-aisiais, tačiau tam nepritarė Latvija su Estija.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės – AST ir „Elering“ – BNS anksčiau sakė, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.

VTG sekretorius, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybės paprašyta „drauge su Latvija ir Estija artimiausiu metu raštiškai sutarti dėl tokio tvarkaraščio ir dėl 2025 metų vasario datos kaip paskutinės datos, kada mes sinchronizuojamės“.

„Iki tolei reikės atlikti tam tikrus veiksmus, tai reiškia 2024 metų rugpjūčio mėnesį paskelbti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties ir kitus techninius ir kitokio pobūdžio veiksmus“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Pasak K. Budrio, šiuo metu tarp Baltijos šalių nėra „esminio prieštaravimo“ dėl 2025-ųjų pradžios kaip galutinės sinchronizavimo datos.

„Šiandien buvo apsvarstyta ir mūsų artimiausių partnerių Baltijos šalyse pozicija, taip kad mes ją žinome. Ji buvo pakartota pirmojo naujai išrinkto Latvijos prezidento apsilankymo metu dėl 2025-ųjų vasario, dėl to nematome kažkokių esminių prieštaravimų dėl tos datos ir tiesiog turėtume užsifiksuoti“, – teigė prezidento patarėjas.

Anot jo, apsvarstyta ir tikimybė, kad tokio susitarimo nepavyks pasiekti – K. Budrio teigimu, tam yra numatyti vadinamieji „contingency“ (nenumatyto atvejo – BNS) planai.

„Taip pat apsvarstyta, kas ir kokių veiksmų turėtume imtis, jeigu artimiausiu metu (...) jeigu nepavyktų tokio raštiško susitarimo pasiekti“, – kalbėjo K. Budrys.

„Tai ne viską aš tikrai norėčiau detalizuoti – yra ir tam tikrų rizikų formą įsivertinti“, – kalbėjo jis. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje. Jo teigimu, siekiama, kad būtų pasirašyti du susitarimai: politinis – premjerų lygiu ir kitas – trijų Baltijos šalių tinklų operatorių.

Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai pasitraukti iš BRELL sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija.

„Svarbi Baltijos šalių vienybė“

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje. Jo teigimu, siekiama, kad būtų pasirašyti du susitarimai: politinis – premjerų lygiu ir kitas – trijų Baltijos šalių tinklų operatorių.

D. Kreivys pakartojo, kad Lietuva sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais būtų pasirengusi jau 2024-ųjų pradžioje, tačiau, jo teigimu, sprendžiant šį klausimą Vilniui svarbi Baltijos šalių vienybė.

„Mūsų kaimynai – tiek latviai, tiek estai – išreiškė labai aiškią politinę valią sinchronizuotis 2025-ųjų metų pradžioje ir šiek tiek paankstinti sinchronizaciją (dabar numatyta data – 2025 metų pabaiga – BNS)“, – teigė D. Kreivys.

„Tokiu atveju mes norėtume ir turėtume pasirašyti trijų Baltijos šalių premjerų ir perdavimo sistemų operatorių susitarimą dėl labai konkrečių veiksmų, kurie yra būtini sujungiant mūsų sistemas su kontinentinės Europos elektros tinklais“, – kalbėjo energetikos ministras.

Lietuva siekia, kad atsijungimas nuo Maskvos valdomos sovietinės energetikos sistemos BRELL ir sinchronizavimas su Europa įvyktų anksčiau nei 2025-ųjų pabaigoje, todėl sprendimą su Baltijos šalimis susitarti dėl 2025-ųjų metų vasario kaip galutinės datos ministras pavadino kompromisu.

„Lietuva padarė visus savo namų darbus, mes esame pasirengę. Netgi tuo atveju, jeigu šiandien būtume atjungti, mes tuoj pat būtume sujungti su kontinentinės Europos tinklais. Padarytas didelis tiek operatoriaus, tiek ministerijos darbas“, – teigė D. Kreivys.

„Latviai ir estai nori sinchronizuotis 2025 metų pradžioje – sakykime, tai tam tikras kompromisas. Pasikartosiu, kad Baltijos šalių vienybė mums taip pat yra svarbi“, – pridūrė ministras.

Nepaisant 2018 metais pasirašyto Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimo su Europos tinklais sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, Lietuva pastaraisiais metais tai siekė padaryti jau 2024 metų vasarį.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė, jog pavykus šiemet balandį surengtam Lietuvos izoliuoto darbo bandymui būtų svarstoma vienašališkai pasitraukti iš BRELL sutarties – ji atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turėjo būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos.

Be to, birželio viduryje Seimas priėmė įstatymų pataisas, sudarančias teisines sąlygas, kad Lietuva galėtų sinchronizuotis su Europa 2024-ųjų pirmoje pusėje.

Tačiau Latvija ir ypač Estija dvejojo dėl paankstinto proceso ir nuolat kartojo, kad reikia įvertinti jos techninius aspektus – poveikį vartotojams bei sistemų stabilumui. Dėl to šalys laukė birželį pasirodžiusių techninių galimybių studijų išvadų.

Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Timas Tataras anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog atsijungti nuo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa anksčiausiai būtų galima tik 2025 metų pradžioje.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis praėjusią savaitę pareiškė, kad Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks – sinchronizuotis su Vakarų Europa gali tris visos trys Baltijos šalys kartu.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad Latvija aiškiai pareiškė norą „kuo greičiau pasitraukti iš BRELL sutarties“, tačiau reikia rasti naudingiausią kiekvienai šaliai būdą. Jis teigė sutaręs tęsti diskusijas dėl spartesnio atsijungimo nuo BRELL ir sinchronizacijos su Europos elektros tinklais, tačiau akcentavo, kad tai turi būti subalansuotas ir koordinuotas sprendimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime teigė, jog „šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“, tačiau praėjusią savaitę šalies vadovas sakė, kad Lietuvai pasitraukti iš BRELL sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija.

„Pakviečiau prezidentą spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Visiškas atsijungimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų – mūsų bendra svarbi užduotis, kurią turime įgyvendinti kuo greičiau“, – trečiadienį po susitikimo su Edgaru Rinkevičiumi žurnalistams sakė G. Nausėda.

Anot jo, Lietuva svarsto iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties pasitraukti jau kitų metų pradžioje, o kartu su Latvija tai daryti būtų patogiau.

„Pasitraukimas yra galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau aš taip pat pripažįstu, kad pasitraukti būtų geriau kartu ir šiuo atveju laikytis bendros pozicijos. Jeigu teisingai suprantu, Latvijos pozicija yra šį pasitraukimą nukelti vieneriais metais ir padaryti tai 2025 metų pradžioje“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Bet kuriuo atveju šiam klausimui mes skirsime artimiausią Valstybės gynimo tarybos posėdį“, – pridūrė G. Nausėda.

„Svarbus mūsų bendradarbiavimas vystant bendrus mūsų šalims strategiškai svarbius infrastruktūros projektus. Turime paspartinti ir užbaigti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimą su Europos Sąjungos žemyniniais tinklais“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) trečiadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Svarbu paspartinti bendrų strateginių infrastruktūros projektų Lenkijai ir Baltijos šalims – „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, taip pat alternatyvaus kelio Augustavas–Alytus – įgyvendinimą“, – pridūrė šalies vadovas. 

G. Nausėda pabrėžė, kad šie transporto koridoriai yra svarbūs užtikrinti kariniam mobilumui, ypač Suvalkų koridoriuje.

Ši ekonominio bendradarbiavimo dinamika išties džiugina.

Lenkijos prezidentas A. Duda pabrėžė abiejų šalių ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo svarbą. Pasak jo, tikimasi, kad netrukus į Lietuva įžengs nauji Lenkijos bankų bei energetikos rinkos dalyviai.

„Labai tikimės kad netrukus į Lietuvą įžengs ir Lenkijos bankų sektoriaus atstovai, ir energetikos sektorius. „Orlen“ pavidalu jis jau yra daug metų ir veikia sėkmingai ir Lietuvai teikia daug naudos. Tačiau taip pat ir Lenkijoje, kas mane nepaprastai džiugina, ateityje tikimės realizuoti daug bendrų projektų, tiek susijusių su klimato kaita, tiek su vėjo jėgainėmis Baltijos jūroje“, – kalbėjo A. Duda.

„Labai tikiuosi, kad netrukus tarp Lenkijos, Lietuvos ir Baltijos šalių sinchronizuosime energetikos sistemas“, – pridūrė jis.

„Energetinis bendradarbiavimas ir saugumas labai aiškiai visiems parodo, kad jis yra svarbus ne tik Lietuvos ir Lenkijos verslui, bet ir paprastiems piliečiams“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

Pasak G. Nausėdos, pernai Lenkija tapo pagrindine Lietuvos prekybos partnere ir perkopė 10 mlrd. eurų ribą, o Lenkijos investicijos Lietuvoje augo „dviženkliu skaičiumi“.

„Ši ekonominio bendradarbiavimo dinamika išties džiugina, tikiuosi, kad ateityje ji įgys dar didesnį pagreitį“, – teigė šalies vadovas.

Tai LRT radijui patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jis sakė, kad visiškai atsisakyti kiniškos produkcijos sudėtinga.

„Taip, šita įranga yra nupirkta. Kas yra svarbu, kad ji buvo įtraukta mūsų rangovo iš Vokietijos „Siemens“ prašymu“, – radijui teigė R. Masiulis.

Kiniška įranga skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo. Be to, šiai įrangai įsigyti nereikėjo atskiro leidimo – „Litgrid“ įtraukė kinišką produkciją į tinkamos įrangos sąrašą, o tam atskirų leidimų nereikia. Pasak R. Masiulio, nebuvo kitos išeities.

„Tokius masinius projektus, kuriuos mes statome, ir taip staigia vienu ypu atsisakius visų Kinijoje pagamintų, tarkime laidai ir kiti dalykai, tai pirma, sulėtėtų mūsų sinchronizacija, kita – pabrangtų. Procesas aišku juda, vis kuo toliau, tuo mažiau iš Kinijos yra perkama, bet tam reikia laiko“, – sakė R. Masiulis.

„Čia ne ta įranga, per kurią galima transliuoti, pavyzdžiui, kažkokią informaciją, pavyzdžiui, mobilios telekomunikacijos. Tai dalykai, kurie neįtraukti į Vyriausybės nutarimą, kuriame nurodyta, ko negalima iš Kinijos pirkti, tai mes to ir neperkame“, – sakė jis.

Pasak jo, nieko keisto, kad „Siemens“ kompanija gamina įrangą Kinijoje.

„Gaminami „Siemens“ gamykloje Kinijoje. tai čia ne  Kinijos gamintojas, o Europos gamintojas, bet gamina Kinijoje. Ir jie būtent tik ten gamina. Tai mums norint, kad sinchronizacija judėtų, to reikėjo“, – sakė Litgrid vadovas.

Tokie „Litgrid“ veiksmai sulaukė kritikos tiek tarp parlamentarų, tiek tarp ekspertų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, mano, kad tai yra nenuoseklus žingsnis, o jį pateisintų tik tuo atveju, jei kitur tokios įrangos nebūtų įmanoma įsigyti. Analitikas Marius Laurinavičius teigė, kad tai yra strateginio mąstymo nebuvimas.

Energetikos ministerija sako suprantanti situaciją, tačiau šiuo atveju yra svarbios aplinkybės.

„Didelius elektros energetikos sistemos įrenginius gamina vos kelios bendrovės pasaulyje, kurios yra diversifikavusios tiekimo grandines ir šių didelių korporacijų sprendimų negalime įtakoti. Tai nėra gerai, tačiau tokia yra realybė. Esant tokiai padėčiai, privalome užtikrinti, jog prekės kilmė negalėtų paveikti kritinių sistemų“, – LRT radijui teigė ministerija.