E. Macronas šiltai pasveikino Xi Jinpingą Eliziejaus rūmų kieme ir pakvietė jį į vidų diskusijoms. Jose, kaip manoma, dominuos Ukrainos ir prekybos klausimai.

Pirmosios derybos vyks trišaliu formatu, dalyvaujant Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen).

E. Macronas ragina koordinuoti veiksmus dėl Ukrainos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pirmadienį Paryžiuje susitikęs su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), pasakė jam, kad koordinavimas su Pekinu dėl didelių krizių, įskaitant karą Ukrainoje, yra labai svarbus, o dėl Europos ir Kinijos prekybos paragino taikyti „sąžiningas taisykles visiems“.

„Mūsų žemyno ateitis labai aiškiai priklausys nuo mūsų sugebėjimo toliau subalansuotai plėtoti santykius su Kinija“, – sakė E. Macronas prasidedant trišaliam susitikimui, kuriame dalyvauja ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Pasak E. Macrono, koordinavimas su Kinija dėl didelių  krizių Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose yra „absoliučiai lemiamas“.

Pirmiausiai kinų lyderis apsilankys Prancūzijoje, kuri yra didelė Ukrainos rėmėja Europoje, paskui vyks į glaudžius santykius su Kremliumi palaikančias Serbiją ir Vengriją.

Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia stiprinti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, kad atsvertų sudėtingus santykius su konkuruojančiu Vašingtonu.

Tačiau analitikai teigia, kad jei Prancūzija ir kitos Ukrainos sąjungininkės Europoje tiki, kad Xi Jinpingą galima įkalbėti atsisakyti draugystės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, joms teks nusivilti.

Nepaisant to, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį atvykstantį Kinijos lyderį pasitiks su raudonu kilimu, jų derybos toli gražu nebus paprastos.

Pirmadienį Paryžiuje Xi Jinpingas ir E. Macronas surengs derybas su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri paragino Pekiną atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant krizę Ukrainoje.

„Jei Europos pusė tikisi, kad Kinija įves sankcijas Rusijai arba prisijungs prie Jungtinių Valstijų ir Europos, pritaikydama ekonomines sankcijas Rusijai, manau, mažai tikėtina, kad taip nutiks“, – sakė Šanchajaus Fudano universiteto Europos studijų centro direktorius Ding Chunas (Ding Čunas).

Xi Jinpingas siekia pasipriešinti neseniai Europos Sąjungos pradėtiems Kinijos pramonės tyrimams, tačiau Prancūzija leido suprasti, kad pirmiausia darbotvarkėje bus kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje.

Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos, o Jungtinės Valstijos teigė, kad Maskvai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Pekino paramos.

Pekinas yra „didžiausias tarptautinis veikėjas, galintis pakeisti Maskvos nuomonę“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas prancūzų diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Paryžius į diskusijas įtrauks Kinijos paramą Rusijai“, – sakė Kinijos studijų „Mercator“ instituto atstovė Abigael Vasselier (Abigel Veseljė).

„Tai tikrai neskatins geros nuotaikos, nepaisant to, kaip tai atrodo“, – pridūrė ji.

Kaip toli eis Xi Jinpingas?

Xi Jinpingas Europoje lankysis pirmą kartą po to, kai Kinija nutraukė griežtus COVID-19 ribojimus.

Be to, prieš metus E. Macronas surengė valstybinį vizitą į Kiniją, kurio metu jis pareiškė, kad tikisi, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje.

Tuo metu E. Macronas papiktino Europos sąjungininkus pareiškęs, kad blokas neturėtų būti įtrauktas į Kinijos ir jos pagrindinės varžovės Jungtinių Valstijų konfliktą dėl Taivano. Pekinui toks E. Macrono požiūris labai patiko.

Šių metų vasarį Prancūzijoje lankydamasis Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) pasakė E. Macronui, kad Pekinas vertina jo „nepriklausomą užsienio politiką“.

„Pamatysime, kaip toli Xi Jinpingas nueis, kad įtiktų Emmanueliui Macronui“, – sakė Strateginių studijų fondo (FRS) atstovė Valerie Niquet (Valeri Nikė).

Baigęs kelionę po Europą Xi Jinpingas grįš į Kiniją, kur vėliau gegužę planuoja apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Kinija nenusileis dėl Ukrainos“, – teigė V. Niquet

E. Macronas ir U. von der Leyen sieks sutelkti dėmesį į Ukrainą, o Xi Jinpingas greičiausiai norės aptarti kelis bloko pradėtus tyrimus dėl galimai nesąžiningos Kinijos prekybos praktikos.

Tyrimai apima visą Kinijos pramonės produkcijos spektrą – nuo saulės kolektorių ir elektrinių transporto priemonių subsidijų iki viešųjų pirkimų medicinos reikmenų sektoriuje.

Pekinas šiuos veiksmus pavadino protekcionizmu.

„Kinijos pusė labai norėtų, kad šis klausimas būtų svarstomas, tačiau Prancūzija atsilieka nuo Europos Komisijos planų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Philippe'as Le Corre'as (Filipas Le Koras) iš Azijos visuomenės politikos instituto Kinijos analizės centro.

„Atėjo laikas Europos lyderiams paaiškinti Kinijai, kad kaina, kurią ji mokės už didėjančią paramą Rusijos karo veiksmams, didės“, – pabrėžė A. Vasselier.

Vizitai Serbijoje ir Vengrijoje

Iš Prancūzijos Xi Jinpingas vyks į Serbiją, o gegužės 8–10 dienomis lankysis Vengrijoje.

Vizitas į Serbijos sostinę Belgradą sutaps su 1999 metais JAV įvykdyto Kinijos ambasados šiame mieste bombardavimo metinėmis, kas leis Xi Jinpingui pasiųsti aštrią antivakarietišką žinią.

Kinija daug investavo siekdama didinti savo ekonominę įtaką Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant dideles akumuliatorių ir elektrinių transporto priemonių gamyklas Vengrijoje.

„Planas paminėti (...) NATO įvykdytą Kinijos ambasados bombardavimą (...) taip pat atveria kelią V. Putino vizitui į Kiniją“, – sakė Kinijoje įsikūrusio Renmino universiteto ES studijų centro direktorius Wang Yiwei (Vang Ivei).

Budapešte jis susitiks su nacionalistų ministru pirmininku Viktoru Orbanu, prieštaraujančiu oficialiai ES pozicijai Rusijos atžvilgiu.

2010 metais į valdžią sugrįžęs Vengrijos premjeras V. Orbanas užsienio politikoje siekia glaudesnių ekonominių ryšių su Rusija, Kinija ir kitomis Azijos šalimis.

Nedidelė 9,6 mln. gyventojų turinti Vidurio Europos šalis pastaraisiais metais pritraukė daug stambių Kinijos projektų.

Praėjusį mėnesį V. Orbanas kalbėjo apie savo viziją apie „suverenų pasaulį“, kuriame „pasaulinė ekonomika būtų organizuojama neideologiškai pagal abipusės naudos principą“.

„Šis pareiškimas yra labai svarbus ir labai pavojingas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad E. Macronas „ir toliau nuolat kalba apie galimybę tiesiogiai įsitraukti į konfliktą aplink Ukrainą vietoje“.

„Tai labai pavojinga tendencija“, – teigė D. Peskovas.

E. Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“ dar kartą patvirtino neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusijos pajėgos pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą.

„Europiečiams sakau: atsibuskite. Atsibuskite! Jie slapta yra „breksitininkai“. Visi Europos nacionalistai yra slapta „breksitininkai“, – teigė jis, perspėdamas rinkėjus artėjant Europos Parlamento rinkimams.

„Nesuklyskite. Jei patikėsite raktus žmonėms, kurie mąsto taip, kaip jie, nėra jokios priežasties, kodėl Europa turėtų tapti didžiąja galybe“, – kalbėjo prancūzų lyderis.

„Tam tikra prasme tai yra lyg sakytume, kad nėra problemos, jei banką patikėsime plėšikams. Kai jie sėdi prie stalo, jie paima Europą įkaite“, – pridūrė jis.

E. Macronas kaip pavyzdį paminėjo Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partiją „Nacionalinis sambūris“ (RN), kuri šiuo metu pirmauja visuomenės nuomonės apklausose, aplenkdama jo paties centristų aljansą.

Visi Europos nacionalistai yra slapta „breksitininkai“.

RN „norėjo pasitraukti iš Europos, iš euro [zonos], iš visko“, sakė jis.

„Dabar ji nieko nebesako. Ji naudojasi Europos teikiama nauda, o nori ją sugriauti nieko nesakydama“, – teigė E. Macronas.

„Ir taip yra kiekvienoje šalyje“, – nurodė jis.

Jis pažymėjo, kad Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), kurios partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) turi neofašistinių šaknų, laikėsi „europietiško požiūrio“ ir „pritarė prieglobsčio ir imigracijos paktui“.

Tačiau „geriausias būdas kurti kartu – turėti kuo mažiau nacionalistų“, pridūrė jis.

„The Economist“ nurodė, kad E. Macronas interviu davė po praėjusią savaitę surengtos kalbos, kurioje pareiškė, kad Europa yra mirtinga ir gali žlugti, jei neįveiks jai kylančių grėsmių, pavyzdžiui, Rusijos agresijos, sustiprėjusios po 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą.

„Nieko neatmetu, nes susiduriame su kažkuo, kas nieko neatmeta“, – sakė E. Macronas, paklaustas, ar laikosi savo anksčiau šiais metais išsakytų ir didelį rezonansą visoje Europoje sukėlusių pastabų, kad neprieštarauja Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą.

Kai kurie analitikai mano, kad Rusija gali pradėti naują didelį puolimą Ukrainoje.

E. Macronas interviu sakė, kad „jei Rusija nuspręstų žengti toliau, bet kokiu atveju visi turėsime užduoti sau klausimą“ dėl karių siuntimo, ir savo atsisakymą atmesti tokią galimybę pavadino „strateginiu įspėjamuoju signalu mano kolegoms“.

Jis apibūdino Rusiją kaip regioną destabilizuojančią jėgą ir grėsmę europiečių saugumui.

„Turiu aiškų strateginį tikslą: Rusija negali laimėti Ukrainoje, – pareiškė E. Macronas. – Jei Rusija laimės Ukrainoje, Europoje saugumo nebus.“

„Negi turėtume apsimesti, kad Rusija tuo apsiribos? Koks bus saugumas kitoms kaimyninėms šalims, Moldovai, Rumunijai, Lenkijai, Lietuvai ir kitoms?“ – pridūrė jis.

Kaltina JAV ir Kiniją

„Tai negali veikti, jei mes vieninteliai pasaulyje laikomės prekybos taisyklių, parengtų prieš 15 metų, jei kinai ir amerikiečiai jų nebesilaiko subsidijuodami svarbiausius sektorius“, – sakė jis Paryžiaus Sorbonos universitete kalboje, kuri buvo pavadinta prezidento Europos ateities vizija.

Ragina kurti Europos gynybos strategiją

Prancūzijos prezidentas ketvirtadienį perspėjo, kad Europai kyla egzistencinė Rusijos agresijos grėsmė, ir paragino senąjį žemyną sukurti patikimą gynybos strategiją, mažiau priklausomą nuo Jungtinių Valstijų.

Rusijos elgesį po įsiveržimo į Ukrainą jis apibūdino kaip nevaldomą ir sakė, jog nebeaišku, kur yra Maskvos ribos.

E. Macronas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV ir Kinija nebesilaiko pasaulinės prekybos taisyklių ir paragino peržiūrėti Europos Sąjungos prekybos politiką.

„Mūsų Europa šiandien yra mirtinga ir gali mirti“, – sakė jis.

„Ji gali mirti, ir tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo“, – svarbioje kalboje sakė E. Macronas, perspėdamas, kad Europa nėra apsisaugojusi nuo rizikos, su kuria susiduria pasaulyje, kur „pasikeitė žaidimo taisyklės“.

„Pavojus, kad [...] per ateinantį dešimtmetį [Europa] susilpnės ar net bus nustumta, yra didžiulis“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį į tai, kad Iranas gali įgyti branduolinį ginklą.

E. Macronas, kalbėdamas Paryžiaus Sorbonos universitete, grįžo prie tų pačių temų, kuriomis ten pat kalbėjo 2017-ųjų rugsėjį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai pradėjo eiti pareigas. Tačiau per pastaruosius septynerius metus pasaulį sukrėtė „Brexitas“, COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą.

E. Macronas palaiko Europos strateginį savarankiškumą ekonomikos ir gynybos srityse, teigdamas, kad Europa turi įveikti tokias krizes, kaip Rusijos invazija į Ukrainą, nesikliaudama JAV.

Jis ragino Europą būti prisiimti didesnę atsakomybę už savo likimą, sakydamas, kad praeityje ji tapo pernelyg priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių ir nuo Jungtinių Valstijų dėl savo saugumo.

Jis teigė, kad Europos saugumui būtina sąlyga yra tai, kad „Rusija nelaimėtų agresijos karo Ukrainoje“.

„Turime sukurti šią strateginę patikimos Europos gynybos koncepciją“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad Europa negali būti Jungtinių Valstijų „vasale“.

„Nepakankamai ambicingi“

Jis nurodė, kad artimiausiais mėnesiais paprašys Europos partnerių pateikti pasiūlymų, ir pridūrė, kad Europai taip pat reikia savo pajėgumų kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.

E. Macronas teigė, kad perkant karinę įrangą pirmenybė turėtų būti teikiama Europos tiekėjams, ir pritarė idėjai, kad šioms pastangoms finansuoti būtų suteikta Europos paskola.

E. Macronas paragino peržiūrėti Europos Sąjungos prekybos politiką, kad būtų apginti Europos interesai, kaltindamas Kiniją ir Jungtines Valstijas nebesilaikant pasaulinės prekybos taisyklių.

„Tai negali veikti, jei mes vieninteliai pasaulyje laikomės prekybos taisyklių, parengtų prieš 15 metų, jei kinai ir amerikiečiai jų nebesilaiko subsidijuodami svarbiausius sektorius“, – sakė jis.

Po „Brexito“ ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo iš politinės arenos E. Macronas komentatorių dažnai laikomas svarbiausiu Europos lyderiu.

Tačiau birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose jo partija gali patirti nesėkmę. Pagal populiarumą ji gerokai atsilieka nuo kraštutinių dešiniųjų ir netgi rizikuoja likti trečia po socialistų.

Valdančiosios partijos rinkimų sąrašo vadovę, mažai žinomą Valerie Hayer (Valeri Hajė) populiarumu lenkia kraštutinių dešiniųjų partijos vadovas 28-erių Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) ir kairiajame sparne ryškėjanti nauja žvaigždė – Raphaelis Glucksmannas (Rafaelis Gliuksmanas).

E. Macronas savo kalboje neužsiminė apie rinkimus, nors analitikai teigia, kad jis aiškiai siekia įsitraukti į rinkimų kampaniją, o jo kalbą galima laikyti prezidento Europos ateities vizija.

„Kyla pavojus, kad Europa patirs nuosmukį, ir, nepaisant visų mūsų pastangų, tai jau pastebime“, – perspėjo jis.

„Vis dar esame per lėti ir nepakankamai ambicingi“, – sakė jis ir ragino kurti „galingą Europą“, kuri būtų gerbiama, užtikrintų savo saugumą ir atgautų strateginę autonomiją.

Susitikimui rengiamasi Libaną ištikus giliai ekonominei ir politinei krizei, kurią dar labiau paaštrino Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės ir kaimyninio Izraelio apsikeitimai ugnimi.

„Mūsų pareiga – išplėsti šias sankcijas“, – sakė prezidentas prieš Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES lyderiai ketina patvirtinti bloko jau svarstomas griežtesnes sankcijas Iranui.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas surengė precedento neturintį dronų ir raketų smūgį Izraeliui, bet žydų valstybė drauge su sąjungininkais numušė didžiąją dalį oro taikinių.

Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Antradienį ES užsienio reikalų ministrai susitarė, kad Bendrija sugriežtins sankcijas, kurias jau taiko Teheranui už tai, kad šis tiekia Maskvai dronus, naudojamus kare Ukrainoje.

Trečiadienį ES aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimo projekte teigiama, kad vadovai yra pasirengę imtis tolesnių veiksmų prieš Iraną, visų pirma susijusių su dronais ir raketomis.

Pranešime tiek Izraelis, tiek Iranas raginami elgtis kuo santūriau ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą Artimųjų Rytų regione, kai Vakarai stengiasi užkirsti kelią platesnio masto konfliktui.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) nurodė, kad žydų valstybė nuspręs, kaip atsakyti į savaitgalio Irano išpuolį, tačiau pasaulio lyderiai ragina laikytis santūriai ir vengti tolesnio eskalavimo.

Penkiolikmetis paauglys buvo sunkiai sumuštas ketvirtadienį prie savo mokyklos miestelyje į pietus nuo Paryžiaus ir skubiai nuvežtas į ligoninę sustojus širdžiai. Penktadienio popietę jis nuo sužeidimų mirė, pranešė prokuroras.

Tai buvo jau antras toks užpuolimas šią savaitę. Antradienį prie mokyklos pietiniame Monpeljė mieste užpulta trylikametė mergaitė buvo laikinai ištikta komos.

Abu incidentai įvyko įtampai tvyrant Prancūzijos mokyklose, kai dešimtys švietimo įstaigų sulaukė grasinimų, pasiųstų per vidaus pranešimų sistemą.

„Tarp mūsų paauglių pasireiškia nežabotas smurtas, o kartais ir tarp vis jaunesnių“, – sakė E. Macronas, apsilankęs pradinėje mokykloje Paryžiuje. „Mokyklos turi būti nuo to apsaugotos“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar tyrėjai turi atskleisti abu incidentus.

Per pastarąjį incidentą penkiolikmetį užpuolė keliese, ketvirtadienio popietę jam išeinant iš mokyklos Viry Šatijono miestelyje maždaug už 20 kilometrų į pietus nuo Paryžiaus, daugiausia nepasiturinčiųjų gyvenamame rajone. Moksleiviui sustojo širdis, kvėpavimas, pranešė šaltinis policijoje. Jis buvo skubiai nuvežtas į geriausią vaikų ligoninę Paryžiuje. Miestelio meras Jeanas Marie Vilainas pavadino užpuolikus „baisiais banditais“ ir pridūrė, kad „šis ekstremalus smurtas tampa kasdienybe“.

Kitas šaltinis policijoje sakė, kad trys jaunuoliai, dėvintys balaklavas, užpuolė berniuką pastato vestibiulyje. Niekas nėra sulaikytas, policija tiria vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Valstybinė prokuratūra pranešė atliekanti tyrimą dėl nužudymo ir grupinio užpuolimo.

Bendramoksliai sakė, kad berniukas, vardu Shamseddine'as, „gerai sutarė su visais“. Kiti sakė bijantys, kad užpuolikai grįš.

Antradienį pietiniame Monpeljė mieste prie mokyklos buvo užpulta paauglė. Pasak prokurorų, mergaitė, vardu Samara, atsigavo iš komos, bet yra „sunkiai sužalota“.

Suimti trys įtariami užpuolikai, įskaitant moksleivę iš tos pačios mokyklos mažas pajamas gaunančių gyventojų rajone, jie įtariami pasikėsinimu nužudyti nepilnametę. Pasak prokuroro, visi prisipažino smogę aukai, vyriausiasis jų, penkiolikmetis, liks laikinai sulaikytas. Pasak prokuroro, visi užpuolime dalyvavę paaugliai „buvo įpratę vienas kitą įžeidinėti socialinėje žiniasklaidoje“.

Samaros motina žiniasklaidai sakė, kad jos trylikametė dukra patyrė vieno mokinio patyčias, jos manymu, taip galėjo būti dėl dukters elgesio ir aprangos, laikomos ne islamiška. Tačiau bendramoksliai sakė, kad užpuolime dalyvavusi mergina kaltino Samarą socialiniuose tinkluose paskelbus jos nuotrauką su įžeidimu.

E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva bando skleisti naratyvą, jog Prancūzija nesugebės surengti žaidynių ir kad renginys kels riziką.

„Tai visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jo žodžiais, tai nepriimtinas elgesys. D. Peskovas tvirtino, kad Vakarų kaltinimai „niekada nepagrįsti tinkamais įrodymais“.

Vakarai jau seniai kaltina Rusiją vykdant dezinformacijos kampanijas ir bandant sėti nesantaiką, ypač internetinėje erdvėje.

Pastaraisiais mėnesiais Paryžius taip pat kaltino Rusiją, kad ji bando manipuliuoti viešąja nuomone dėl karo Ukrainoje, užtvindydama socialinius tinklus ir Kremliui palankią žiniasklaidą naratyvais, kuriais bando pateisinti savo puolimą.