Teismas taip pat pažymėjo, jog gaisrą galėjo sukelti ne pirotechnika, o signaliniai fakelai.

Dėl neatsargaus svetimo turto sugadinimo kaltinimai buvo pateikti renginio metu fejerverkus leidusiai įmonei bei buvusiam šios įmonės darbuotojui D. S.

Abu kaltinamieji išteisinti, neįrodžius, kad jų veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad šiuo atveju nukentėjusiojo asmens šioje byloje apskritai nėra“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.

Gaisras Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse kilo 2017 metų vasarą, sudegė du pastatai – žala tuomet įvertinta 208 tūkst. eurų. Jų atstatymu pasirūpino festivalio „Granatos Live“ organizatoriai.

Teismas pažymėjo, kad muziejus ir Kultūros paveldo departamentas yra pareiškę, kad nereikš pretenzijų, o Lietuvos liaudies buities muziejui priklausantys du pastatai, nukentėję gaisro metu, nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, todėl nebuvo padaryta didelė žala mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčiai vertybei.

Teismas taip pat nustatė, kad fejerverkų leidimui buvo gautas leidimas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios įstaigos bei iš muziejaus, naudotos paženklintos pirotechnikos priemonės, jų ženklinimas nepažeidė įstatymo keliamų reikalavimų, o duomenų, jog naudotos mortyros veikė netinkamai, byloje nėra.

Nukentėjusiojo asmens šioje byloje apskritai nėra.

Nepasitvirtino ir kaltinime nurodyta aplinkybė, jog renginio metu buvo naudojami pirotechnikos gaminiai, kurių dalys pasiekia žemę nevisiškai sudegusios.

Teismo vertinimu, toks kaltinimas grindžiamas ne byloje surinktais įrodymais, o daroma prielaida pagal bandymų ataskaitą, neteisingai interpretuojant ataskaitos duomenis ar vadovaujantis netiksliu vertimu.

Be to, kilo pagrįsta abejonė, ar pirotechnikos gaminių smilkstantys likučiai gali nuskrieti daugiau nei pusę kilometro, t. y. maždaug aštuonis–dešimt kartų toliau, nei technologiškai apibrėžtos ir specialisto nurodytos fejerverko efekto pasklidimo ribos.

Nuosprendyje taip pat pažymėta, kad renginio metu žmonės turėjo ir naudojo signalinius fakelus, kuriems būdinga labai aukšta temperatūra, galinti inicijuoti padegimą.

Byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas jų naudojimas tiek 2016, tiek 2017 metais vykusiuose renginiuose, todėl tikėtina, kad tokie fakelai galėjo būti panaudoti muziejaus vietose, o neatsargus jų naudojimas sukelti gaisrą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas.

Prieš teismą stojo renginio metu, kaip įtariama, fejerverkus leidusi įmonė „Pirotechnikos gaminiai“ bei buvęs šios įmonės darbuotojas Darius Staliauskas.

Abu kaltinamieji posėdyje davė parodymus, jie savo kaltės nepripažįsta, BNS pranešė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Živilė Martusevičienė.

Pirmajame posėdyje buvo apklaustas ir ekspertas.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas sausio 18 dieną. Ši byla iš pradžių buvo perduota Kaišiadorių teismui, šiam teismui priskirtoje teritorijoje įvyko gaisras. Tačiau siekiant išlyginti teismų darbo krūvius, bylą nuspręsta perduoti Jonavos teismui.

Gaisras, bylos duomenimis, 2017 metais kilo dėl naudotų netinkamų fejerverkų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad bendrovė ir jai atstovavęs darbuotojas renginio metu, įtariama, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Pasak prokurorų, naudoti netinkami fejerverkai, jų dalys pasiekė žemę nevisai sudegusios.

Įtariama, kad nesilaikyta saugaus atstumo nuo fejerverkų iki kitų objektų, kurie gali užsidegti. Dėl šių pažeidimų, įtariama, visiškai nesudegusios pirotechnikos priemonės nuskriejo už beveik 500 metrų buvusio muziejaus „Mažoji Lietuva“ ekspozicijos pastato stogo.

Dėl gaisro valstybei padaryta turtinė žala vertinama beveik 208 tūkst. eurų. Visiškai sudegė du Mažosios Lietuvos – Šilutės rajono Vabalų kaimo – pastatai. Jie į Rumšiškes atgabenti 1988 metais ir dėl pinigų stygiaus nebuvo tvarkomi – atnaujinti pradėti neseniai, spėta tik perdengti stogą.

Rumšiškių liaudies muziejaus šių savo pastatų nebuvo apdraudęs, apsidraudę buvo festivalio organizatoriai.

Baudžiamajame kodekse už turto sunaikinimą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Gaisras, bylos duomenimis, kilo dėl naudotų netinkamų fejerverkų. Turto sunaikinimu dėl neatsargumo byloje kaltinami fizinis ir juridinis asmenys, nė vienas iš jų kaltės nepripažįsta, penktadienį pranešė prokuratūra.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad bendrovė ir jai atstovavęs darbuotojas renginio metu pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Pasak prokurorų, naudoti netinkami fejerverkai, jų dalys pasiekė žemę nevisai sudegusios.

Įtariama, kad nesilaikyta saugaus atstumo nuo fejerverkų iki kitų objektų, kurie gali užsidegti. Dėl šių pažeidimų, įtariama, visiškai nesudegusios pirotechnikos priemonės nuskriejo už beveik 500 metrų buvusio muziejaus „Mažoji Lietuva“ ekspozicijos pastato stogo.

Dėl gaisro valstybei padaryta turtinė žala vertinama beveik 208 tūkst. eurų. Visiškai sudegė du Mažosios Lietuvos – Šilutės rajono Vabalų kaimo – pastatai. Jie į Rumšiškes atgabenti 1988 metais ir dėl pinigų stygiaus nebuvo tvarkomi – atnaujinti pradėti neseniai, spėta tik perdengti stogą.

Rumšiškių liaudies muziejaus šių savo pastatų nebuvo apdraudęs, apsidraudę buvo festivalio organizatoriai.

Baudžiamajame kodekse už turto sunaikinimą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaišiadorių rajone, Rumšiškių miestelyje, sekmadienio vakarą degė koldūnų cechas.

Žmonės įvykio metu nenukentėjo, gaisras lokalizuotas, tačiau 22 val. įvykio vietoje dar dirbo gelbėtojai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente BNS sakė, kad 18.19 val. gautas pranešimas, kad dega koldūnų cechas. Pastatas, kuriame kilo gaisras, yra dviejų aukštų, pirmame įsikūręs cechas ir šaldytuvai, antrame - gyvenamosios patalpos. Apdegė šaldytuvų patalpa ir antrame aukšte esančios gyvenamosios patalpos.

Gesinti ugnies buvo išvykę 7 gaisrininkų automobilai, štabo automobilis ir keltuvas.

Ketvirtadienio vakarą kilo gaisras Rumšiškėse. 21 val. 51 min. Bendrajame pagalbos centre numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Kaišiadorių raj., Rumšiškių miestelyje dega A.Jasevičiaus individualios baldų įmonės lakavimo cechas.

Į įvykio vietą buvo išsiųsti  ugniagesiai iš Kaišiadorių, Kauno, Rumšiškių, Pravieniškių, Žiežmarių, Kruonio ir Žaslių. Jiems atvykus, lakavimo cechas jau degė atvira liepsna.

Kadangi pastate buvo laikoma degiųjų medžiagų ir lako medienos produktams gaminti, ugnis plito milžinišku greičiu, liepsnos veržėsi per skardinį pastato stogą. Pastato viduje visur girdėjosi sprogimai.

Gaisrui gesinti gelbėtojai nuo atvirų vandens šaltinių nutiesė tris magistralines linijas, kurių ilgis siekė 350 metrų. Gaisravietėje dirbo net aštuonios autocisternos.

Ugniagesiams nepavyko išsaugoti vieno pastato – sudegė lakavimo cechas, tačiau išgelbėtas šalia esantis priblokuotas pastatas prie sudegusio cecho.

Prieš pat vidurnaktį ugnies plitimą pavyko sustabdyti, aplink baldų įmonę buvo labai daug dūmų. Jų kvapas jautėsi ir visame miestelyje.

Net ir likvidavus gaisrą vietoje liko budėti Pravieniškių ir Rumšiškių ugniagesiai, nes naktį buvo stiprus vėjas ir baimintasi, kad žarijos gali vėl užsiliepsnoti. 

Gaisro priežastis dar nėra žinoma, o patirta žala tikslinama.