„Jeigu dabar, šiuo metu jau susitaikome su tuo, kad Rusijos siena yra 40 kilometrų nuo Vilniaus – Baltarusija yra tapusi de facto Rusijos provincija – ir mes susitaikome, kad taip bus ilgalaikėje perspektyvoje – mano supratimu, savo saugumo perspektyvoje esame ypatingai pažeidžiami ir padarę meškos paslaugą visai Lietuvai“, – antradienį Rytų Europos studijų centre (RESC) surengtoje diskusijoje kalbėjo I. Vėgėlė.

„Visą nepriklausomybės laikotarpį mes stengėmės turėti buferinę zoną – kad Baltarusija išliktų tarp Rusijos ir Lietuvos buferine zona. Po 2020 m. šito nebeliko“, – apgailestavo jis.

I. Vėgėlė tikino, jog artimiausiu laikotarpiu bet koks glaudus bendradarbiavimas su Minsku yra neįmanomas. Visgi, šalies vadovo posto siekiantis teisininkas neatmetė, jog jam tapus prezidentu ilguoju laikotarpiu kontaktas su A. Lukašenkas yra neišvengiamas.

„Trumpuoju periodu – vienareikšmiškai (atmesčiau galimybę kontaktuoti su A. Lukašenka – ELTA), dėl to, kad tai yra valstybė agresorė. Bet ilguoju periodu, vidutiniu periodu, manau, neturėsime kitokios išeities. Reikia kalbėti apie tai, kas atsitiks, kai pasibaigs karas – kaip pasibaigs karas Ukrainoje ir kokia bus situacija? Tuomet visko gali reikėti – karas baigiamas derybomis. Klausimas, kaip tos derybos bus“, – dėstė kandidatas.

Bet ilguoju periodu, vidutiniu periodu, manau, neturėsime kitokios išeities.

„Neatmetu to dalyko ilguoju ar vidutiniu laikotarpiu – tai yra visiškai logiška iš to, ką sakau“, – dėstė jis.

Politikas pakartojo, jog kontaktas su A. Lukašenka būtų reikalingas siekiant Baltarusiją paversti buferine zona tarp Vilniaus ir Maskvos. Todėl, pakartojo jis, Lietuva privalo turėti aiškią strategiją dėl ateities santykių su kaimynine Baltarusija.

„Mes, Lietuva, turime turėti ilgalaikę strategiją, nes tai yra nauda mums, visų pirma. Aš suprantu, ko gali norėti tarptautiniai partneriai, (...) bet mūsų logika – mes bandėme atvesti Baltarusiją į demokratizacijos etapą, Baltarusija nesidemokratizavo. Bet geriau, kad ji būtų buvusi ne demokratinė valstybė – kad ir autoritarinė – bet kad būtų buferis“, – pabrėžė I. Vėgėlė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Įvardijo, kokiu atveju remtų siūlymus uždaryti S. Cichanouskajos biurą

I. Vėgėlė pabrėžė, kad strateginėje Lietuvos pozicijoje Baltarusijos atžvilgiu jis nemato opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos. Kandidatas leidžia suprasti, kad jos sprendimas pasitraukti į Lietuvą, Vilniui nebuvo strategiškai naudingas.

„Mes turime aiškiai pasakyti, ko mes siekiame Baltarusijos atžvilgiu – (...) ir kaip ponia Cichanouskaja įsipaišo šioje strategijoje. Aš nerandu kaip jos įpaišyti. Ir man reikėtų tikrai duomenų iš VSD ar kitų institucijų, kurios paaiškintų, (...) kokią naudą strateginę naudą ponia Cichanouskaja atneša Lietuvai“, – kėlė klausimus jis.

Mes turime aiškiai pasakyti, ko mes siekiame Baltarusijos atžvilgiu – ir kaip ponia Cichanouskaja įsipaišo šioje strategijoje. Aš nerandu kaip jos įpaišyti.

„Jeigu mes ją išlaikome – (...) ji turi turėti kažkokią strateginę naudą Lietuvai. Vienintelė nauda, kurią gavome, – tai gavome imigrantų srautus iš Baltarusijos. Tai buvo tiesioginė pasekmė Cichanouskajos išlaikymo. O toliau kokie veiksmai – ką mes su šiuo žmogumi darome – aš nežinau“, – nurodė I. Vėgėlė.

Visgi, paklaustas, ar sulaukęs neigiamos informacijos iš specialiųjų tarnybų jis svarstytų uždaryti S. Cichanouskajos biurą, I. Vėgėlė patikino tai darysiąs.

„Jeigu jis neteikia jokios apčiuopiamos naudos ir neįsipaišo į mūsų strategiją, tai kodėl ponia Cichanouskaja turi būti išlaikoma čia, Lietuvoje? Ir ar nebus taip, kad tas ofiso išlaikymas kuria neigiamą vertę?“ – retoriškai klausė jis.

„Svarstyčiau (biuro uždarymą – ELTA), jeigu būtų tokios išvados – jeigu man nepateiktų duomenų, kurie pagrįstų naudą“, – apibendrino I. Vėgėlė.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl šalies vadovo posto varžysis aštuoni kandidatai.

Kaip nurodoma išplatintame pranešime, I. Vėgėlė teismo prašo panaikinti VRK sprendimą ir reikalauja medžiagos, kuria buvo grindžiama komisijos išvada.

„Teikdamas gėles kovo 8 dienos proga nekviečiau jų (moterų – ELTA) palaikyti mano kandidatūrą rinkimuose, balsuoti už mane, tiesiog norėjau daugiau šypsenų Lietuvos moterų veiduose“, – pranešime teigė I. Vėgėlė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę VRK nusprendė, jog I. Vėgėlė, sostinėje vykusios Kaziuko mugės metu dovanodamas gėlių sutiktoms moterims, pažeidė numatytą draudimą papirkinėti rinkėjus.

Tuomet I. Vėgėlė Eltai teigė, kad ši išvada yra nepagrįsta. Pasak jo, VRK neatliko išsamaus faktų tyrimo ir priėmė tik prielaidomis grįstą sprendimą.

„Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti. Dabar tai yra tik prielaida“, – Eltai sakė jis.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai.

Muitinės pareigūnai veiksmų ėmėsi dar iki viešo tyrimo publikavimo. Apie tai pats I. Vėgėlė prasitarė TV3 studijoje, sakydamas, kad sulaukė skambučio iš savo brolio, „Vilpros“ generalinio direktoriaus Martyno Vėgėlės, ir sužinojo apie muitinės prašomus dokumentus.

Ketvirtadienį tai „Sienai“ patvirtino ir Muitinės departamentas.

„Šiuo metu vykdomas jūsų nurodytos įmonės ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas, susijęs su muitų teisės aktų taikymu, kurio metu tikrinama ir ar buvo laikomasi tarptautinių sankcijų“, – raštu atsiųstame komentare „Sienai“ teigė Komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė.

Pasak jos, ikiteisminis tyrimas dėl tyrime „Kandidatas ir kondyškės“ paviešintų faktų šiuo metu nėra pradėtas, o pareigūnai tolesnius sprendimus priims atlikus „Vilpros“ patikrinimą.

ELTA primena, kad žiniasklaida trečiadienio vakarą paskelbė, kad kandidato į prezidentus I. Vėgėlės šeimos ­­­valdoma šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ galimai apeidinėjo Rusijai įvestas sankcijas. Tai atskleidė „Laisvės TV“, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvo „Biuro“ tyrimas.

Įmonė kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme.

L. Balandžio / BNS nuotr.

I. Vėgėlė sureagavo į žurnalistinį tyrimą: tai – siekis paveikti politinę sistemą

„Neatsirado jokių realių, pagrįstų faktų. Pirmas dalykas, jau sakiau, kad tai yra viešųjų ryšių veikimas su tikslu paveikti prezidento rinkimų rezultatus. Tai yra siekis paveikti politinę sistemą. Tai galima suvokti iš to, kad tai daroma likus kelioms savaitėms iki balsavimo prezidento rinkimuose“, – ketvirtadienį Eltai komentavo I. Vėgėlė.

Aš nesu niekaip susijęs su įmone – aš nesu nei akcininkas, nei vadovas, nei valdybos narys, nei darbuotojas, nei minėtu laikotarpiu buvau, nei esu dabar.

Politikas pabrėžia, jog žurnalistinis tyrimas nėra niekaip susijęs su jo asmeniu – I. Vėgėlė tvirtina jog šiuo metu nėra nei „Vilpros“ akcininkas, nei įmonės valdybos narys. Be to, akcentavo jis, šeimos įmonei vadovaujantis advokato brolis M. Vėgėlė, jo manymu, žurnalistams pateikė visus atsakymus ir išsklaidė abejones dėl bet kokios įtartinos „Vilpros“ veiklos.

„Aš nesu niekaip susijęs su įmone – aš nesu nei akcininkas, nei vadovas, nei valdybos narys, nei darbuotojas, nei minėtu laikotarpiu buvau, nei esu dabar. Mano brolis, kuris yra vadovas, mano supratimu, viską labai aiškiai paaiškino – jis aiškiai pasakė, kad nėra prekiaujama su Rusija ir Baltarusija, įmonė neapeidinėja jokių sankcijų ir nedaro jokių susitarimų su šalimis, kurios apeidinėja sankcijas“, – patikino kandidatas į prezidentus.

„Kviečiu dėti faktus ant stalo ir tada labai aiškiai kalbėti, o ne lipinti prielaidas ir bauginimus, kurie realiai yra ne kas kita, kaip siekis paveikti rinkimus“, – tyrimo iniciatoriams atsakė jis.

Atkirto G. Nausėdai: prezidentas galėtų pateikti savo paaiškinimus

Žurnalistams paviešinus tyrimą apie įtartiną kandidato šeimos verslo veiklą, prezidentas Gitanas Nausėda paragino I. Vėgėlę pateikti visuomenei paaiškinimus apie šią situaciją.

„Dabar paties kandidato, turbūt, prievolė yra paneigti šiuos įtarimus, pasakyti, kad jie yra neteisingi. Bet tai nebe mano komentaro reikalas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

I. Vėgėlė, reaguodamas į šią G. Nausėdos repliką, teigė, jog prezidento pasisakymas „mažų mažiausiai kelia šypseną“.

„Prezidentas neatlieka tinkamai savo pareigų, kurias turėtų atlikti, o siūlo kandidatams veikti ir atlikti pareigas, kaip jis supranta, ką jie turėtų daryti. Nors jis tokių teisių net neturi“, – teigė teisininkas.

Savo ruožtu jis dar kartą paragino prezidentą atsakyti į klausimus dėl savo rinkiminės kampanijos rėmėjų.

„Rekomenduočiau prezidentui, visų pirma, atsakyti visuomenei į klausimus dėl lėšų naudojimo rinkimams – mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo ir viso valstybės aparato naudojimo rinkimams (...). Ir atsakyti apie jam tiesiogiai duotą „Teltonikos“ paramą“, – sakė I. Vėgėlė.

„Čia ponas prezidentas tikrai galėtų savo pareigas atlikti tinkamai ir pateikti paaiškinimus“, – apibendrino jis.

„Man būtų tikrai nekorektiška komentuoti kitų kandidatų situaciją. Aš manau, kad per ateinančias savaites bus galima išsiaiškinti šias aplinkybes. Priekaištai, kaltinimai ir įtarimai – yra. Dabar paties kandidato, turbūt, prievolė yra paneigti šiuos įtarimus, pasakyti, kad jie yra neteisingi. Bet tai nebe mano komentaro reikalas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Žiniasklaida trečiadienio vakarą paskelbė, kad kandidato į prezidentus I. Vėgėlės šeimos ­­­valdoma šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ galimai apeidinėjo Rusijai įvestas sankcijas. Tai atskleidė „Laisvės TV“, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvo „Biuro“ tyrimas.

Įmonė kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme.

Žiniasklaidą apie galimą sankcijų apėjimo schemą informavo buvęs „Vilpros“ darbuotojas, teigęs, jog kondicionierių, šilumos siurblių bei įrangos dalių eksportas į Kirgiziją prasidėjo praėjus keliems mėnesiams po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį.

Žurnalistų surinktais duomenimis, ES uždraudus kondicionierių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, staiga išaugo „Vilpros“ prekyba su dviem Kirgizijoje registruotomis bendrovėmis „Mavic Expert“ ir „Service Pack LCD“, kurių registracijos vietos realiai neegzistuoja.

Šie duomenys sutapo su Lietuvos oficialia prekybos statistika, rodančia, kad įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuvos kondicionierių eksportas į Baltarusiją nutrūko, tačiau išaugo į Kirgiziją.

„Vilpra“ intensyviai su Kirgizija prekiavo nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023 metų kovo. „Sienos“ surinktais duomenimis, „Vilpra“ per nurodytą laikotarpį į Centrinės Azijos šalį eksportavo kondicionierių už maždaug 940 tūkst. eurų.

Muitinės kriminalinė tarnyba „Sienai“ patvirtino pernai vasarą neišleidusi „Vilpros“ krovinio į Kirgiziją, įmonei bandžius atnaujinti produkcijos eksportą su šia Azijos šalimi.

„Vilpra“ tyrėjams neigė, jog bet kokiu būdu bandė apeiti ES sankcijas, o įmonės vadovas, I. Vėgėlės brolis Martynas Vėgėlė žurnalistų tyrimą pavadino politiniu.

Pirmadienį „Vilpra“ išplatintame pranešime spaudai abejojo tyrimą atlikusių žurnalistų reputacija, teigė, jog jis yra „šališkas ir akivaizdžiai politizuotas“.

Įmonė pažymėjo, kad tyrime skelbiama informacija nepagrįsta faktais, gali pažeisti bendrovės dalykinę reputaciją.

„Vilpros“ pateiktais duomenimis, bendrovė į Kirgiziją 2022 metais eksportavo produkcijos už 700 tūkst. eurų, pernai – už 370 tūkst. eurų.

Pasak Sienos, prisidengiant prekyba su Kirgizija, ES šalys su Rusija ir Baltarusija prekiauja ir kitomis prekėmis, kurioms blokas yra pritaikęs sankcijas.

Muitinės departamento Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis „Sienai“ teigė, jog eksportas iš Lietuvos ir ES į Vidurio Aziją šoktelėjo 2022-ųjų vasarą, pasibaigus leidimui verslams pabaigti sankcionuojamų prekių tiekimo sandorius su Rusija ir Baltarusija.

„Sienos“ teigimu, „Vilpros“ ir su ja susijusių įmonių pagrindinis akcininkas yra I. Vėgėlės tėvas Algirdas Stasys Vėgėlė, o įvairių antrinių bendrovių valdybose ilgai dirbo ir pats kandidatas į prezidentus.

Dar prieš pasirodant tyrimui I. Vėgėlė susitikime su rinkėjais Kaune paneigė žurnalistų informaciją, teigė, kad „Sienos“ tyrimas buvo užsakytas.

Pirmuosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje pirmadienį diskutuodami užsienio politikos klausimais visi aštuoni kandidatai pasisakė apie esminius užsienio politikos akcentus, jei būtų išrinkti, taip pat atskleidė požiūrį į paramą Ukrainai, migrantus, santykius su Rusija ir Baltarusija, Kinija. 

Ryšiai su partneriais, Ukrainos pergalė

Klausiamas, koks šiuo metu didžiausias užsienio politikos iššūkis Lietuvai ir kaip jį spręstų tapęs prezidentu, perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad vienas pagrindinių iššūkių ir tikslų yra turėti „kiek galima daugiau draugų ir kiek galima mažiau priešų“.

Mano tikslas yra pradėti, pirmiausia, nuo paramos Ukrainai.

Anot prezidento, priešai „nepasikeis ir jie yra netoli mūsų“, tačiau Lietuvos sąjungos su draugais, tiek ES, tiek NATO formate, „leidžia mums garantuoti visišką Lietuvos žmonių saugumą“.

„Ir tuo tikslu mes tikrai pasistūmėjome labai smarkiai į priekį per pastaruosius penkerius metus“, – sakė G. Nausėda. 

Anot jo, Lietuvos balsas yra girdimas tarptautinėje bendruomenėje ir vaidina didelį vaidmenį formuojant NATO ir ES sprendimus.

„Mano tikslas yra pradėti, pirmiausia, nuo paramos Ukrainai. Tai buvo visą laiką mano kertinis tikslas per prezidento kadencijos metus, po karo Ukrainoje pradžios tai tik dar labiau sustiprėjo“, – sakė G. Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pagrindinis iššūkis ir uždavinys užsienio politikoje yra „siekti išvengti tarptautinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos nykimo“.

„Tai apima viską – ir mūsų užsienio politika, ir mūsų saugumo politiką (...). Ir, aišku, pirmas ir pagrindinis uždavinys, kuris stabdytų tą eižėjimą, yra Ukrainos pergalė, vienareikšmiškai“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat ragino atsisakyti priklausomybių nuo „šantažo iš įvairių režimų, kurie tikrai nėra demokratiniai ir mums draugiški“.

Prezidento rinkimuose kandidatuojanti Vyriausybės vadovė taip pat įvardijo saugios geopolitinės erdvės plėtimą, įvardindama paramą ES Rytų partnerystės valstybėms šioms siekiant greitesnio kelio į Bendriją.

Advokatas Ignas Vėgėlė tvirtino nepritariantis „eksperimentinei užsienio politikai“, kuomet svarbiausi yra „Briuselio advokatai Lietuvoje, o ne Lietuvos advokatai Briuselyje“. Jis taip pat kaip vieną didžiausių problemų įvardijo užsienio reikalų ministro ir prezidento šlubuojančius santykius.

Anot jo, Lietuvos užsienio politikos formuotojai padarė klaidų atverdami Taivano atstovybę ir taip supykdydami Kiniją, taip pat įvesdami vienašališkus tranzito ribojimus Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžioje.

 Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas tikino, kad didžiausias iššūkis yra siekis užsitikrinti sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų paramą, tai pat panaudoti ES esantį įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai.

„Tam yra teisinių variantų ir aš manau, kad būčiau pajėgus tai pasiūlyti“, – sakė D. Žalimas.

Kandidatas sakė taip pat besidžiaugiantis, kad po ilgų diskusijų dėl ambasadorių rastas sprendimas dėl Lietuvos atstovo Lenkijoje, tačiau kėlė klausimą, ar šioje situacijoje nebuvo pažeistas Diplomatinės tarnybos įstatymas. 

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sakė, kad didžiausias iššūkis yra stringantis prezidento ir užsienio reikalų ministro komunikavimas, kuris kenkia ir Lietuvos užsienio politikai, diplomatiniam atstovavimui.

„Reikėtų ieškoti sutarimo, visų pirma, viduje, politiniam spektre, visų antrą – reikia ieškoti sprendimų, kaip Lietuvos diplomatiniai santykiai vis tik turėtų būti atstatyti su Kinija bent jau iki ambasadorių lygmens“, – sakė A. Mazuronis. 

Partijos „Nemuno Aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kaip iššūkius išskyrė ES vieningumą, NATO plėtrą, klausdamas, „ar mes planuojame palaikyti visas valstybes, kurios prašo, be jokių sąlygų“, jis taip pat kėlė diskusiją dėl veto teisės atsisakymo ES sprendimuose.

Medikas Eduardas Vaitkus sako, kad dabartinė Lietuvos vadovų pozicija užsienio politikos ir gynybos klausimais skirta nuteikinėti „neišvengiamam karui“, o „kalbėti apie taiką vengiama“. Jis ragino „sėsti prie taikos derybų stalo“.

Buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas didžiausiu iššūkiu įvardijo besikeičiantį geopolitinių jėgų balansą, pabrėždamas, kad dėl to „turime laikytis kartu“. Jis taip pat akcentavo, kad dabartinė užsienio politika yra pernelyg susiskaldžiusi, o lyderiai esminiais klausimais nesutaria.

„Turime paneigti savo ambicijas ir eiti su vieningu nacionalinių interesų vedimu. Prezidentas būtent čia yra vedlys, kuris turi paimti tą vėliavą ir nešti“, – kalbėjo kandidatas.

G. Nausėda savo ruožtu atrėmė kritiką, sakydamas, kad sprendimai dėl ambasadorių rasti. Jis sako, kad su abiem JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančiais kandidatais – tiek su Joe Bidenu, tiek su Donaldu Trumpu – jam teko kalbėtis apie JAV vaidmenį regiono saugume.

„Neabejoju, kad su tuo pačiu ar su kitu JAV prezidentu būtų galima siųsti aiškią žinią, kad Amerikos Europoje reikia daugiau“, – kalbėjo G. Nausėda.   

„Raudonos linijos“ Ukrainos gynybai

Kandidatų buvo klausiama, ar Ukraina nuo Rusijos turi būti ginama taip pat, kaip Izraelis buvo ginamas nuo neseniai įvykusių Irano atakų dronais, pasitelkiant JAV ir kitų partnerių ginkluotę, pabrėžiant, kad abi šalys nėra NATO narės.

G. Jeglinskas tvirtino, kad Vakarai turi užtikrinti ginkluotę, taip pat „uždengti Ukrainos dangų“ skiriant reikiamą oro gynybą, o NATO ir sąjungininkai, anot jo, turėtų padaryti saugų koridorių iš Odesos, sukurti logistines bazes Ukrainoje „nebūtinai po NATO vėliava“.

Remigijus Žemaitaitis sakė, kad JAV veiksmai Izraelyje ir JAV lyderių retorika įrodė, jog ši neskirs tiek dėmesio Ukrainai, kiek šiam savo partneriui. 

Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Vakarai turėtų suprasti, jog „negalime amžinai nusibraižyti raudonų linijų ir pranešti Putinui, kad jis žinotų, kur jas galima stumdyti, o kur negali“. Ji akcentavo praktinę paramą Ukrainai ginkluote ir kitomis priemonėmis.

Maksimalią karinę, finansinę pagalbą akcentavo ir Andrius Mazuronis, sakydamas, kad šioje vietoje būtina stiprinti ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos ryžtą.

Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo Lietuvos indėlį telkiant Vakarų politinę valią tiek dėl karinės paramos Ukrainai, tiek dėl šios siekio tapti NATO, ES nare. Jis taip pat pabrėžė pirmenybę kuo skubesnei karinei Ukrainos paramai, sakydamas, kad „turėtumėme švęsti sprendimų įgyvendinimą“, nes tarp Vakarų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo praeina pernelyg daug laiko.

„Konkrečiai (naikintuvai - BNS) F-16 geriausiu atveju pasieks Ukrainos teritoriją birželio mėnesį, nors jau kažkiek laiko geriame šampaną, kad padėsime Ukrainiečiams“, – kalbėjo jis.

Ignas Vėgėlė tvirtino, jog Ukrainai praradus suverenitetą, Lietuvos saugumas sumenktų. Kandidatas tvirtino pritariantis visai siūlomai paramai Ukrainai, išskyrus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono keltai idėjai Vakarams siųsti karius į Ukrainą.

Dainius Žalimas savo ruožtu tvirtino, kad Vakarai „tikrai gali“ siųsti karius į Ukrainą, o Vakarams vengiant patiems ginti Ukrainos oro erdvę, jie bent jau turėtų suteikti Kyjivo prašomas oro gynybos sistemas.

Santykiai su Rusija ir Baltarusija

Debatuose buvo klausiama ir kokių santykių Lietuva turi siekti su Rusija ir Baltarusija.  

G. Nausėda tvirtino, kad nei su Ukrainą užpuolusia ir branduoliniu ginklu Vakarams grasinančia Rusija, nei su nuo jos visiškai priklausoma Baltarusija negalima puoselėti jokių santykių. Jis kalbėjo ne tik apie būtinybę realiai vertinti Rusijos grėsmes, bet ir apie poreikį didinti ekonominę, politinę, kultūrinę ir sporto srities izoliaciją.

„Mes turime aiškiai stovėti ir turėti pozicija: Ukraina yra užpulta, Ukrainos laisvė yra mūsų laisvė, mes turime telkti tarptautinę paramą Ukrainai pasiekti pergalę ir tai yra geriausias būdas netapti patiems izoliuotiems“, – sakė G. Nausėda.

D. Žalimas sakė neįsivaizduojantis bet kokių santykių su Rusija šiai nenutraukus karo Ukrainoje pagal šios scenarijų, taip pat nenuteisus už karo nusikaltimus atsakingų režimo lyderių, nesumokėjus reparacijų Kyjivui.

I. Šimonytė pritarė D. Žalimo argumentams, sakydama, kad santykių normalizavimas įmanomas tik Ukrainos pergalės atveju. Ji taip pat atrėmė kritiką dėl Lietuvos veiksmų dar iki 2022-ųjų karo Ukrainoje pradžios Baltarusijos atžvilgiu, sankcijų baltarusiškoms trąšoms, sakydama, kad kitokių sprendimų negalėjo būti stebint tūkstančius politinių kalinių. Premjerė akcentavo paramą Lietuvoje prisiglaudusiai Baltarusijos opozicijai.

I. Vėgėlė sutiko, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai, tačiau, anot jo, santykiai su šia valstybe turi būti „labai pragmatiški“ siekiant išvengti karinių veiksmų. Nuo 2020-ųjų egzistuojančius Lietuvos santykius su Baltarusija jis vadino klaida, sakydamas, kad dėl, anot jo, neapdairių sprendimų prarasta „buferinė zona“, ir  Lietuva „turi realiai Rusijos sieną nuo Vilniaus per 40 kilometrų“.

G. Jeglinskas tvirtino, kad nors Lietuvos tikslas būtų turėti dvi minėtas demokratiškas kaimynes, artimiausią dešimtmetį to tikėtis nereikėtų. Pasak jo, Rusija supranta tik jėgą, todėl NATO turi „demonstruoti nenuspėjamumą“ ir kaip esminį Lietuvos saugumo tikslą pabrėžė ryšių su Aljansu ir JAV stiprinimą.

A. Mazuronis taip pat sakė, kad įsivaizduoti politinių ar ekonominių santykių galimybę su Baltarusija ir Rusija būtų naivu „bet kokiam sveikai mąstančiam žmogui“, tačiau dėl Baltarusijos ragino turėti strategijas griuvus Minsko režimui ir priėjimą prie eilinių baltarusių.

A. Vaitkus sakė, kad Lietuva su Rusija ir Baltarusija turi siekti „normalių kaimyninių santykių, nesikišant į tų šalių vidaus reikalus, kategoriškai sakant, kad negalima kištis ir į Lietuvos vidaus reikalus“. Anot jo, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos buvimas Vilniuje ir bendravimas su Lietuvos, Vakarų vadovais, yra kišimosi į Baltarusijos vidaus politiką pavyzdys ir kelia provokuoja Minską.

R. Žemaitaitis pripažino, kad Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka yra Vladimiro Putino „įkaitas“, atsakingą už tūkstančius politinių įkalinimų, bet kartu ragino atskirti Baltarusijos tautą nuo režimo.

Atvykėlių grėsmės, santykiai su Kinija

Kandidatai taip pat diskutavo dėl išaugusio migrantų skaičiaus keliamų grėsmių, migracijos politikos.

Daugelis jų pripažino kylančias grėsmes, įvedant tam tikras priemones kaip darbo kvotos, papildomus tikrinimus, kartu jie ragino atskirti politinius pabėgėlius iš Rusijos bei Baltarusijos, Ukrainos karo pabėgėlius ir darbo migrantus ar atvykusius anksčiau, būtinybę siekti migrantų integracijos, užkirsti kelią jų grįžinėjimui į tėvynę ir pan.

Diskutuota ir dėl Lietuvos santykių su Kinija – kandidatai kėlė klausimus dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo ir Pekino reakcijos bei jos poveikio Lietuvai, daliai kandidatų raginant atšildyti santykius su šia didžiule pasauline ekonomika. 

Antrieji kandidatų debatai numatyti gegužės 2-ąją, siekiantieji prezidento posto diskutuos apie gynybą. Debatų laidos taip pat numatytos gegužės 6 ir 8 dienomis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.

„VRK, neatlikusi išsamaus faktų tyrimo, priėmė prielaidomis grįstą sprendimą dėl kelių rožių žiedlapių“, – Eltai ketvirtadienį teigė I. Vėgėlė.

„Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti. Dabar tai yra tik prielaida“, – pridūrė jis.

Pasak I. Vėgėlės, VRK derėtų susirūpinti ne jo rinkimine kampanija, o antros kadencijos šalies vadovo poste siekiančio Gitano Nausėdos vizitais į regionus. Advokato teigimu, mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamose išvykose dabartinis prezidentas pristato savo rinkiminę programą.

Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti.

„Mane stebina, kad VRK neskaičiuoja dešimčių tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos vykdydamas rinkiminę kampaniją išleidžia kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda“, – pabrėžė I. Vėgėlė.

„Žmonės stebisi, siunčia man laiškus, citatas, telefonu padarytus įrašus, kai susitikimuose su rinkėjais prezidentas pristato savo rinkimų programą. Jis tiesiogiai vykdo rinkiminę agitaciją. Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje“, – tikino advokatas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį VRK nusprendė, jog I. Vėgėlė, sostinėje vykusios Kaziuko mugės metu dovanodamas gėlių sutiktoms moterims, pažeidė numatytą draudimą papirkinėti rinkėjus.

Kovo mėnesį I. Vėgėlė VRK pateikė skundą dėl dabartinio šalies vadovo vizitų į regionus.

Įsibėgėjant prezidento rinkimų kampanijai šį klausimą kelia ne tik jis. Kitų dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos konkurentų akys taip pat krypsta į Daukanto rūmų šeimininko vizitus po Lietuvą.

Kandidatai į prezidentus įsitikinę, kad šių šalies vadovo kelionių tikslas yra vykdyti savo rinkiminę kampaniją. Todėl, pasak G. Nausėdos varžovų, už mokesčių mokėtojų pinigus finansuojami vizitai į regionus yra akivaizdus Rinkimų kodekso pažeidimas, kuriuo turėtų susirūpinti ir VRK.

Tiesa, Prezidentūra su kaltinimais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio vizitai į regionus vyko visos jo kadencijos metu.

Už tokią išvadą balsavo 11 VRK narių.

„Moterims dovanojamos gėlės yra laikytinos dovana Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. suteikiama turtinė nauda, ir nepatenka į šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kas nėra laikoma rinkėjų papirkimu“, – nurodė VRK.

Anot komisijos, Rinkimų kodeksas nenumato draudimų politinės kampanijos laikotarpiu politinei partijai, jos skyriams, kandidatams ar numatomiems kelti kandidatais asmenims dalyvauti įvairiuose renginiuose, šventėse, tačiau jų metu neturėtų būti teikiamos dovanos, paslaugos ar kitoks atlyginimas.

„Gėlės minėta proga neturėtų būti dalijamos (dovanojamos) moterims, išskyrus vidinius uždarus renginius ar kandidatų darbo vietose dirbančioms darbuotojoms moterims ir pan.“, – rašoma VRK sprendime.

Pasak komisijos, I. Vėgėlės gėlių dovanojimas moterims vertinamas kaip siekis skatinti asmenis dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už jį.

„Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose“, – per posėdį sakė VRK narė Jolita Baušytė.

Ji kėlė klausimą, ar gėlės būtų dovanojamos, jei rinkimai nevyktų.

Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose.

Apie tokius advokato veiksmus VRK kovo 12 dieną gavo keturis pranešimus. Kovo 8 dieną I. Vėgėlė savo feisbuko paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis su rožių puokšte vaikšto po Gedimino prospektą ir dalina gėles moterims.

Savo įrašu advokatas pasidalijo ir kitoje savo feisbuko paskyroje, kuri deklaruota VRK mokamos politinės reklamos skleidimui.

Kandidato į prezidentus feisbuke taip pat buvo publikuotas ir kitas įrašas, kuriame jis sako tokius žodžius: „Ir ypatingą puokštę mūsų rinkimų štabas parengė kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Ypatinga spalvų gama, ypatinga juostelė. Linkime viso ko geriausio stipriai vadovei“.

Ši puokštė vėliau buvo padėta prie įėjimo į Vyriausybę.

I. Vėgėlė teigė, kad kovo 8 dieną gėles dovanojo premjerei ir pažįstamoms moterims. Anot jo, ir iki šios dienos jis ne kartą tai yra daręs viešai.

Advokato nuomone, šis gėlių dovanojimas nėra susijęs su jo dalyvavimu prezidento rinkimuose. Pats I. Vėgėlė VRK posėdyje nedalyvavo. Apmokėjimą patvirtinančio dokumento jis sakė neturintis, už gėles mokėjo pats.

Vis dėlto, komisijos nuomone, advokatas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad gėles dovanojo, anot VRK, neturinčioms rinkimų teisės pažįstamoms moterims ir ne Lietuvos pilietėms.

Kaip nurodoma Rinkimų kodekse, nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą.

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

I. Vėgėlė žada skųsti teismui VRK išvadą

I. Vėgėlė tokią VRK išvadą vadina nepagrįsta ir žada ją skųsti teismui.

„Tai prielaidomis, o ne realiu faktų tyrimu grįstas VRK sprendimas“, – BNS teigė I. Vėgėlė.

„Vienareikšmiškai, ir aš skųsiu šitą sprendimą teismui kaip nepagrįstą“, – paklaustas, ar laiko save nepapirkinėjusiu potencialių rinkėjų, pridūrė jis.

I. Vėgėlė taip pat sakė rekomenduojantis „VRK išlikti nešališka ir neįsivelti į rinkimų batalijas“.

Šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė akcentuoja, kad šeima galima laikyti vyro ir moters santuoką.

„Aš pritariu Konstitucinio Teismo doktrinai, kad šeima yra tarp vyro ir moters, kylanti iš santuokos. Ir iš antrojo elemento – kai yra vaikas: tai yra mama su vaiku, tėvelis su vaiku ir panašiai. Tai yra du pagrindai, kai galima kalbėti apie šeimos teisinius santykius“, – Eltos surengtuose kandidatų į prezidentus debatuose teigė I. Vėgėlė.

Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje.

„Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje“, – pabrėžė politikas.

Panašiai mąsto ir Darbo partijos kandidatas prezidento rinkimuose Andrius Mazuronis. Pasak jo, tiek partnerystės įstatymu, tiek ir civilinės sąjungos įstatymu yra bandoma pakeisti konstitucines šeimos sampratos formuluotes.

„Mano nuomone, bandoma pakeisti tam tikras konstitucines formuluotes. Ir partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų yra bandoma pritarti prie šeimos sąvokos ar šeimos apibrėžimo. Ir šio įstatymo iniciatoriai pradeda sakyti, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas (...) ūkiniai kažkokie klausimai. (...) Bet tikriausiai ir ponas Žalimas sutiks, kad tuos ūkiniu santykius galima sureglamentuoti ir kitais įstatymais, teisės aktais, o ne civilinės partnerystės įstatymu“, – akcentavo kandidatas.

„Jeigu politinės valios parlamente nėra arba tiek balsų nėra, tai akivaizdu, kad ir visuomenės palaikymas šiam klausimui yra atitinkamas, kuris išreiškiamas per rinkimus. Ir visuomenė reiškia nepritaria šito klausimo sprendimui“, – sakė A. Mazuronis.

KT išaiškinimo, kad šeima gali būti laikomos ir vienos lyties poros nepalaikė ir šalies vadovo posto siekiantis save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus.

„Nepritariu, nes aš suprantu, kad Konstitucijoje parašyta kitaip. Ir aš suvokiu, kad Konstituciją priėmė Lietuvos žmonės. Be teisinio išsilavinimo, turintys tik blaivų protą ir suvokimą, ką reiškia vienas ar kitas žodis“, – savo poziciją išdėstė jis.

Visgi Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas laikėsi kitokios pozicijos.

„Tauta įgaliojo Konstitucinį Teismą aiškinti Konstituciją, tauta įsteigė Konstitucinį Teismą. Tauta įgaliojo jį oficialiai ir, pabrėžiu, privalomai jį visiems aiškinti. Tai visa tai, kas dabar kalbama, teisiniu požiūriu yra outsiderio pozicija“, – į oponentų pasisakymus debatų metų referavo D. Žalimas.

„Teisinė realybė yra tokia, kad šiandieną pagal Konstituciją šeima yra suprantamos ir tos pačios lyties poros. Bet, beje, pabrėžiu, kad Konstitucija, kaip ir Europos žmogaus teisių konvencija, savo raidoje gali evoliucionuoti ją aiškinant. Tai Europos žmogaus teisių teismas labai aiškiai nurodė, kad valstybėje turi būti teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų porų šeimos santykiai. Jokios diskriminacijos čia būti negali“, – akcentavo politikas, vildamasis, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.

KT 2019 metais savo nutarime išaiškino, kad šeima yra neutrali lyties atžvilgiu.

Be to, tarp pretendentų į šalies vadovo postą esama pasvarstymų, kad Lietuvai reikėtų dėti pastangas ištraukiant Kremliaus agresiją Ukrainoje remiančią Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pabrėžia, kad nemato poreikio šioms valstybėms taikyti skirtingas sankcijas.

„Nematau pagrindo šitas sankcijas diferencijuoti“, – savo poziciją išsakė D. Žalimas.

Jam antrina ir „darbiečių“ kandidatas Andrius Mazuronis.

„Sankcijos, be jokios abejonės, turėtų būti suvienodintos“, – prezidento rinkimų debatuose pirmadienį kalbėjo A. Mazuronis.

Vis dėlto, šalies vadovo posto siekiantys advokatas Ignas Vėgėlė ir Eduardas Vaitkus dėl vienodų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams turėjo kiek kitokią nuomonę.

Anot E. Vaitkaus, Rusijai sankcijų forma paskelbtas ekonominis karas atnešė žalos ne režimui, o sankcijas paskelbusioms valstybėms.

„Paskelbus šitą karą paaiškėjo, kad mums yra neprognozuota žala, o tam, kurį norėjome priversti kentėti, pasirodo, jis sugeba susitvarkyti ir net neprognozuotai gerai. Ir jokio ekonominio karo pasekoje Rusijos ekonomika nebuvo sunaikinta. Klausimas, kodėl mes tęsiame šitą karą?“, – retorinį klausimą kėlė E. Vaitkus.

Tuo metu advokatas I. Vėgėlė pažymėjo, kad sankcijų suvienodinimas – sudėtingas klausimas. Apskritai, užsiminė jis, reikėtų ieškoti galimybių ištraukti Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

„Istoriškai Lietuva visada siekė, kad Baltarusija būtų buferinė valstybė tarp Rusijos ir Lietuvos. Kas atsitiko po 2020 m. – atsitiko labai paprastai – Baltarusiją patys savo veiksmais įstūmėme į Rusijos įtakos sferą. Dabar Baltarusija jau tapo Rusijos įtakos sferoje esanti valstybė ir klausimas, ar galime sugrąžinti tą istoriją, kuri buvo tuomet, kai Baltarusija bandė žaisti tarp dviejų blokų – Rusijos ir Vakarų įtakos – ar mes visgi ją atiduodame ir žaidžiame taip lyg jau būtume ją visiškai praradę ir niekada daugiau nebus Rusija nutolusi nuo Baltarusijos, bet tarp Lietuvos ir Rusijos liks 40 km nuo Vilniaus“, – kalbėjo I. Vėgėlė, keldamas klausimą ir dėl Baltarusijos opozicijos lyderių persikėlimo į Lietuvą.

„Galvočiau, kad reikėtų ieškoti prielaidų tai daryti, todėl, kad tai vienintelė loginė seka mums nebūti pasienio valstybe su Rusija. Dabar esame pasienio valstybė. O Lietuva elgiasi daugeliu dalykų tokiu būdu, kuris nėra net paaiškinama, pavyzdžiui, Cichanouskajos buvimas Lietuvoje. Ir ne tik buvimas, bet ir išlaikymas ponios Cichanouskajos Lietuvoje ir ko Lietuva siekia tą darydama“, – sakė I. Vėgėlė.

Tačiau į jo pasisakymą suskubo sureaguoti D. Žalimas ir A. Mazuronis.

„Jūsų logika būtų iš tiesų teisinga, jei darytume prielaidą, kad Baltarusija bent per nago juodymą yra nepriklausoma arba savarankiška daryti kažkokius sprendimus. Tačiau kai šiuo metu to nepriklausomumo yra absoliutus nulis, (...) ten šiai dienai yra Rusijos provincija, režimo prasme“, – I. Vėgėlės siūlymą sukritikavo A. Mazuronis.

„Pratęsiant – gerai, kai kandidatas šneka, ką galvoja, bet dažniausiai jie šneka nesąmones“, – reaguodamas į I. Vėgėlės pasisakymą teigė D. Žalimas.

„Suprasti tai, kad Baltarusijos režimas kažkada buvo savarankiškas, kada yra sukurta sąjunginė valstybė su bendromis ginkluotosiomis pajėgomis ir kai valstybės sieną saugo Rusijos pasieniečiai – tai puikiai iliustruoja, kam tos idėjos atstovauja, pridedant ambasados Minske atkūrimo idėją ir tai, (...) kada kalbama apie Cichanouskajos ofisą“, – I. Vėgėlės poziciją sukritikavo D. Žalimas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas pasisakė apie poreikį griežčiau reguliuoti sankcijas apeidinėjančias įmones Lietuvoje.

„Turi būti rasta aiški politika, kad rastume tuos teisinius būdus, kaip nubausti tas įmones, ką jos daro. Dabar viešumoje mūsų ministras važiuoja ir aiškina, kaip reikia stiprinti sankcijų paketą, kai tuo metu mūsų įmonės apeidinėja šituos įstatymus“, – sakė G. Jeglinskas.

Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.