„Ne paslaptis, kad Europa yra didžioji mano gyvenimo meilė ir visada ja liks“, – rašė jis penktadienį savo straipsnyje portale „Politico“. 64-erių liuksemburgietis šeštadienį po penkerių darbo metų perduos postą Ursulai von der Leyen.

„Buvo sunkių momentų, išlikusių mano atmintyje, ir buvo labai gražių atsiminimų apie labai ypatingus momentus“, – rašė J. C. Junckeris.

Kaip vienus sunkiausių laikotarpių jis įvardijo Graikijos krizę 2015-aisiais bei ES kritiškus referendumus Nyderlanduose, Danijoje, Šveicarijoje ir galiausiai Didžiosios Britanijos gyventojų sprendimą palikti ES.

„Per praėjusius penkerius metus aš dažnai jaučiausi kaip Europos šeimos terapeutas, kuris siekė, kad visi būtų laimingi“, – teigė J. C. Junckeris. Jis prisipažino, jog jam „plyšta širdis matant, kaip viena narė palieka mūsų Sąjungą“.

Kaip ryškiausius  savo kadencijos momentus J. C. Junckeris, be kita ko, išskyrė 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, 60-ąjį ES gimtadienį Romoje 2017-aisiais bei tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą 2017 metais. Ypatingu komplimentu jis laikąs iš JAV prezidento Donaldo Trumpo lūpų išgirstus jo apibūdinimus „kietas riešutėlis“ ir „brutalus žudikas“.

Pasak Minos Andrejevos, „jo sugrįžimas į darbą priklausys nuo to, kaip greitai jis pasveiks“.

64 metų J.-C. Junckeris mėnesio gale turėtų užleisti EK pirmininko postą Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen).

Vasarą J.-C. Junckeriui buvo atlikta tulžies pūslės operacija.

Britanijos lyderis, praeitą savaitgalį palyginęs save su komiksų herojumi stipruoliu Halku, dalyvaus rafinuotuose darbo pietuose Liuksemburge, kur bus vaišinamas sraigėmis ir lašiša.

Dauningo gatvė neoficialiai informavo, kad vizitas Liuksemburge bus dalis pastangų iki spalio 17-ąją vyksiančio ES viršūnių susitikimo susiderėti dėl sklandaus Britanijos išstojimo iš Bendrijos.

Vienas JK atstovas nurodė, kad B. Johnsonas ketina pasakyti J.-C. Junckeriui, jog „pažanga buvo pasiekta, žinant, kad prieš vasaros atostogas daugelis sakė, jog atnaujinti derybas nebūtų įmanoma“.

Europos Sąjunga visuomet pasiruošusi derėtis.

„JK reikia įgyvendinti (2016 metų) referendumo rezultatus ir išvengti naujo atidėjimo; JK nori išpildyti „Brexit“ ir pereiti prie kitų prioritetų, o ES šalių narių lyderiai nori iš naujo derėtis dėl tvarkingo „Brexit“, – tvirtino britų atstovas.

Tačiau Briuselis nesureikšmino kalbų apie proveržį ir teigė, kad B. Johnsonas dar nėra pasiūlęs jokio „teisiškai veikiančio“ pasiūlymo, kad būtų galima iš naujo svarstyti anksčiau suderintą išstojimo susitarimą.

Paspaudęs ranką B. Johnsonui J.-C. Junckeris pareiškė esąs nusiteikęs „atsargiai optimistiškai“ ir teigė, kad „Europa niekada nepraranda kantrybės“, nors varginanti „Brexit“ saga tęsiasi jau ilgiau kaip trejus metus.

Scanpix nuotr.

Šiuo metu ES pirmininkaujančios Suomijos Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen (Tiuti Tupurainen) per ministrų lygio susitikimą Briuselyje savo ruožtu pateikė pesimistiškesnį vertinimą ir pakartojo Bendrijos seniai reiškiamus nusiskundimus, kad Londonas paprasčiausiai nepasiūlė jokių išsamių schemų, kaip būtų galima atsisakyti dabartiniame išstojimo sutarties projekte numatytos apsidraudžiamosios priemonės dėl Airijos.

„Europos Sąjunga visuomet pasiruošusi derėtis, kai iš JK pusės bus pateikta tinkamų pasiūlymų, – kalbėjo T. Tuppurainen. – Iki šiol nemačiau jokio pasiūlymo, kuris kompensuotų apsidraudžiamąją priemonę.“

ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas“ Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), prisidėjęs prie lyderių derybų J.-C. Junckerio gimtajame Liuksemburge, praeitą savaitę sakė neturįs „jokios priežastys būti nusiteikęs optimistiškai“.

Europos Parlamentas šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, atmetančios B. Johnsono reikalavimą, kad iš susitarimo būtų pašalinta apsidraudžiamoji priemonė, turinti užtikrinti, jog siena tarp Airijos Respublikos ir JK priklausančios Šiaurės Airijos išliktų atvira.

B. Johnsonas tvirtina, kad priemonė, numatanti galimybę, jog Jungtinei Karalystei po „Brexit“ dar kurį laiką reikės laikytis ES muitų sąjungos taisyklių, turi būti atšaukta, kad jis galėtų pateikti atnaujintą susitarimą tvirtinti Bendruomenių Rūmams.

Tačiau tačiau tokiam susitarimui dar turėtų pritarti kitų 27 ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kad Britanijai spalio 31-ąją netektų pasitraukti iš Bendrijos be jokio susitarimo. Verslo bendruomenė nuogąstauja, kad vadinamasis kietas „Brexit“ sukeltų chaosą ekonomikoje abipus Lamanšo sąsiaurio.

B. Johnsonas savo ruožtu tvirtina, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“ negu prašytų kitų ES lyderių trečiąkart atidėti „Brexit“.

„Neabejokite – jeigu negalėsime gauti sutarties, abiem pusėms tinkamos sutarties, tuomet JK vis tiek išstos“, – sakoma B. Johnsono straipsnyje, pirmadienį paskelbtame laikraščio „Daily Telegraph“.

Neįveikiamas Halkas

JK vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad Britanija atsisakytų atidėti „Brexit“, net jei tai būtų pasiūlyta.

Kuo piktesnis Halkas tampa, tuo jis pasidaro stipresnis ir visuomet ištrūksta.

Sunku prognozuoti, kas gali būti sutarta per pirmadienio pietus. Po jų bendras pareiškimas nėra numatytas, tačiau M. Barnier  susitiks atskiro pokalbio su Britanijos „Brexit“ reikalų sekretoriumi Stephenu Barclay (Stivenu Barklajumi). 

Sekmadienį interviu britų visuomeniniam transliuotojui S. Barclay užsiminė, kad siekiant išspręsti klausimus dėl sienos, pereinamasis laikotarpis po „Brexit“ gali būti pratęstas po 2020 metų.

Tuo tarpu B. Johnsonas savaitgalį palygino save su „Marvel“ komiksų superherojumi Halku – nevaldomu, galingu mutantu, kuris yra radiacijos paveikto mokslininko Briuso Banerio alter ego.

Scanpix nuotr.

„Kuo piktesnis Halkas tampa, tuo jis pasidaro stipresnis ir visuomet ištrūksta, nesvarbu, kaip smarkiai būna supančiotas“, – kalbėjo ministras pirmininkas interviu „The Mail on Sunday“.

B. Johnsono strategija neturi palaikymo namuose – maištaujantys konservatorių parlamentarai ir opozicijos įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą, įpareigojantį premjerą prašyti atidėti „Brexit“, jeigu jam nepavyks sudaryti susitarimo su Briuseliu.

JK Aukščiausiasis Teismas šią savaitę spręs dėl skundo, kuriuo prašoma panaikinti B. Johnsono sprendimą sustabdyti parlamento darbą ir sutrumpinti debatams likusį laiką.   

M. Barnier trečiadienį kreipsis į Europos Parlamentą Strasbūre, o europarlamentarai turėtų balsavimu dar kartą patvirtinti ES poziciją dėl „Brexit“ ir reikalavimą palikti apsidraudžiamąją priemonę. 

Po pietų su J.-C. Junckeriu JK premjeras turi susitikti su Liuksemburgo ministru pirmininku Xavier Betteliu (Ksavjė Beteliu). Po derybų numatyta jų bendra spaudos konferencija.

Th. May teigimu, jos susitikimas su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) buvo „konstruktyvus“, ir abi pusės sutiko siekti garantijų dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop) dėl Airijos sienos.

Iki „Brexit“ dienos likus mažiau nei šešioms savaitėms, Th. May su Europos Komisijos pirmininku susitiko vildamasi pajudėti dėl „apsidraudžiamosios priemonės“, nors ES lyderiai tvirtino, kad derybų iš naujo nepradės.

Vis labiau nuogąstaujama, kad Britanija iš ES gali „iškristi“ apskritai be sutarties, o prieš pat Th. May išvykimą į Briuselį įvyko nauja drama: trys parlamentarai protestuodami dėl „Brexit“ išėjo iš ministrės pirmininkės Konservatorių partijos ir prisidėjo prie naujos nepriklausomų parlamentarų grupės.

Mes sutarėme, kad darbas ieškant sprendimo sparčiai tęsis; laikas gyvybiškai svarbus.

Bendrame Th. May ir J.-C. Junckerio pareiškime jų susitikimas vadinamas konstruktyviu, o jo tonas yra šiek tiek pozityvesnis nei buvo per jų susitikimą prieš dvi savaites.

„Abu lyderiai sutarė, kad derybos buvo konstruktyvios, ir paragino savo komandas toliau pozityvia dvasia studijuoti galimybes“, – sakoma pareiškime.

Atskirai Th. May sakė akcentavusi „teisiškai įpareigojamų apsidraudžiamosios priemonės pakeitimų“ būtinybę, nors ES tai atmeta.

„Mes sutarėme, kad darbas ieškant sprendimo sparčiai tęsis; laikas gyvybiškai svarbus ir abi šalys suinteresuotos, kad kai JK išstos iš ES, ji tai padarytų tvarkingai. Taigi, pasiekėme pažangos“, – sakė Th. May.

Th. May ir kiti 27 ES lyderiai Britanijos išstojimo susitarimą patvirtino per viršūnių susitikimą pernai lapkričio 25 dieną, tačiau Britanijos parlamentas sausio 15 dieną jį ryžtingai atmetė.

Nuo to laiko Th. May ir jos ministrai kelis kartus susitiko su ES lyderiais ir bloko derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė), kad paragintų juos atnaujinti derybas dėl sutarties ir surasti būdą nuraminti euroskeptiškus britų parlamentarus.

„Apsidraudžiamosios priemonės“ kliuvinys

Pagrindinis kliuvinys yra „apsidraudžiamoji priemonė“ dėl Airijos sienos, pagal kurią Britanija turi likti ES muitų sąjungoje, kol bus rastas sprendimas, pavyzdžiui, sudaryta sutartis dėl būsimos laisvosios prekybos. Taip siekiama užtikrinti, kad siena tarp ES narės Airijos ir JK provincijos Šiaurės Airijos liktų atvira.

„Brexit“ šalininkai Th. May Konservatorių partijoje šią priemone laiko „spąstais“, kad Britanija liktų neribotam laikui susaistyta su ES, ir reikalavo laiko limito ar pasitraukimo išlygos.

Tačiau tokia išlyga Briuselyje būtų laikoma bloko narės Airijos išdavimu.

Th. May ir J.-C. Junckerio pareiškimas rodo naują postūmį siekiant išsiaiškinti, kokias garantijas ES galėtų pasiūlyti dėl „apsidraudžiamosios priemonės“, kad įtikintų skeptiškai nusiteikusius ir „spąstų“ bijančius britų parlamentarus.

Pareiškimas taip pat rodytų, jog politinė deklaracija dėl planų būsimiems ES ir JK santykiams galėtų būti sugriežtinta siekiant „sustiprinti įsitikinimą“, kad abi šalys sieks kuo greičiau pasiekti būsimą susitarimą ir apskritai neprireiktų taikyti „apsidraudžiamosios priemonės“.

Th. May sakė, kad jos „Brexit“ ministras Stephenas Barclay (Stivenas Barklėjus) ir generalinis atornėjus Geoffrey Coxas (Džefris Koksas) ketvirtadienį grįš į Briuselį – vos trys dienos po praėjusio savo apsilankymo.

Vienas šaltinis Europoje sakė, kad G. Coxas, kurio parengta Th. May susitarimo teisinė analizė patvirtino „Brexit“ šalininkų nuogąstavimus, vaidins labai svarbų vaidmenį.

Jei Briuselis dėl „apsidraudžiamosios priemonės“ padarys pakankamai ir įtikins G. Coxą sušvelninti savo išvadas, tai galėtų padėti pakeisti parlamento aritmetiką ministrės pirmininkės naudai.

Be susitarimo Britanija kovo 29-ąją iš ES, kuriai priklausė keturis dešimtmečius, pasitrauktų be tolesnių sutarčių ar pereinamojo laikotarpio prekybiniams ir ekonominiams santykiams sutvarkyti.

Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) ketvirtadienį susitiks su M. Barnier.

Tuo metu pareigūnai Briuselyje ir Londone neteikė didelės reikšmės kalboms, kad ES ir Arabų Lygos viršūnių susitikimas Egipte šį savaitgalį galėtų tapti „Brexit“ dykumoje“ susitikimu. Pasak pareigūnų, šis klausimas neužgrobs dėmesio Egipte.

Ekonominio chaoso baimė

Abi šalys yra sakiusios, kad nori išvengti „Brexit“ be sutarties. Daug ekspertų tokiu atveju prognozuoja ekonominį chaosą, net perspėja dėl maisto produktų ir vaistų trūkumo ar vėl galinčios iškilti neramumų Šiaurės Airijoje grėsmės.

Gali sutrikti tiekimo grandinės, o nežinia dėl „Brexit“ jau laikoma veiksniu, prisidėjusiu prie kelių Britanijoje veikusių kompanijų uždarymo ar iškėlimo kitur.

Tuo metu EK trečiadienį paskelbė atnaujintą savo planą „Brexit“ be sutarties atvejui. Septyni iš 19 plane numatomų teisinių pasiūlymų „Brexit“ poveikiui švelninti jau patvirtinti.

Viena galimybė išvengti Britanijos išstojimo be sutarties būtų Briuseliui pratęsti Britanijos išstojimo terminą po kovo 29-osios, tačiau Th. May tvirtina, kad atidėjimo neprašys.

Atidėjus Britanijos išstojimą, šalis ES galėtų likti ir per Europos Parlamento rinkimus gegužės 23–26 dienomis. Naujos sudėties – kaip tikimasi, be jokių narių britų – Europos Parlamentas turėtų susirinkti liepos 2 dieną.

JAV prezidento metinės kalbos žanro pasisakymas ir vėl greičiausiai liks pastebėtas tik besidominčių ES reikalais, nors kai kas joje gali patraukti ir platesnio rato žmonių, ypač Lietuvos gyventojų dėmesį. Tačiau prieš aptariant tai, ką svarbaus Lietuvos gyventojams pasakė J. C. Junckeris, vertėtų pakomentuoti, kokie akcentai dominuoja šių metų kalboje, kas gali būti teikiama svarstyti ES valstybėms narėms, kas greičiausiai liks neįgyvendinta ir kas iš to Lietuvai.

Bendro ES šalių veikimo poreikis, kylantis iš vidaus ir išorės aplinkos grėsmių, ypač saugumo ir migracijos srityse, yra vienas pagrindinių šios kalbos akcentų. Kaip ir pridera tokios institucijos kaip Europos Komisija vadovui, jis priminė apie ES svarbą taikiam jos valstybių narių sugyvenimui, kalbėjo apie telkiančią lyderystę ir tai, kas jungia ar kas rūpi daugeliui gyventojų – užimtumą, ekonomikos augimą, pabėgėlių krizės suvaldymą. Skirtingai nei ankstesniais metais beveik neužsiminė apie daugeliui ES gyventojų neįdomias institucines reformas, nors ir neišvengė eurobiurokratinio žargono (pvz. Spitzenkandidaten bei nuolatinis struktūruotas bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje (PESCO)).

Jis akcentavo tai, kas svarbu ES politikoje – ne tik siūlymus ir susitarimus, bet ir praktinį jų įgyvendinimą, taip pat apeliavo į ES gyventojų emocijas – meilę Europai ir jos tautoms, patriotizmą, globalią atsakomybę ir žvaigždžių siekimą ES šalims veikiant išvien.

Visa tai rodo, kad šiame pranešime mėginta suderinti ES institucijoms svarbius siūlymus su tuo, kas rūpi daugeliui ES šalių gyventojų, reaguoti į vidines ES valstybių skirtis ir ginčus, kylančius migracijos, liberalios demokratijos institucijų, ekonominės ir užsienio politikos klausimais, bei išaugusį neapibrėžtumą pasaulyje dėl JAV prezidento D. Trumpo sprendimų ir konkuruojančių galių pasaulyje. Bendros ES šalims problemos – migracija, terorizmas – bei išorės iššūkiai – vėl paaštrėjęs konfliktas Sirijoje, neaiškumas dėl Vakarų Balkanų šalių raidos, kuriai vis didesnę įtaką daro kiti veikėjai (kaip galima suprasti, Rusija), geopolitinės įtampos – visa tai pateikiama kaip pagrindimas, kodėl toks svarbus bendras ES šalių veikimas ir formuluojami konkretūs Europos Komisijos siūlymai.

Kai kurie įvardyti siūlymai kels daug diskusijų tarp valstybių narių. Vienas jų yra migracijos politikos reforma ir konkretus siūlymas stiprinti ES išorės sienų apsaugą, skiriant papildomus išteklius (papildomų 10 tūkstančių pasieniečių iki 2020 metų) ir veikiant ES lygiu. Šiuo atžvilgiu daugiausia ginčų kels finansavimo ir sprendimų priėmimo klausimai, o kiek rimtai ES valstybės yra nusiteikusios bendrai saugoti ES išorės sienas parodys diskusijos dėl naujojo daugiamečio ES biudžeto, kurios jau įsibėgėja, siekiant susitarti dar iki kitų metų Europos parlamento rinkimų. Lietuvai efektyvesnė ES išorės sienų apsauga būtų naudinga, tačiau ES biudžeto reformos istorija rodo, kaip sunku sumažinti finansavimą toms sritims, kurios naudingos tik atskiroms interesų grupėms (pvz. ūkininkams) ir didinti toms sritims, kuriose kolektyviniai ES veiksmai ir bendras jų finansavimas sukuria pridėtinę vertę jos narėms ir daugeliui gyventojų (pvz. infrastruktūros jungčių tarp valstybių narių plėtojimas, bendrų mokslo tyrimų, išorės sienų kontrolės finansavimas).

Kiti prieštaringi siūlymai – veto teisės atsisakymas balsuojant dėl kai kurių užsienio politikos bei kai kurių mokesčių politikos klausimų. Pirmu atveju tikimasi, kad vienbalsiškumo atsisakymas palengvintų ES kalbėjimą „vienu balsu“. Tai būtų naudinga Lietuvai, žinoma, su sąlyga, kad tas balsas įgarsintų Lietuvos interesus. Tačiau žinant skirtingą grėsmių vertinimą – kaip, pavyzdžiui, kai kurios Pietų Europos šalys vertina Rytų kaimynystės reikalus, o Vidurio ir Rytų Europos šalys – pabėgėlių krizės valdymo priemones, vienbalsiškumo atsisakymas susijęs su rizika būti neišgirstiems. Tiesa, tokiais atvejais, kai sprendžiami esminiai ES valstybei ir jos nacionaliniams interesams klausimai, ir ES sutartis ir sprendimų praktika yra tokia, jog siekiama konsensuso.

Tačiau skirtingas grėsmių suvokimas, skirtingi prioritetai, mažėjant ES biudžeto įplaukoms dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo ir išaugus neaiškumui dėl JAV įsipareigojimo transatlantinės bendrijos išsaugojimui vis aštriau kelia solidarumo tarp skirtingų ES šalių klausimą. Į jį anksčiau ar vėliau reikės atsakyti, o tam būtina rimta diskusija Lietuvoje apie šalies prioritetus ir jų santykinę svarbą, kokiais klausimais Lietuva gali daryti kompromisus ir geriau įsiklausyti į kitų šalių poreikius, o kokiais klausimais siektų kitų paramos ir gintų savo principus bei vertybes. Nenoras diskutuoti apie santykinius prioritetus ir kompromisų atmetimas gali atrodyti principingas, bet ilgalaike prasme izoliuojantis ir silpninantis Lietuvos balsą ir nacionalinių interesų realizavimą. Tad vienbalsiškumo atsisakymas, pavyzdžiui, humanitarinių ES misijų ir panašiais klausimais būtų svarstytinas, bet kartu turėtų būti fiksuojami saugikliai, kokiais klausimais ir toliau būtų siekiama visų šalių sutarimo.

Turbūt paprasčiau Lietuvos interesų požiūriu įvertinti siūlymą atsisakyti vienbalsiškumo principo mokesčių srityje. Šiuo metu pagrindinis ES svarstomas mokesčių harmonizavimo klausimas yra susijęs su pelno mokesčio bazės (ir ilgainiui bendro tarifo) suderinimo, kuris Lietuvos atveju reikštų mokesčio didinimą. Tokia priemonė potencialiai galėtų mažinti paskatas investuoti Lietuvoje, o kitais požiūriais – mokesčių surinkimo efektyvumo ar skaidrumo – didesnio poveikio neturėtų. Be to, apskritai mokesčių harmonizavimas ES šalyse dėl skirtingo ekonominio išsivystymo, socialinių sistemų, visuomenių nuostatų mokesčių mokėjimo ir perskirstymo atžvilgiu, galiausiai, skirtingo šalių viešojo sektoriaus efektyvumo yra sunkiai įgyvendinamas. Egzistuojant tokiems skirtumams sprendimai nacionaliniu, o ne ES lygiu yra efektyvesni ir demokratiškesni, bent jau tais atvejais, kai grindžiami argumentais bei viešais svarstymais. ES turėtų sutelkti dėmesį svarbiems reikalams ir nesikišti, kur jos bendras veiksmas nėra reikalingas. Panašią mintį apie subsidiarumo svarbą savo kalboje, beje, išsakė ir J. C. Junckeris.

Apibendrinant, šių metų metinis pranešimas savo forma ir turiniu nebuvo įprastas biurokratinis pasisakymas. Jame teisingai formuluojamos bendros visoms ES šalims problemos, siūlomi svarstytini sprendimai, nors kai kurie veikiausiai ir vėl nebus priimtini visoms ES šalims. Įdomu tai, kad šį kartą pasisakyta ir dėl to, kas gali patraukti ne tik ES reikalais užsiimančių ar juos analizuojančių žmonių dėmesį. Europos Komisijos pirmininkas pabrėžė, kad laikrodžių sukiojimas tarp žiemos ir vasaros laiko „privalo būti sustabdytas“, nes tokius klausimus turėtų spręsti pačios valstybės narės. Lietuvos žiniasklaidos žinučių apie J. C. Junckerio metinį pranešimą antraštės tik patvirtina, kad tai gali būti vienintelis pastebėtas dalykas. Bet tai nereiškia, kad kiti jo iškelti siūlymai nėra svarbūs, ypač tie, dėl kurių sutaria Vokietijos ir Prancūzijos vadovai.

J.-C. Junckeris savo metiniu pranešimu pasinaudojo kaip proga paraginti Europą ginti tarptautinę tvarką „prekybos ir valiutų karų“ akivaizdoje, taip netiesiogiai sukritikuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) poziciją „Pirmiausia – Amerika“.

Europos galimybes imtis tvirtų diplomatinių veiksmų dažnai varžo būtinybė gauti visų 28 narių sutikimą, tad norėdamas supaprastinti šį procesą J.-C. Junckeris paskelbė planus atsisakyti vienbalsiškumo sąlygos dėl kai kurių užsienio politikos klausimų.

Briuseliui ir Vašingtonui nesutariant dėl virtinės svarbių klausimų, nuo muitų iki Paryžiaus klimato susitarimo bei susitarimo su Iranu, Europos Komisijos pirmininkas sakė, jog atėjo laikas Europai vaidinti reikšmingesnį vaidmenį pasaulinėje scenoje.

„Privalome tapti stambesniu pasauliniu veikėju, – sakė J.-C. Junckeris prancūziškai prieš pereidamas prie anglų kalbos. – Taip, esame pasauliniai mokėtojai, bet turime būti ir pasauliniai veikėjai.“

ES turi labiau stengtis stumti eurą kaip pasaulinę valiutą, sakė J.-C. Junckeris ir klausė, kodėl Europa 80 proc. savo energijos sąskaitų apmoka doleriais, nors iš Jungtinių Valstijų importuoja tik 2 proc. sau reikalingos energijos.

Euro, kaip rezervinės valiutos, vaidmens didinimas taip pat padidintų Briuselio diplomatinę galią sukurdamas priemonių apeiti JAV sankcijas, su kuriomis Europa nesutinka, pavyzdžiui, D. Trumpo Teheranui vėl įvestas sankcijas JAV šiais metais pasitraukus iš susitarimo dėl Teherano branduolinės programos, nors tam kategoriškai nepritarė Europa.

J.-C. Junckeris ragina ES sudaryti „naują aljansą“ su Afrika, pagal kurį būtų sukurta milijonai darbo vietų ir būtų sudarytas laisvosios prekybos susitarimas. Briuselis tikisi, kad toks žingsnis ir pademonstruotų jo tarptautinę įtaką, ir padėtų sustabdyti migrantų srautą per Viduržemio jūrą.

10 tūkst. pasieniečių

Šis J.-C. Junckerio kreipimasis į ES asamblėją Strasbūre buvo paskutinis prieš gegužę vyksiančius rinkimus, kuriuose stiprėjančios populistinės jėgos mes iššūkį centristiniam politiniam sparnui. Visgi Europos Komisijos pirmininko patarėjai tvirtino, kad ši kalba nebus jo gulbės giesmė.

J.-C. Junckeris trečiadienį pristatė planus ES sienų apsaugai pasitelkti 10 tūkst. pareigūnų ir laikytis griežtos pozicijos dėl Europos prioritetų „Brexit“ derybose su Londonu.

„Europos Komisija šiandien siūlo stiprinti Europos sienų ir pakrantės apsaugos agentūrą, kad geriau apsaugotume savo išorines sienas, iki 2020-ųjų dislokuojant 10 tūkst. papildomų pasienio pareigūnų“, – sakė jis.

Solidarumas

Tai buvo ketvirtoji metinė J.-C. Junckerio kalba. Ateinančių metų spalio 31 dieną jis baigs savo kadenciją, kurią lydėjo virtinė krizių: pabėgėlių antplūdis, didžiulė skola ir Didžiosios Britanijos siekis išstoti iš Bendrijos.

Daugelyje ES valstybių narių sustiprėjo populistinės, nacionalistinės ir euroskeptiškos politinės jėgos, o gegužę įvyksiantys rinkimai gali atvesti į Europos Parlamentą dar daugiau J.-C. Junckerio oponentų, trukdysiančių jo pastangoms įtvirtinti tai, ką jis vadina realiais laimėjimais siekiant vėl suteikti impulsą Europos projektui.

Savo kalboje EK vadovas sakė gerbiantis Didžiosios Britanijos sprendimą palikti ES.

„Tačiau taip pat prašome Britanijos vyriausybės suprasti, kad kas nors, paliekantis Bendriją, negali užimti tos pačios privilegijuotos pozicijos kaip šalis narė“, – sakė J.-C. Junckeris.

Jis taip pat perspėjo, kad „jei paliekate sąjungą, tikrai nepriklausysite mūsų bendrajai rinkai ar jos dalims“.

„Finišo tiesiojoje esame pasiryžę laikytis auksinės politikos taisyklės. Kai turi politinį mandatą – pradedi tvirtai ir finišuoji tvirtai“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Margaritis Schinas prieš J.-C. Junckerio kreipimąsi.

Kaip sakė vienas savo pavardės nenorėjęs skelbti Europos diplomatas, J.-C. Junckeris žino, jog dabar „kritinis“ laikas parengti Europą tokiam pasauliui, kuriame prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadovaujama Amerika yra nenuspėjama užsienio politikos draugė ir protekcionistinė prekybos varžovė.

Nepaisydamas vis rimtesnio iššūkio, kurį kelia populistinės ir nacionalistinės partijos, nepatenkintos Bendrijos taisyklėmis dėl imigracijos ir teisės viršenybės, J.-C. Junckeris nori, kad Briuselis imtųsi reikšmingesnio vaidmens tarptautinėje arenoje.

„Krizė, kurią jaučiame, yra bendrumo, solidarumo krizė“, – sakė Europos Parlamento žaliųjų frakcijos vienas iš pirmininkų Philippe'as Lambertsas (Filipas Lambertsas).

Socialdemokratų lyderis Udo Bullmanas (Udas Bulmanas) prieš J.-C. Junckerio kreipimąsi sakė: „Reikalausime aiškaus atsako į krizę. Įprastinė veikla čia nepadės.“

J.-C. Junckeriui pristačius savo pasiūlymus, įskaitant naujas priemones, skirtas geriau paskirstyti naujų pabėgėlių ir migrantų srautų priėmimo naštą, Europos Parlamentas turės visa tai paversti įstatymais, kuriems vėliau turės pritarti valstybių narių vyriausybės.

Rytinės valstybės narės ne kartą skundėsi dėl „maisto apartheido“ ir dėl to, kad gamintojai į šias šalis žvelgia kaip į „Europos šiukšlių dėžę“. Anot jų, maisto gamintojai taupo ingredientų, kurie naudojami įvairiose kasdienėse prekėse, sąskaita.

Kritikai ir įmonės teigia, kad šios pretenzijos yra nepagrįstos ir kad atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne turinys, tačiau J. C. Junckeris pažymėjo, kad ši problema yra reali ir turi būti sprendžiama.

„Man nepatinka mintis, kad kur nors Europoje galėtų būti kokių nors antrarūšių piliečių“, – pareiškė jis po susitikimo su Slovakijos premjeru Robertu Fico (Robertu Ficu).

„Sieksime bendro tikslo užkirsti kelią šiam diskriminuojančiam maisto produktų tiekimo Slovakijos žmonėms būdui“, – pažymėjo Komisijos vadovas.

Anot jo, „tai yra visiškai nepriimtina.“

R. Fico, kuris šią problemą praėjusią savaitę pavadino „tarptautiniu skandalu“, palankiai įvertino J. C. Junckerio pasiryžimą spręsti šį klausimą.

„Svarbiausia man yra tai, kad Komisija ir jos pirmininkas sutinka, kad tokia problema egzistuoja ir kad pirmininkas pažadėjo skirti dėmesį šiam klausimui“, – pareiškė Slovakijos vyriausybės vadovas.

„Kai kuriems žmonėms tai gali atrodyti juokinga“, bet Slovakijai ir jos Višegrado partnerėms – Čekijai, Vengrijai ir Lenkijai – tai yra „rimta politinė problema“, pažymėjo jis.

Slovakija yra pasirengusi organizuoti valstybių narių ir maisto įmonių aukščiausiojo lygio susitikimą, „kad galėtume nuodugniai apsvarstyti šį klausimą“, pridūrė R. Fico.

Vyriausybių remiami tyrimai Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje, regis, rodo, kad daugelis prekių, kurios parduodamos tokiose pat pakuotėse, kitose ES šalyse yra geresnės kokybės.

Kiek anksčiau šį mėnesį Bulgarija pareiškė, kad, atlikus tyrimą, neatitikimų nustatyta ne mažiau kaip septyniuose iš 31 produkto, įsigyto tame pačiame prekybos tinkle Vokietijoje ir Austrijoje.

Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingredientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.

Dalis britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) derybų dėl šalies narystės Europos Sąjungoje tikslų yra „labai problematiška“, trečiadienį pareiškė Europos Komisija, D.Cameronui perdavus savo reikalavimus Briuseliui.

„Matome tam tikrą kiekį elementų, kurie atrodo įgyvendinami, kaip, pavyzdžiui, ieškojimas būdų nacionalinių parlamentų vaidmeniui stiprinti, ir tokių sunkių klausimų, kaip euro zonai priklausančių ir nepriklausančių (Bendrijos) šalių santykiai, taip pat ir kai kurių labai probleminių dalykų, kadangi jie susiję su mūsų vidaus rinkos fundamentaliomis laisvėmis“, – pareiškė Margaritis Schinas, Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atstovas.