-
Jonizuojanti spinduliuotė ir apsauga nuo jos: kada vartoti kalio jodidą? 3
„Vaikai ypač jautrūs radioaktyviojo jodo poveikiui, todėl jie pirmiausia turi vartoti jodo tabletes. Vyresniems kaip 40 metų žmonėms radioaktyviojo jodo poveikis nėra toks pavojingas“, – sako Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja, radiacinės saugos ekspertė, radiobiologė docentė Birutė Gricienė.
– Kada ir kaip vartoti kalio jodido tabletes? Kokią apsaugą jos sukuria?
– Noriu atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad kalio jodido tabletės apsaugo tik skydliaukę ir tik nuo vieno radionuklido – radioaktyviojo jodo poveikio, tačiau nuo kitų pasklidusių radionuklidų žmogaus neapsaugo. Šias tabletes reikia vartoti įvykus branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje ir Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus. Laiku suvartojus kalio jodido tabletes, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu. Taip skydliaukė apsaugoma nuo įkvėpto radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir ateityje sukeliamų skydliaukės ir kitų organų vėžinių susirgimų. Šios tabletės neapsaugo nuo jodo ir kitų radionuklidų patekimo į žmogaus organizmą.
Vaikai ypač jautrūs radioaktyviojo jodo poveikiui, todėl jie pirmiausia turi vartoti jodo tabletes. Vyresniems kaip 40 metų žmonėms radioaktyviojo jodo poveikis nėra toks pavojingas.
Šalutinis jodo tablečių poveikis pasireiškia retai, bet rekomenduojama dėl alergijos jodui iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai skydliaukės apsaugai nuo jodo radionuklidų poveikio skiriamos kalio jodido 65 mg tabletės. Tačiau noriu pabrėžti: patiems savo nuožiūra šių tablečių nevartoti, nes galite pakenkti savo sveikatai.
– Kada jodo tabletės efektyvios?
– Veiksmingiausia suvartoti prieš 2 valandas, kol žmogus pateks į radioaktyviuoju jodu užterštą aplinką ir ne anksčiau kaip prieš 24 val. iki patekimo į užterštą zoną. Jodo tabletes vartoti po 8 val., praleistų radioaktyvioje aplinkoje, nerekomenduojama, nes radioaktyvusis jodas jau yra susikaupęs skydliaukėje, o išgertas jodas blokuoja jau patekusio radioaktyviojo jodo pasišalinimą iš organizmo.
– Panika – blogiausias patarėjas. Ar reikia tiems, kas yra apsirūpinę jodo tabletėmis (Vilniaus savivaldybė jas dalijo gyventojams), turėti su savimi šias tabletes?
– Turėdama omenyje, kad efektyviausia kalio jodido dozę suvartoti 6 val. iki patekimo į užterštą zoną ir 2 val. po įkvėpimo radioaktyviojo jodo, patarčiau preparatų turėti su savimi.
– Kadangi jodo tabletės apsaugo tik nuo radioaktyviojo jodo, kaip patariama saugotis kitais būdais, jei įvyktų atominė katastrofa?
– Avarijos atveju reikėtų imtis ir kitų apsaugos priemonių – visų pirma nebūti lauke, slėptis pastatų viduje, užverti ir užsandarinti langus, išjungti ventiliaciją, uždaryti židinio angas, duris, klausyti rekomendacijų. Svarbu suprasti, kad turime saugoti save, kad radioaktyviosiosios medžiagos nepatektų į organizmą su užterštu maistu, oru, t. y. naudoti respiratorius ir kaukes. Grįžę iš lauko turime nusivilkti drabužius, juos sudėti į plastikinius maišus. Radioaktyviąją taršą reikia pašalinti prausiantis su muilu, gausiai, bet švelniai muiluojant kūną. Nuo avarinės išorinės apšvitos gerai apsaugo storos pastatų sienos, rūsiai, tad rekomenduojama būti pastatų viduje, rūsiuose. Reikėtų pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis.
Priemonės: jei buvome lauke, kur didelis radiacinis fonas, nusivilktus drabužius reikia sudėti į plastikinius maišus, o radioaktyviąją taršą nuo kūno pašalinti prausiantis ir gausiai, bet švelniai muiluojant kūną. / Freepik.com nuotr.
– Kaip mažinti jonizuojančią apšvitą žmogui, esant realiai grėsmei?
– Pirmiausia atsakykime sau į klausimą: ką laikome realia grėsme, ko mes bijome? Bet kokia jonizuojanti spinduliuotės apšvita gali didinti vėžinių susirgimų riziką. Labai didelės, avarinės apšvitos dozės (per 1 000 mSv) gali sukelti audinių ir organų pažeidimų. Gydymo nukentėjusiajam gali prireikti gavus milžinišką dozę, t. y. daugiau kaip 2 000 mSv, tačiau ir tokia dozė nėra mirtina. Nustatyta, kad esant mažoms dozėms (iki 100 mSv) gali pasireikšti ir teigiamas, stimuliuojantis poveikis.
Norint sumažinti apšvitą pasklidus radioaktyviosioms medžiagoms aplinkoje, pirmiausia reikėtų likti pastatų viduje, o grįžus iš lauko gerai nusiprausti po dušu. Radiaciniam fonui padidėjus iki 1 000 µSv/val (mikrosiverto per valandą) (įprastas fonas 0,1 µSv/val), gyventojams būtų rekomenduojama slėptis pastatų rūsiuose, nes tai labai sumažina spinduliuotės dozės galią – 100–200 ir daugiau kartų.
– Kokie žmonės yra pažeidžiamiausi jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui?
– Kūdikiai ir vaikai yra jautriausi jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui. Ta pati gauta apšvitos dozė gali sukelti nuo kelių iki keliolikos kartų didesnę žalą, vėžinių susirgimų riziką. Pavyzdžiui, jei suaugę žmonės gautų 300 kartų didesnę dozę nei gamtinė metinė dozė (1 000 mSv), jiems rizika susirgti vėžiu per gyvenimą atitiktų santykį 5 iš 100. Kūdikiams, mergaitėms rizika būtų 30 iš 100, berniukams 15 iš 100.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad jonizuojančiosios spinduliuotės keliama vėžio rizika, palyginti su natūralia rizika susirgti piktybine liga, yra maža – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tikimybė per gyvenimą žmogui susirgti vėžiu yra net 42 procentai.
– Kaip galime sumažinti spinduliuotės neigiamą poveikį ir vėžio riziką?
Laiku suvartojus kalio jodido tabletes, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu. Taip skydliaukė apsaugoma nuo įkvėpto radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir vėžinių susirgimų.
– Vėžiniai susirgimai išsivysto tuomet, kai atsiradę pažeidimai (DNR pažaidos) nėra teisingai ištaisomi ir ląstelės mutuoja. Jonizuojanti spinduliuotė sukelia tokias pat pažaidas kaip ir kiti veiksniai – vaistai, stresas ir kt. Didžioji jų dalis susidaro dėl laisvųjų radikalų, atsirandančių suskaidžius vandens molekules. Tad sumažinti kenksmingą poveikį galime vartodami vitaminus ar produktus, turinčius antioksidantų.
Beje, mums stresuojant organizme taip pat susidaro daug laisvųjų radikalų, tad svarbu nusiraminti, „įjungti” kritinį mąstymą. Mūsų senoliai sakydavo „svarbiausia nesijaudinti ir gerai maitintis”, šis patarimas labai vertingas, kad būtume sveikesni.
Jei radioaktyviosios medžiagos į organizmą patenka su maistu ar oru, reikėtų, kad jos kuo greičiau pasišalintų. Todėl kai kuriais atvejais rekomenduotina gerti daugiau skysčių, pavyzdžiui, pacientams po diagnostinių branduolinės medicinos procedūrų.
– Ar galima profilaktiškai vartoti kalio jodido tabletes?
– Jokiu būdu profilaktiškai kalio jodido tablečių negalima vartoti. Šis preparatas turi pašalinį poveikį – gali sutrikdyti skydliaukės funkciją ir pakenkti sveikatai.
– Kokių klausimų sulaukiate iš kolegų medikų – kas juos jaudina?
– Pastaruoju metu dažnai tenka atsakyti į klausimą, „ką daryti išgirdus sireną „Radiacinis pavojus“. Taigi pirmiausia – likti patalpų viduje ir klausyti pranešimų dėl tolimesnių veiksmų. Svarbu pasirūpinti, kad būtume laiku perspėti, t. y. įsijungti mobiliuose telefonuose nustatymus gauti pranešimus. Taip pat reikėtų su šeimos nariais aptarti šeimos planą – kur slėptis, jei prireiks, su kokia transporto priemone ir kur išvykti, apmąstyti, kaip elgtis, jei pakeliui sugestų automobilis ar pritrūktų degalų.
Ukrainoje, Zaporižios atominėje elektrinėje, kilus gaisrui kolegos klausė apie situaciją, ar reikia imtis kokių veiksmų. Gerai, kad gaisras buvo greitai užgesintas. Atkreipiu dėmesį į tai, kad radioaktyviosios dalelės su oru šalį pasiektų tik vėjui pučiant į Lietuvos pusę ir tik po tam tikro laiko. Pvz., Zaporižios elektrinė nutolusi apie 1 000 km ir jei vėjo kryptis būtų į Lietuvos pusę, radioaktyvusis debesis mūsų šalį galėtų pasiekti po 10 val.
– Kur ieškoti informacijos apie radiacinį foną ir rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis ištikus atominei avarijai?
– Europos šalyse ir Lietuvoje atliekami aplinkos spinduliuotės dozės galios matavimai ir mes kiekvienas galime juos matyti internete www.rsc.lt/radis/. Radiacinės saugos centras nuolat stebi stočių duomenis ir juos atnaujina. Taigi, jei įvyktų avarija ir į aplinką pasklistų radioaktyviųjų medžiagų, nedelsiant Lietuvos gyventojai būtų informuojami per masines informavimo priemones. Daug naudingos informacijos, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, galima rasti svetainėje www.lt72.lt.
Šiuo metu nereikia veikti, tačiau žinojimas ir pasiruošimas mus nuramina, suteikia saugumo jausmą.
Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo vienetai ir kiekiai
Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo vienetas SI sistemoje yra Sv/h (sivertai per valandą).
Kadangi tai yra didelis matavimo vienetas, dažniausiai naudojami mažesni radiacinio fono matavimo vienetai µSv/h (mikrosivertai per valandą) arba nSv/h (nanosivertai per valandą), mSv/h (milisivertai per valandą):
1 µSv/h=0,000001 Sv/h
1 nSv/h=0,000000001 Sv/h
1 mln. nSv/h=1mSv/h
Vidutinis radiacinis fonas Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nSv/h.
Normalus gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės lygis Lietuvoje yra <300 nSv/h.
Apie 70 proc. Lietuvos gyventojų vidutinės metinės apšvitos dozės sudaro gamtinės kilmės šaltinių nulemta apšvita: radonas patalpose, kosminė spinduliuotė, statybinės medžiagos patalpose, taip pat maiste ir geriamajame vandenyje esantys radionuklidai.
Vidutinė metinė Lietuvos gyventojo gaunama apšvita nuo natūralių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sudaro apie 3,39 mSv (milisivertai).
-
Vilniečiams atnaujinti kalio jodido receptai, bet vaistinės susiduria su trūkumu
Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad iki šiol kalio jodido tablečių neatsiėmę vilniečiai galės tai padaryti vaistinėse, nes pernai preparato neatsiėmusiems sostinės gyventojams atnaujinami elektroniniai receptai.
Tačiau Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė informuoja, kad dabar už savo lėšas kalio jodido įsigyti norintys gyventojai jų neranda, nes preparato trūksta rinkoje.
„Vaistinių tinklai yra pateikę papildomus užsakymus, kai kurios savo gamybinėse vaistinėse jau pradėjo šio preparato gamybą, dedamos visos pastangos patenkinti pacientų poreikius, tačiau tai priklauso nuo gamintojų ir tiekėjų, visoje rinkoje yra šių tablečių trūkumas“, – komentare BNS sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Vaistinių asociacijos vadovė taip pat informuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybėje vaistinės gyventojams jau išdalijo 80 proc. kalio jodido tablečių – jas gavo 400 tūkst. miestiečių.
Nespėjusiems nemokamai atsiimti šio vaistinio preparato vilniečiams bus pratęsti receptai – tabletes pasiimti jie galės nuo kovo 15 dienos, o gimusiems ar tapusiems oficialiais sostinės gyventojais po 2021 metų sausio 1-osios Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu svarsto pirkti papildomą tablečių partiją.
Pasitikrinti, ar receptas jau atnaujintas, gyventojai gali esveikata.lt puslapyje, o kalio jodido tabletes bus galima atsiimti svetainėje jodas.vilnius.lt nurodytose vaistinėse.
Vilniečiai kalio jodido tabletėmis galėjo apsirūpinti prieš paleidžiant Astravo atominę elektrinę – prevencinės priemonės buvo skirtos iki 100 kilometrų atstumu nuo jos gyvenantiems žmonėms.
Sostinės savivaldybės pranešime nurodoma, kad kalio jodido tabletės apsaugo skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio ir tabletes reikia vartoti tik po specialaus SAM pranešimo.
Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai dėl kalio jodido tablečių atsiėmimo tvarkos turi kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę.
-
Baiminantis Astravo AE avarijos, studentams Vilniuje dalys 48 tūkst. jodo tablečių 4
Nuo spalio 25 d. iki lapkričio 12 d. aukštosios mokyklos joms skirtą vaistinį preparatą (pagal savivaldybei pateiktą poreikį) jau gali atsiimti net 124-iose Vilniaus vaistinėse ir perduoti savo studentams, kurie į Vilnių atvyko iš kitų miestų ar užsienio šalių. Į sostinę studijuoti atvykusiems, bet čia neregistruotiems studentams skirta 47 950 vnt. kalio jodido tablečių (4 795 pakuočių).
Tabletės studentams, kaip ir kitiems vilniečiams, dalijamos Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu kaip prevencinė priemonė dėl netoliese veikiančios Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE), saugantis galimos avarijos grėsmės. Astravo AE nuo Vilniaus miesto yra už 45 kilometrų. Tai reiškia, kad Vilnius patenka į 100 km spindulį, kuriame esantiems gyventojams radiacinės nelaimės atveju galimai reikėtų jodo. Tam, kad gyventojai galėtų laiku suvartoti jų skydliaukės apsaugai skirtas kalio jodido tabletes, jos dalijamos iš anksto.
Už preparato atsiėmimą ir paskirstymą Vilniuje studijuojantiems atsakingos aukštosios mokyklos ir jos pačios spręs, kaip paskirstyti jodo tablečių likutį - jas galima išdalyti naujai įstojusiems ir po studijų nutraukimo grįžusiems studentams.
Studentams skiriama dviejų parų jodo dozė (keturios tabletės), skirta vartoti tik realios nelaimės atveju, kai apie būtinybę vartoti jodo tabletes būtų skelbiama oficialiai: sirenomis, žinutėmis į mobiliuosius telefonus, per radiją, televiziją ir kitais informacijos sklaidos būdais. Informuotų valstybės lygio institucijos, tokios kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir pan.
Gautas tabletes studentai turėtų laikyti Vilniuje, jų nereikia kaskart vežiotis grįžtant į savo deklaruotą gyvenamąją vietovę, nes, įvykus avarijai, jodą vartoti būtų aktualu būnant Vilniaus savivaldybės teritorijoje. Kalio jodido saugojimas aprašytas vaistinio preparato informaciniame (vartojimo) lapelyje. Papildomai konsultuoja ir vaistininkai.
Nuo rugsėjo 13 d. iki spalio 29 d. kalio jodido tabletės dalijamos taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, globos ir sveikatos priežiūros įstaigose.
Visa aktuali informacija apie kalio jodido tabletes, jas išduodančių vaistines ir kaip elgtis radiacinės nelaimės atveju – jodas.vilnius.lt