„Dar septynios administracinės bylos, pradėtos po tokių pranešimų, nagrinėjamos“, – „Kauno dienai“ teigė Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.
Visą parą budintys inspekcijos darbuotojai iš Bendrosios pagalbos centro iki praėjusio penktadienio gavo 66 tokius pranešimus. Ne visi pasitvirtino.
„Skundų dėl galimo atliekų deginimo padažnėja ne tik, kai atšąla, bet ir, kai šviečia saulė ir nėra vėjo. Na, ir aišku, esant tam tikroms mėnulio fazėms. Bet tada dažniausia telefonu 112 skambinama vakare arba naktį“, – pasakojo R.Žitkevičiūtė, akcentuodama ir tai, kad tokių pranešimų kasmet daugėja. Aplinkosaugininkai tai sieja ir su aktyviu žiniasklaidos dalyvavimu sprendžiant šią problemą, dėl ko visuomenė ne tik vis labiau nepakanti pažeidėjams, bet ir yra informuota apie būdus, kaip su jais kovoti.
R.Žitkevičiūtės teigimu, budintys jų pareigūnai reaguoja į tokius pranešimus nedelsiant ir paprastai atvyksta patikrinti gautos informacijos per pusvalandį. O tai, kad, pagal turimą statistiką, iš šiemet gautų pranešimų apie galimą atliekų deginimą kol kas pasitvirtino tik ketvirtadalis, susiję ir su karantinu. Nes ne visi galimi pažeidėjai įsileidžia tikrintojus į savo namus. O jiems teigiant, kad serga ar yra saviizoliacijoje, aplinkosaugininkai eiti pas tokius į namus negali.
Tačiau, pasak R.Žitkevičiūtės, dėl minėtos priežasties nepasitvirtino tik mažuma pranešimų. Dažniausiai gyvenantieji įsivaizduojamų pažeidėjų kaimynystėje būna nepatenkinti, kad šie šildosi anglimi, kuri taip pat deginama skleidžia aitrų kvapą bei didelius dūmus. Tačiau šis kuras dar nėra Lietuvoje uždraustas.
Minėtiems penkiems skirtingų Kauno dalių gyventojams bei trijų mieste įsikūrusių bendrovių vadovams protokolai surašyti dėl to, kad jie kūreno baldų ar medžio atliekas. Už tai nubausti Vėjo bei Radvilų dvaro gatvių Vilijampolėje, Šilėnų gatvės Palemone, Giedraičių gatvės Žaliakalnyje bei Islandijos plento gyventojai. Ir dviejų Kauno autoservisų, įsikūrusių Vilijampolėje bei Romainiuose, ir Šančiuose esančios baldų gamybos įmonės vadovai.
Dažniausiai šie pažeidėjai teisinosi, kad nežinojo, jog draudžiama šildytis tuo, ką jie degino. Arba tikino, kad šias atliekas naudoja tik prakuroms. O vyresnieji dar buvo linkę dalintis kalte ir su savo vaikais, esą atvežusiais jiems šias atliekas, kurių daugiau nėra, kur dėti.
Įkliuvus pirmą kartą už atliekų, kurios teršia orą, deginimą, asmeniui gresia bauda nuo 60 iki 100 eurų. O įstaigos vadovui – nuo 170 iki 1170. Tačiau paprastai skiriama tik pusė gresiančios minimalios baudos, kurią privalu sumokėti per mėnesį. O to nepadarius, medžiaga jau perduodama Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui, kuris jau tokiam pažeidėjui skiria nebe minimalią baudą.
R.Žitkevičiūtės teigimu, šiemet piktybinių pažeidėjų, kuriuos tektų bausti ne vieną kartą, kaip ankstesniais metais, dar nebuvo. O įkliuvus deginant orą teršiančias atliekas pakartotinai, asmeniui jau gresia bauda nuo 270 iki 1200 eurų, o įstaigos vadovui – nuo 500 iki 3000 eurų.
